Siekdami užtikrinti efektyvų mūsų interneto svetainės veikimą, jos veikloje naudojame slapukus - (angl. cookies). Tęsdami naršymą interneto svetainėje, sutinkate, kad Jūsų kompiuteryje būtų įrašomi slapukai iš interneto svetainės www.siauliai.lt. Susipažinkite su   Privatumo politika.

Naujas oro uostas ar neišnaudotos esamos galimybės?

2019 metais Šiaulių oro uoste vyravo nuotaikos – „kiaulės metai“. Planai, idėjos, pastangos strigo ar žlugo net neįsibėgėję. Suktis iš padėties, nutrūkus krovininiams skrydžiams, teko visom prasmėm: tiek finansavimo veiklai paieškoms, tiek įmonės veiklos efektyvinimo sprendimams rasti. Gavom, radom. Savivaldybės Taryba skyrė papildomų lėšų aviacinio saugumo funkcijai finansuoti, reorganizavom įmonę – susimažinom dvigubai darbuotojų skaičių, liko tiek, kiek reikia aviacinio saugumo funkciją užtikrinti. Pasibaigė 2019 metai su nuostoliu, kurio 5-metėje strategijoje net blogiausiame scenarijuje nebuvo numatyta.

Kokios priežastys lemia nesėkmes, kurios tęsiasi nuo pat įmonės įkūrimo – 1993 metų?

Išskirčiau dvi esmines:

a)      Krovinių oru gabenimo strategijos valstybėje nebuvimas

b)      Turto valdymo spragos

Lietuva turi keturis tarptautinį statusą turinčius oro uostus. Trys – Vilniaus, Kauno, Palangos – apjungti į vieną įmonę VĮ LTOU (Valstybinės įmonė Lietuvos tarptautiniai oro uostai) ir Šiaulių – SĮ ŠOU (Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas, veikiantis kariniame aerodrome Zokniuose). LTOU pagrindinė veikla – keleivių, keliaujančių oro transportu, aptarnavimas; pagrindinė strateginė kryptis – pritraukti kuo daugiau oro vežėjų, kuo daugiau skrydžių krypčių. Tuo tarpu ŠOU pagrindinė kryptis – krovinių oru gabenimas. ŠOU turi sąlygas aptarnauti didžiausius krovininius orlaivius, tokius kaip Boeing 747, An-124, An-225 ir kt., nes turi ilgiausią Baltijos šalyse KTT (kilimo-tūpimo taką) – 3500 m. Vieninteliai turim sertifikuotą veterinarinį sandėlį su laboratorija, kuriame galima laikyti maisto ir kitus produktus įvairiausiame temperatūriniame režime. Oro uostas neturi garso apribojimų bei veikia ištisą parą, o garso apribojimai ir laiko režimas yra taikomi praktiškai visuose pasaulio oro uostuose, išskyrus karinius. Tai mūsų pagrindiniai išvardinti privalumai. Tik kodėl juos visus turėdami, negalime pritraukti krovininių skrydžių?

Eikime prie antrosios priežasties.

ŠOU veiklą vykdo kariniame aerodrome, kuriame visa esanti infrastruktūra, kuri reikalinga ŠOU  – terminalas, KTT, peronai, angarai priklauso kariuomenei. Šiaurinis peronas, kuriame priimame krovininius orlaivius, yra kritinės būklės, dvi orlaivių parkavimo aikštelės jau uždarytos, nes atsivėrusios duobės kelia grėsmę orlaivių saugumui. Riedėjimo takas A, vedantis į šiaurinį peroną, jau senokai uždarytas dėl dangoje atsivėrusių skilimų ir duobių. Paklausite kodėl nesusitvarkome? Negalime, nes turtas ne mūsų, ir pagal veikiančius įstatymus negalime svetimo turto tvarkyti už savo ar savivaldybės lėšas. Ir tai yra svarbi priežastis, kodėl negalime pritraukti rimtų krovinius oru gabenančių avialinijų į ŠOU – nesaugu...

Situacija, į kurią pateko ŠOU 2015 metais, pasikeitus valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymui, po truputėlį keičiasi ir tikėtina, kad šiais metais bus mūsų naudai pakeistas vyriausybės nutarimas, kuriame bus aiškiai apibrėžtas kariuomenės turto panaudojimas, tačiau išliks ta pati problema – finansavimas. Oro uosto infrastruktūros, ypač susijusios su perono, riedėjimo takų dangos, rekonstrukcija reikalauja milžiniškų investicijų. Vien šiaurinio perono rekonstrukcija pareikalautų apie 12,5 mln. Eur. Ar savivaldybė išgalėtų skirti tokias lėšas iš savo biudžeto, kai visas miesto metinis biudžetas svyruoja apie 150 mln Eur, kurie skiriami miesto reikmėms – darželiams, mokykloms, poliklinikoms, įvairiems projektams finansuoti.

Štai čia grįžkime prie pirmosios nesėkmių priežasties.

Per visus 27 gyvavimo metus, ŠOU taip ir neatrado savo vietos valstybės aviacijos strategijoje, nors bandymų buvo. Mano giliu įsitikinimu, tereikia ištrinti tą nelemtą takoskyrą mąstyme – jei esi savivaldybės įmonė, valstybė niekuo neįpareigota dalintis. ŠOU gali pilnai tapti krovininiu oro uostu valstybiniu mastu. Gal tuomet Turkish Cargo, Finnair Cargo, DHL ir kiti orlaiviai Šiauliuose leistųsi? Gal tuomet Šiaulių oro uostas galėtų atsirasti ir investicijų žemėlapyje? Gal galėtų patapti ir TEN-T tinklo nariu (transeuropinio transporto tinklo), kurio nariais yra LTOU?  Jei klausite, kodėl keliu tokius klausimus, atsakysiu: 2015 metais oficialiame Susisiekimo ministerijos rašte buvo argumentuota, jog negalime gauti ES finansavimo, nes nesame TEN-T nariai....

Tos dvi nesėkmių priežastys yra tarsi susisiekiantys indai, kurių pagrindinė jungiamoji dalis – finansavimo galimybės, tiksliau – jų nebuvimas. Nes ta nelemta takoskyra tarp savivaldybės ir valstybės egzistuoja. O neturėtų, nes savivalda yra sudėtinė valstybės dalis. Vaizdžiai tariant, valstybė yra tarsi didelis mechanizmas, iš kurio nors vieną sraigtą išėmus, jis sustoja... Tai va tas sraigtas yra savivalda.

Kas toliau?

ŠOU valdo 27 ha sklypą, kuris yra karinio aerodromo šiaurinėje dalyje. Dvi sklypo dalys išnuomotos investuotojui UAB AviaticMRO. Šios partnerystės dėka oro uostas turėtų atsigauti iš 27 metų letargo. Dėl šios partnerystės atsiradimo, daugiau girdim savo vardą, tvirtesnį turim tikėjimą, jog visgi turim šansų pakilt. Laukiam 2021 metų vidurio, kai savo „sraigtus“ remontuotis nusileis pirmieji orlaiviai...

 

Daugiau informacijos

Aurelija Kuezada

SĮ Šiaulių oro uostas direktorė

 

Facebook
Spausdinimo versija
Atgal


Oficialūs Savivaldybės puslapiai

   
 


Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930310102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282901
Vasaris
    2020     
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. paštą ir gaukite
mūsų naujienas pirmieji: