Šiaulių miesto savivaldybė

Šiaulių miesto savivaldybės administracija
Juridinių asmenų registras, kodas 188771865,
Vasario 16-osios g. 62,LT-76295 Šiauliai,
Tel. (8 8 41) 500510, Faksas (8 41) 524115,
el.p. info@siauliai.lt

 
  E. Demokratija
  • Gyventojų prisijungimas
  • E. konsultavimas
  • E. apklausos
  • E. peticija
  • E. forumas
  • E. skundai
  • Pranešk apie pažeidimą
  • Posėdžių transliacija
  • Posėdžiai per YouTube
  • Posėdžių klausimai
  • D.U.K.
  •   Horizontalus meniu
  • Paslaugos
  • Administracinės paslaugos
    Archyvo paslaugos
    Asmenų aptarnavimas
    Civilinės būklės įrašai
    Gatvės, keliai, viešos teritorijos
    Gyven. vietos deklaravimas
    Gręžinių įrengimas
    Kultūra, NVO
    Kūno kultūra ir sportas
    Reklama, dailės kūriniai, lauko kavinės
    Socialinis būstas, kreditai
    Socialinės išmokos
    Social. paslaugos ir parama
    Sveikata
    Švietimas
    Teisinės pagalbos teikimas
    Teritorijų planavimas ir statyba
    Turto privatizavimas, aukcionai
    Vaiko laikinoji globa
    Viešoji tvarka, renginiai
    Verslo rėmimas
    Leidimai prekiauti
    Licencijos prekybai alkoholiu
    Leidimai prekybai naftos dujomis
    Leidimai prekybai naftos produktais
    Licencijos prekybai tabako gaminiais
    Transportas ir pervežimai
    Žemės ūkis, želdiniai
    Žemės nuomos mokestis
    E. valdžios vartai
    Lietuvos paslaugų katalogas
    Versli Lietuva
    Socialinės paramos šeimai IS
    Išankstinė registracija išmokoms ir kompensacijoms
    Metrikacijos paslaugų IS
    Registracija pas gydytoją
    Infostatyba
    El. gyv. vietos deklaravimas
    Prašymas rengti renginį
    Vartotojų teisių apsauga
  • Veiklos sritys
  • Aplinkos apsauga
    Aplinkos apsaugos naujienos
    Ekologinis švietimas
    test_nuorodu
    testas-arch
    Informacija apie aplinką
    Atliekų tvarkymas
    Aplinkosaugos projektai
    Architektūra ir urbanistika
    Architektūros ir urbanistikos naujienos
    Teritorijų planavimo dokumentai
    Koeficientai žemės vertei apskaičiuoti
    Bendrasis planas
    Kultūros paveldas
    Dailės kūriniai
    Pastatų numerių standartai
    Daugiabučių namų fasadų spalvinimas
    Teritorijų planavimas
    Detalieji planai
    Statinių projektavimas
    Žemėtvarkos projektai
    Suteikti adresai
    VIII Lietuvos urbanistikos forumas
    Bendruomeninė veikla
    Bendruomeninės veiklos naujienos
    Bendruomeninė veikla
    Bendruomenių renginiai
    Bendruomenių sąrašas
    Bendruomeninių organizacijų taryba
    Būstas
    Būsto naujienos
    Daugiabučių namų atnaujinimas
    Daugiabučių namų administravimas
    Daugiabučių namų bendrijos
    Būsto fondas
    Civilinė sauga
    Civilinės saugos naujienos
    Civilinės saugos sistema
    Ekstremaliųjų situacijų valdymas
    Gyventojų perspėjimas
    Tarnybos
    Patarimai
    CS būklės patikrinimas
    CS mokymai
    Ekonomika
    Ekonomikos ir verslo naujienos
    Licencijos ir leidimai
    Individualioji veikla
    Parama verslui
    Tarifai, mokesčiai ir lengvatos
    Verslininkui naudinga informacija
    Valdomos įmonės ir įstaigos
    Investicinė ir ekonominė aplinka
    Investicijos
    Investicijų naujienos
    Investicinė ir ekonominė aplinka
    Įgyvendinami ir planuojami įgyvendinti projektai
    Įvykdyti investicijų projektai
    „Urban“ programa
    Jaunimas
    Jaunimo naujienos
    Jaunimo reikalų taryba
    Jaunimo organizacijos
    Jaunimo centrai ir erdvės
    Savanorystė
    Jaunimo iniciatyvų rėmimas
    Naudingos nuorodos
    Kalbos aktualijos
    Kalbos naujienos
    Kalbos konsultacijos
    Pasitikrink kalbos žinias
    Kultūra
    Kultūros naujienos
    Renginių kalendorius
    Kultūros įstaigos
    Kultūros projektų rėmimas
    Papildomų kultūros priemonių finansavimas
    Premijos ir stipendijos
    Kultūros taryba
    Kultūros ekspertai
    Kultūros skyrius
    Miesto ūkis
    Miesto ūkio naujienos
    Gatvių priežiūra
    Daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos
    Vaikų žaidimo aikštelės
    Žemės kasinėjimo darbai
    Žemės ūkis, želdiniai
    Kapinių priežiūra
    Mobilizacija
    Mobilizacijos naujienos
    Nevyriausybinės organizacijos
    Nevyriausybinių organizacijų naujienos
    Nevyriausybinių organizacijų taryba
    Miesto NVO
    NVO projektų rėmimas
    Teisinė informacija
    Švietimas
    Švietimo naujienos
    Švietimo įstaigos
    Priėmimas į lopšelius-darželius
    Priėmimas į mokyklą
    Egzaminai
    Programos, projektai
    Neformalusis vaikų švietimas
    Mokyklų tinklas
    Priešmokyklinis ir ikimokyklinis ugdymas
    Švietimo skyrius
    Socialinių kompetencijų ugdymo sistema
    Specialioji pagalba grįžusiems mokiniams
    Socialinė apsauga
    Socialinės apsaugos naujienos
    Socialinės išmokos ir kompensacijos
    Socialinės paslaugos
    Sportas
    Sporto naujienos
    Sporto įstaigos
    Sporto bazės
    Sporto pasiekimai
    Renginių kalendorius
    Programų ir projektų rėmimas
    Premijos
    Fotogalerija
    Statinių priežiūra
    Statinių priežiūros naujienos
    Statinių naudojimas ir priežiūra
    Sveikata
    Sveikatos naujienos
    Kuruojamos įstaigos
    Nepriklausomi rangovai
    Bendruomenės sveikatos taryba
    Narkotikų kontrolės komisija
    Sveikatos projektų rėmimas
    Ataskaitos
    Nuorodos
    Transportas
    Transporto naujienos
    Bendra informacija
    Keleivių vežimas
    Miesto vežėjai
    Miesto maršrutai
    Bilietai ir tarifai
    Mokamas automobilių stovėjimas
    Rezervuotos stovėjimo vietos
    Teisės aktai
    Darnaus judumo planas
    Turto pardavimas
    Turto pardavimo naujienos
    Nekilnojamojo turto aukcionai
    Akcijų privatizavimas
    Privatizuotini objektai
    Laisvos patalpos
    Vaiko teisių apsauga
    Viešieji pirkimai
    Viešųjų pirkimų naujienos
    Planuojami viešieji pirkimai
    Techninės specifikacijos ir vykdomi viešieji pirkimai
    Taisyklės ir reglamentai
    Sudarytos sutartys
    Viešųjų pirkimų ataskaitos
    Viešoji tvarka
    Viešosios tvarkos naujienos
    Kontrolė
    Gyvūnų priežiūra
    Skyriaus veikla
  • Gyventojams
  • Paslaugos
    E. valdžios vartai
    Lietuvos paslaugų katalogas
    Verslo vartai
    Socialinės paramos šeimai IS
    Metrikacijos paslaugų IS MEPIS
    Registracija pas gydytoją
    Gyventojų priėmimas
    Savivaldybės priimamasis
    Administracijos darbo laikas
    Gyventojų priėmimo grafikai
    Seimo narių gyventojų priėmimas
    Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių priėmimas
    Priėmimas į darbą
    Savivaldybės administracijoje
    Savivaldybei pavaldžiose įstaigose
    Tarybos posėdžių datos
    Pirminė teisinė pagalba
    El. gyvenamosios vietos deklaravimas
    Seniūnaitijos
    Laisvos vietos lopšeliuose-darželiuose
    Lopšelių-darželių darbo grafikai
    Atlyginimas už ugdymą lopšeliuose-darželiuose
    Pranešk apie remontą
    Besituokiančiųjų sąrašas
    Asmens duomenų apsauga
    Suvartojamo vandens kiekis
    Veiklos ataskaitos
    Tvarkau miestą
  • Verslininkams
  • Informacija telefonu
    (8 41) 500 510
    Investicinė ir ekonominė aplinka
    Licencijos ir leidimai
    Individuali veikla
    Parama verslui
    Tarifai, mokesčiai ir lengvatos
    Verslininkui naudinga informacija
    Turto pardavimas
    Nekilnojamojo turto aukcionai
    Akcijų privatizavimas
    Privatizuotini objektai
    Ūkininkaujantiems
  • Turistams
  • Miestas
    Istorija
    Faktai ir skaičiai
    Garbės piliečiai
    Heraldika ir simbolika
    Tarptautiniai ryšiai
    Fotoalbumas
    Žemėlapis
    Šiaulių turistinis žemėlapis
    TIC žemėlapis
    Šiaulių TIC
      Kita_desineje
  • Savivaldybės dokumentai
  • Miesto strateginis planas
  • Miesto bendrasis planas
  • Viešųjų erdvių projektai
  • Šiaulių pramoninis parkas
  • Europos Sąjungos parama
  • Šiaulių miesto VVG
  • Miesto žemėlapiai
  • „Web Gis Geomap“
  • Reklamos vietos
  • 📌Tvarkau miestą
  • 📌Laisvos darbo vietos
  • 📌Sanitarinis miesto tvarkymas
  • 📌Gatvių valymas
  • 📌Maudyklų vandens kokybė
  • 📌Pranešk apie remontą
  • 📌Išankstinė registracija išmokoms ir kompensacijoms
  •   Kita_kaireje
  • Prisikėlimo aikštės konkurso darbai
  • Šiaulių trečiojo amžiaus universitetas
  •   Vertikalus meniu
  • Struktūra ir kontaktai
  • Valdymo struktūros schema
    Kontaktai
    Meras
    Taryba
    Tarybos ir mero sekretoriatas
    Kontrolės ir audito tarnyba
    Struktūra ir kontaktai
    Teisinė informacija
    Veiklos sritys
    Korupcijos prevencija
    Administracinė informacija
    Paslaugos
    Atviri duomenys
    Asmens duomenų apsauga
    Nuorodos
    Priimamasis
    Vadovų darbotvarkės
    Kontroliuojamosios įmonės ir įstaigos
    Komisijos ir darbo grupės
    Medelyno seniūnija
    Rėkyvos seniūnija
    Seniūnaitijos
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Seimo kontrolierių pažymos
    Valstybės kontrolierių sprendimai
    Teismo sprendimai
    Tarnybiniai nusižengimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
    Pirminė teisinė pagalba
    Antrinė teisinė pagalba
  • Veiklos sritys
  • Korupcijos prevencija
  • Korupcijos prevencijos programa
    Korupcijos pasireiškimo tikimybė
    Korupcijos rizikos analizė
    Teisės aktų (projektų) antikorupcinis vertinimas
    Informacijos apie asmenį surinkimas
    Atsakingi už korupcijos prevenciją
    Informuok apie korupciją
    Antikorupcijos komisija
    Teisės aktai
    Nuorodos
  • Administracinė informacija
  • Nuostatai
    Planavimo dokumentai
    Darbo užmokestis
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Viešieji pirkimai
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Ūkio subjektų priežiūra
    Biudžetas
    Biudžeto vykdymo formos
    Finansiniai įsipareigojimai
    Apskaitos reforma
    Administracinės naštos mažinimas
    Karjera
    Tarnybiniai lengvieji automobiliai
  • Paslaugos
  • Informacijos rinkmenos
    Administracinės paslaugos
    E. valdžios vartai
    Lietuvos paslaugų katalogas
    Paslaugų kokybės vertinimas
  • Atviri duomenys
  • Asmens duomenų apsauga
  • Nuorodos
  • Miesto įmonės ir organizacijos
    Valstybinės institucijos
    Elektroniniai valdžios vartai
    Paieškos sistemos
    Forumo apie kalbos aktualijas apibendrinimas

    Šiaulių miesto savivaldybė kartu su Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriumi, rengdamiesi valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui, šių metų pradžioje Savivaldybės interneto svetainės forume pakvietė diskutuoti apie lietuvių kalbos aktualijas. Buvo daug nerimo ir abejonių, ar ši tema internautams bus įdomi. Tačiau rezultatai maloniai nudžiugino: į pateiktus keturis klausimus sulaukta 122 atsakymų. Tai buvo ne formalūs atsakymai „pritariu“, „nepritariu“, bet įdomios, argumentuotos nuomonės.

    Labai ačiū visiems, radusiems lako ir panorusiems viešai pasidalyti savo mintimis.

    Kodėl kilo mintis inicijuoti šią apklausą?

     

    Pirmiausia, dėl pakeistų ir planuojamų pakeisti kai kurias lietuvių kalbos sritis reglamentuojančių teisės aktų visuomenei iškilo nemažai klausimų. Įvairias nuomones apie lietuvių kalbos padėtį, jos perspektyvas reiškia politikai, kalbos specialistai, žurnalistai, o kalbos vartotojų balso nesigirdi.

    Antra, buvo įdomu patyrinėti, ką visuomenė žino apie lietuvių kalbos politiką, valstybinės kalbos teisinę sistemą, lietuvių kalbos norminimo ir priežiūros institucijas.

    Trečia, buvo tikimasi paskatinti kalbos vartotojus apskritai pamąstyti apie kalbą, suabejoti kai kuriais politikų sprendimais, pasidomėti prieštaringais kalbos specialistų požiūriais, paieškoti atsakymų į iškeltus klausimus ir išdėstyti savo nuomonę.

    Klausimą, ar (ne)pritariate nuomonei, kad lietuviškas įmonės pavadinimas trukdo verslui, išprovokavo žinia, kad 2017 m. rudenį Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, kurie leistų uridinių asmenų pavadinimus sudaryti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis, jeigu tam pritartų Seimas. Anot Ūkio ministerijos atstovų, lietuvių kalba sudaryti juridinių asmenų pavadinimai yra sunkiau suprantami, neatpažįstami užsienyje, kliudo verslo plėtrai kitose šalyse.

    Be to, nuo 2020 m. pradėsiančiuose galioti Juridinių asmenų registro nuostatuose nebeliko šiuo metu galiojančio reikalavimo Registrų centre registruojamus pavadinimus derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Pavyzdžiui, VLKK per mėnesį patikrina vidutiniškai apie 1750 pavadinimų ir vidutiniškai apie 12 proc. pavadinimų atmeta dėl to, kad jie nelietuviški. Kitaip tariant, kiekvieną mėnesį vidutiniškai apie 210 užsienietiškų pavadinimų neįsileidžiama į viešuosius užrašus, reklamos tekstus, žiniasklaidos priemonių kalbą.

    Todėl buvo įdomu sužinoti, ką apie įmonių pavadinimus mano internautai. Sulaukėme 44 atsakymų.

    10 apklausos dalyvių pritarė nuostatai, kad lietuviškas įmonės pavadinimas trukdo verslui, daugelis jų teigė, kad lietuviški pavadinimai netinka toms įmonėms, kurios planuoja plėsti verslą užsienyje.

    „Lietuviškas pavadinimas būtų sunkiai įsimenamas, o ir ištarti jį būtų nelengva“, – samprotavo forumo dalyviai.

    Taip pat tvirtinta, kad lietuviškas įmonės pavadinimas „tinka tik mažai parduotuvėlei Lietuvoje“. „Turėdama anglišką pavadinimą įmonė atrodo profesionaliau, rimčiau“, – rašo forumo dalyvis.

    Keturi forumo dalyviai nebuvo tokie kategoriški. „Įmonės pavadinimas tikrai netrukdo verslui, jei jis vystomas tik Lietuvoje“, – mano jie. Tačiau verslininkų, norinčių plėtoti savo verslą ir Europoje, įmonėms pavadinti jie siūlo geriau rinktis tarptautinį žodį.

    30 apklausos dalyvių nepritarė minčiai, kad lietuviškas įmonės pavadinimas trukdo verslui. Kaip pavyzdys buvo pateikti kinų įmonių pavadinimai, kurių, anot vieno dalyvio, net nesugebame perskaityti, bet tos įmonės veiklą vykdo gana sklandžiai.

    Daugelis apklausos dalyvių manė, kad „galima būtų rasti pakankamai trumpų lietuviškų žodžių, kuriuos pavyktų įsiminti ir užsieniečiams“, kad lietuviški pavadinimai savo išskirtinumu galėtų konkuruoti ir su užsieniečių įmonėmis.

    Taip pat buvo pareikšta mintis, kad galbūt „verslininkams tiesiog trūksta fantazijossugalvoti ką nors lietuviško“.

    Vienas apklausos dalyvis piktinosi: „Nesąmonė, kai maža parduotuvikė kaime pasivadina anglišku pavadinimu, manau, tai iš nevisavertiškumo jausmo, dėl kvailo noro atseit pasirodyti kietai. O atrodo apgailėtinai.“

    Kito atsakymo autorius nerimavo, kad Lietuva be savo kalbos greitai dings iš žemėlapio, o įmonių pavadinimai kitomis kalbomis yra Lietuvos žlugdymo pradžia. Šio asmens nuomone, „Lietuvoje visi užrašai turi būti lietuviški, bet, gerbiant kitų tautų verslininkus, šalia gali būti vartojama ir kita kalba“.

    Dar vieno apklausos dalyvio manymu, lietuviškus pavadinimus sunku suprasti į Lietuvą atvykstantiems turistams, todėl jis siūląs šią problemą spręsti „išlaikant lietuviškus įmonių ir įstaigų pavadinimus, net skatinant juos kurti, bet pažymint tam tikras veiklos sritis sutartiniais ženklais, pvz., kavines vienu ženklu, pramogų parkus kitu ir panašiai.“

    Daugelio į šį klausimą atsakiusiųjų požiūrį apibūdina tokia vieno dalyvio citata: „Tik kompleksuoti menkystos galvoja, kad lietuviškas pavadinimas gali trukdyti verslą plėtoti užsienyje. Ar Nokia, Samsung, Sony, Nikon, Leica rūpinosi, kad kas suprastų gaminamo produkto pavadinimą? Svarbu buvo pasiūlyti aukščiausios kokybės produktą, kuris visiems reikalingas! Jei lietuviškos kojinės bus aukščiausios kokybės, tai nors „Kopa“ tas kojines pavadink, jas pirks ir dar norės. O jei šlamštą pagaminsit, nors angliškai, nors prancūziškai, nors itališkai vadinkit ir auksu užrašykit, nepirks ir nepasiges niekas tos prekės.“

    Taigi, trys ketvirtadaliai apklausos dalyvių mano, kad lietuviškas įmonės pavadinimas netrukdo verslo sėkmei.

    Nors pastaraisiais metais diegiant lietuvių kalbą į informacines technologijas padaryta reikšminga pažanga, ji nėra pakankama. Neretai tvirtinama, kad anglų kalba kompiuteriuose ne trukdo, o atvirkščiai, palengvina darbą. Todėl bendrovės „Microsoft“ tarptautinės strategijos direktoriaus Deivido Brukso (David Brooks) mintimi, kad „kalba, kuri neįsitvirtins šiame elektroniniame pasaulyje, išnyks“, buvo siekiama paskatinti internautus diskutuoti apie tai, ar reikia lietuvinti kompiuterių programas, ar lietuvių kalbos plėtra informacinėse technologijose užtikrins lietuvių kalbos išlikimą.

    Nuomonę šiuo klausimu pareiškė 37 apklausos dalyviai. 16 iš jų pritarė Deivido Brukso minčiai. Apklausos dalyviai manė, kad valstybė turėtų labiau investuoti į lietuvių kalbą, skatinti interneto portalų lietuvių kalba kūrimą, nes, „bėgant laikui, lietuvių kalbos padėtis elektroninėje erdvėje vis blogės ir sparčiai judės link išnykimo ribos“. Atsakiusius asmenis jaudina tai, kad lietuvių kalba yra gana silpna virtualiojoje aplinkoje, o daug jaunimo pirmenybę teikia svetimai kalbai. Pareikšta nuomonė, kad „programų lietuvinimas būtų didelis žingsnis į priekį siekiant užsitikrinti vietą elektroniniame pasaulyje“.

    Apklausos dalyvius jaudina ir tai, kad ne tik virtualiojoje erdvėje, bet ir bendraujant tarpusavyje lietuvių kalba užleidžia vietą anglų kalbai.

    4 apklausos dalyviai abejojo, o 17 buvo įsitikinę, kad lietuvių kalbai pavojus negresia net ir tuo atveju, jei ji virtualiajame pasaulyje neįsitvirtins, nes Lietuvos gyventojai lietuvių kalbą vartoja kasdien ir įvairiose gyvenimo srityse.

    „Kalba yra reikalingesnė gyvam žmonių bendravimui nei elektroniniame pasaulyje, tad, kol bus žmonių, kurie ta kalba kalbės ir ją puoselės, tol ir pati kalba bus gyva“, – rašoma viename atsakyme.

    Kai kurių dalyvių nuomone, „lietuviški komandų ir meniu vertimai – didelė problema. Labai dažnai jie dirbtiniai ir ilgi, o tai nėra patogu.“

    Kiti pritaria, kad programų lietuvinimas padėtų dirbti kompiuteriu tiems žmonėms, kurie nesupranta užsienio kalbos, bet mano, kad net „jei valstybė ir neskirtų tam daugiau dėmesio bei lėšų, lietuvių kalba tikrai neišnyktų, o tie, kurie turi dirbti su technologijomis, kaip visada sugebėjo prisitaikyti, taip ir toliau sugebės.“

    Taip pat buvo klausiama, ar rašant SMS žinutes, komentarus interneto forumuose, portaluose, pokalbių svetainėse ir pan., galima nevartoti lietuviškų raidžių.

    Šiuo klausimu nuomonę pareiškė 37 asmenys. Iš jų 4 lietuviškų raidžių nevartojimą pateisino ne tik trumposiose žinutėse, bet ir interneto forumuose, pokalbių svetainėse. 3 žmonės manė, kad tai leistina tik trumposiose žinutėse, nes jomis bendraujama neoficialiai, dažniausiai su artimais, gerai pažįstamais žmonėmis, o viešojoje erdvėje reikia rašyti taisyklingai.

    Šie apklausos dalyviai teigė, kad bendravimas nevartojant lietuviškų raidžių yra lengvesnis ir paprastesnis, „ypač kai kažkur skubi ir tų lietuviškų raidžių ieškoti tingisi“.

    Vienas žmogus rašė galįs lietuviškas raides vartoti trumposiose žinutėse nebent tuomet, jei būtų galimybė jas rinkti tokiu pat greičiu kaip ir kitas raides.

    Kitas asmuo teigė, kad rašyti galima ir be lietuviškos abėcėlės raidžių, bet reikia paisyti kalbos taisyklių, neišdarkyti lietuviškų žodžių, nes, anot jo, tai jau pasityčiojimas iš lietuvių kalbos.

    30 atsakiusiųjų manė, kad SMS žinutėse, interneto komentaruose, pokalbių svetainėse ir panašiose erdvėse lietuviškas raides vartoti reikia. Vienas dalyvis prisipažino: „Nors aš rašau žinutes greitai ir tingiu dėti kablelius, bet tokias žinutes siunčiu tik tiems žmonėms, kurie tikrai žino, kad aš moku rašyti, ir kurie yra raštingi patys, t. y. gali daryti klaidų, kai jos sąmoningos. Bet tokių žinučių nerašau tiems, kurių lietuvių kalba prasta, nes tada dar labiau juos klaidinčiau.“

    Keletas apklausos dalyvių tvirtino, kad jie stengiasi vartoti lietuviškas raides ir jiems patiems „malonu gauti žinutę be klaidų, suprantamai ir aiškiai parašytą“.

    Vienas asmuo rašė, kad anksčiau nevartodavęs lietuviškų raidžių, tačiau pastebėjo, kad taip pakenkė pats sau, nes pablogėjo raštingumas.

    Ne viename atsakyme pastebima, kad rašymas nelietuviškais rašmenimis praranda populiarumą ir vis daugiau žmonių pradeda vartoti lietuviškas raides, tačiau pripažįstama, kad „ne visi moka taisyklingai suregzti sakinį, reikiamoje vietoje padėti kablelį“. Daroma išvada, kad „tam įtakos gali turėti internete matomas pavyzdys“.

    „Jeigu mes patys nerašysime lietuviškomis raidėmis, tai kas rašys?“ – klausia vienas apklausos dalyvis.

    „Ar atsiras norinčių bendrauti su manimi, jei viešai skelbiu komentarus, kuriuose pasirodau kaip tikra beraštė?“ – abejoja kita dalyvė.

    Ne vienas apklausos dalyvis taisyklingai parašytą tekstą sieja su žmogaus išsilavinimu ir raštingumu, piktinasi tekstais be lietuviškų raidžių, su klaidomis, įterpiamais svetimų kalbų žodžiais, frazėmis, mano, kad tai parodo lietuvių nepagarbą savo gimtajai kalbai.

    Tai, kad 30 (daugiau nei trys ketvirtadaliai) apklausos dalyvių pritarė nuomonei, jog lietuviškų rašmenų nevartojimas internete ir SMS žinutėse skurdina kalbą ir ugdo įprotį nevartoti lietuviškų raidžių ir kitokiuose tekstuose, nuteikia optimistiškai: gal įprotis „švepluoti“ elektroninėje erdvėje taps nebemadingas?

    Ketvirtasis klausimas: „Kokią įtaką lietuvių kalbos vartojimui ir raidai, jūsų nuomone, turėjo 1988 metais grąžintas valstybinės kalbos statusas?“ – pasirinktas neatsitiktinai. Ir ne tik todėl, kad minime valstybinės kalbos statuso atkūrimo 30-metį. Bendraujant su visuomene, žiniasklaida, politikais, susiformavo nuomonė, kad apie valstybinės kalbos norminimo ir priežiūros sistemą, institucijas, teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės kalbos vartojimą ir taisyklingumą, apie kalbos politikos kryptis žinoma labai mažai arba visai nežinoma, nors per 30 valstybinės kalbos gyvavimo metų padaryta tikrai labai daug.

    Perskaičius apklausos dalyvių samprotavimus minėtais klausimais, ši nuomonė dar labiau sustiprėjo. Parašyti apie tai panoro tik 4 asmenys, o ir šie atsakymai buvo gana paviršutiniški, neužsiminta apie konkrečias institucijas ir jų veiklos rezultatus ar trūkumus. Manau, kad tai tikrai ne visuomenės problema. Matyt, dirbant svarbius, reikšmingus valstybinės kalbos statusą įteisinančius darbus, buvo skirta per mažai dėmesio jiems viešinti, nepakankamai kalbėta apie tai, kas sukurta, pritrūko noro ar sugebėjimo pasidžiaugti šiuose procesuose dalyvavusių žmonių veiklos rezultatais.

    Nors iš apklausos dalyvių atsakymų negalima spręsti apie visų Lietuvos žmonių požiūrį į iškeltas problemas, tačiau galima daryti tam tikrų prielaidų, kurios būtų svarbios numatant lietuvių kalbos vystymo perspektyvas ir siekiant kelti lietuvių kalbos prestižą.

    Liūdna ar neramu būtų dėl forume pateiktų nuomonių, reikia suvokti, kad viskas šiame pasaulyje keičiasi. Todėl būtina realiai įvertinti padėtį: girdėti visuomenės nuomonę, suprasti jaunosios kartos siekius, surasti lietuvių kalbai vietą šiame pasaulyje ir, neišbarstant to, kas sukurta, eiti pirmyn, nes, anot VLKK pirmininko Audrio Antanaičio, jei sustoji vietoje, yra grėsmė, kad toje vietoje ir pasiliksi.

    O apklausoje pareikštoms nuomonėms apibendrinti labiausiai tiktų šis vienos dalyvės atsakymas: „Reikia toliau eiti tuo keliu, kuriuo einame, nenuleisti rankų ir nepaisyti visokių tinginių beraščių, kurie tingi mokytis, todėl rėkia, kad lietuvių kalba yra blogis. Dar rėkia taip tie, kurie nori save „papiarinti“. O kalbos puoselėtojai turėtų būti kalbos patriotai ir daryti visus įmanomus darbus. Žinoma, nereikia persistengti, nereikia tapti kalbos davatkomis.“

     

    Aušrinė Rinkevičienė

    Facebook
    Spausdinimo versija
    Jūsų komentaras (Į pateiktus komentarus neatsakoma)
    Vardas:
    El. pašto adresas:
    Įžeidžiantys komentarai neskelbiami.
    Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
    AntiSpam






    komentarų nėra
    Atgal

    2013 Šiaulių miesto savivaldybė.
    Sprendimas: Idamas, naudojama SmartWeb sistema.