Šiaulių miesto savivaldybės dokumentų paieška
Priedas Susijęs Pakeistas Atsisiųskite aktą byloje
SPRENDIMAS, Nr. T-357 2015-12-28
Padalinys: ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

Redakcijos:
Atgal į sąrašą
Į pabaigą
DĖL ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2010 M. GRUODŽIO 23 D. SPRENDIMO NR. T-381 „DĖL LAIDOJIMO ŠIAULIŲ MIESTO KAPINĖSE, KAPINIŲ TVARKYMO IR LANKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

herbas

ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2010 M. GRUODŽIO 23 D. SPRENDIMO NR. T-381 „DĖL LAIDOJIMO ŠIAULIŲ MIESTO KAPINĖSE, KAPINIŲ TVARKYMO IR LANKYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. gruodžio 28 d. Nr. T-357

Šiauliai

 

     Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių miesto savivaldybės taryba nusprendžia:

 1. Pakeisti Laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašą, patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-381 „Dėl Laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama);

 2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. T-317 „Dėl Šiaulių miesto Savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T-381 „Dėl laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;

 3. Nustatyti, kad šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                                      Artūras Visockas

______________

 

 

2015-12-04

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                      

 

 

 

                                                                                                            PATVIRTINTA

                                                                                                            Šiaulių miesto savivaldybės

                                                                                                            tarybos 2010 m. gruodžio 23 d.

                                                                                                            sprendimu Nr. T-381

                                                                                                            (Šiaulių miesto savivaldybės

                                                                                                            tarybos 2015 m. gruodžio 28 d.

                                                                                                            sprendimo Nr. T-357 redakcija)

 

 

ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ŠIAULIŲ MIESTO KAPINĖSE, KAPINIŲ TVARKYMO IR LANKYMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

            1. Žmonių palaikų laidojimo Šiaulių miesto kapinėse, kapinių tvarkymo ir lankymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato leidimo laidoti Šiaulių miesto viešosiose kapinėse išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių, kapaviečių ir kolumbariumo tvarkymo, kapinių lankymo ir laidojimo pripažintose neprižiūrimomis kapavietėse tvarką ir sąlygas.

            2. Apraše vartojama sąvoka „artimieji giminaičiai“ – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje.

            Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 „Dėl Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

II. ŠIAULIŲ MIESTO KAPINIŲ STATUSAS

 

            3. Šiaulių miesto viešosios kapinės turi statusus:

            3.1. neveikiančios – kapinės, registruotos Kultūros vertybių registre, taip pat Rėkyvos kaimo senosios kapinės;

            3.2. riboto laidojimo – kapinės K. Donelaičio g.;

            3.3. veikiančios – Ginkūnų civilinės kapinės.

            Kapinės priskiriamos veikiančioms, riboto laidojimo ar neveikiančioms Kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

 

III. LEIDIMŲ LAIDOTI VEIKIANČIOSE IR RIBOTO LAIDOJIMO KAPINĖSE IŠDAVIMAS, KAPAVIEČIŲ SKYRIMAS

 

            4. Rašytinį leidimą laidoti Šiaulių miesto viešosiose kapinėse pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių priede pateiktą formą išduoda Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos direktoriaus įgalioti kapinių prižiūrėtojo asmenys.

            5. Kapavietės skiriamos ir leidimai laidoti išduodami neatlygintinai.

            6. Nauja kapavietė skiriama ir leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą, asmens dokumentą ir mirties liudijimą.

            7. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas kapavietę prižiūrinčiam asmeniui ar, esant jo rašytiniam sutikimui, kitam laidojančiam asmeniui, pateikusiam kapinių prižiūrėtojui mirties liudijimą, prašymą ir anksčiau šioje kapavietėje palaidoto asmens mirties liudijimą (liudijimo nuorašą) arba pažymą apie mirties įregistravimą, išduotą Civilinės metrikacijos įstaigos. Tais atvejais, kai kapavietę prižiūrintis asmuo prašymo dėl palaidojimo (leidimo) išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ar jis nenurodytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.

            8. Leidimai laidoti darbo dienomis išduodami nuo 8 iki 17 val., o poilsio ir švenčių dienomis − kapinių prižiūrėtojo nustatytu ir kapinių informacijos lentoje bei Savivaldybės ir kapinių prižiūrėtojo interneto svetainėse paskelbtu laiku.

            9. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, gali būti skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus gali būti leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui (vieno žmogaus palaikams palaidoti) – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), neįskaitant priėjimų prie kapo, o keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5), neįskaitant priėjimų (šoniniai 0,25−0,3 m, galiniai 0,6−0,75 m) prie kapo, arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio.

            10. Naujas kapavietes veikiančiose kapinėse skiria ir pažymi vietoje kapinių prižiūrėtojas pagal kapinių planą eilės tvarka

            11. Naujos kapavietės Šiaulių miesto K. Donelaičio g. kapinių sektoriuje (panteone), skirtame mirusiems menininkams, mokslininkams, švietimo, kultūros ir kitų sričių žymiems Šiaulių miesto žmonėms, valstybei, miestui bei visuomenei nusipelniusiems mirusiems asmenims, skiriamos Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

            Asmuo (juridinis ar fizinis), norintis palaidoti mirusįjį šioje K. Donelaičio g. kapinių dalyje, Savivaldybės administracijos direktoriui pateikia rašytinį prašymą ir tarpininkavimo raštą iš tos institucijos, kurioje mirusysis dirbo (ar vykdė veiklą). Rašte glaustai aprašoma mirusiojo veikla ir nuopelnai. Prašymą nagrinėja ir rekomendacijas dėl laidojimo teikia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta ne mažiau kaip 3 asmenų darbo grupė, į kurią kviečiami Šiaulių miesto mokslo, meno, kultūros ir kitų sričių įstaigų ar organizacijų atstovai. Poilsio ar švenčių dienomis (jei sprendžiamas kapavietės skyrimo klausimas) rekomendacijas išimties tvarka gali teikti Savivaldybės meras. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl kapavietės skyrimo ir kitus su tuo susijusius dokumentus rengia Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius (toliau – Miesto infrastruktūros skyrius).

 

IV. LEIDIMO LAIKYTI KREMUOTUS ŽMOGAUS PALAIKUS NIŠOJE IŠDAVIMAS

12. Rašytinį leidimą laikyti kremuotus žmogaus palaikus Šiaulių miesto kolumbariumo nišoje išduoda kapinių prižiūrėtojas.

13. Leidimai laikyti kremuotus žmogaus palaikus kolumbariumo nišoje išduodami laidojančiam asmeniui, pateikusiam:

            13.1. rašytinį prašymą ir pasižadėjimą laikytis Tvarkos apraše nustatytų kolumbariumo nišos priežiūros sąlygų;

13.2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

13.3. mirties liudijimą;

13.4. kremavimo dokumentus;

13.5. nustatytos kolumbariumo paslaugos kainos apmokėjimą įrodančio dokumento kopiją.

            14. Šiaulių miesto Ginkūnų kapinių kolumbariumo paslaugos kaina – 500 Eur, nustatyta Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-330. Apmokėjimui reikalingi rekvizitai skelbiami Savivaldybės ir kapinių prižiūrėtojo internetinėse svetainėse, kapinių informacijos lentose. Gauti pinigai bus skiriami Šiaulių miesto kapinių ir kolumbariumo infrastruktūros plėtrai.

            15. Kiekvieną mėnesį iki 5 dienos, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyrius  pateikia Apskaitos skyriui informaciją apie praeitą mėnesį išduotus leidimus (sąrašą) laikyti urnas kolumbariumo nišose. 

16. Akmens plokštės išdavimą ir tvirtinimą nišoje organizuoja kapinių prižiūrėtojas.

17. Įrašo iškalimu ant kolumbariumo plokštės rūpinasi atsakingas laidojantis asmuo.

            18. Ginkūnų civilinių kapinių kolumbariumo nišos pradedamos numeruoti nuo vakarų pusės iš dešinės į kairę vertikaliai nuo apačios.

19. Ginkūnų civilinių kapinių kolumbariumo dviejuose nesujungtuose moduliuose, esančiuose vakarų pusėje iš dešinės į kairę vertikaliai, antroje eilėje, laidojami Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai.

20. Į Ginkūnų civilinių kapinių kolumbariumo vieną nišą galima sudėti ne daugiau kaip 4 urnas. Kiekvieną kartą šeimos kapavietėje laidojant urną papildomai nemokama.

            21. Kolumbariumo niša atsakingam laidojančiam asmeniui skiriama neterminuotai.

 

V. LAIDOJIMAS, KAPAVIEČIŲ TVARKYMAS, KOLUMBARIUMO PRIEŽIŪRA

 

            22. Laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tokiu būdu neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai ir (ar) nėra valstybės institucijų specialių nurodymų.

            23. Šiaulių miesto viešosiose kapinėse laidoti leidžiama nuo 10 iki 17 val., valstybinių švenčių dienomis nuo 14 iki 17 val.

            24. Kasti kapo duobę, statyti (rekonstruoti) kapinių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir pan.), daryti įrašus ant kolumbariumo akmens plokštės, gali asmenys, turintys juridinį statusą, ir asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę kapinių prižiūrėtojui tai įrodančius dokumentus. Asmenys, atlikdami šiuos darbus, privalo išsaugoti kitų gretimų kapaviečių statinius, želdinius ir bendrojo naudojimo kapinių infrastruktūros objektus, o padarę pažeidimus privalo juos ištaisyti savo lėšomis ar atlyginti žalą.

            25. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas (kryžius), kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.

            26. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškiai suformuotas ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribos gali būti pakeistos, jeigu toks pakeitimas galimas pagal kapinių planą. Kapavietės riboms pakeisti būtina gauti kapinių prižiūrėtojo rašytinį sutikimą, suderintą su Savivaldybės administracija (su atsakingu Savivaldybės administracijos atstovu ar padaliniu). Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

            27. Kapavietės statiniai (kapo paminklas, antkapis, kapavietę (sklypą) ribojantys apvadai ir kt.) statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Statybos įstatymu. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ar kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam kapavietės sutvarkymo (įskaitant statinių statymą ar rekonstrukciją) projektinius sprendinius (planą, schemą su išdėstytais projektuojamais kapavietės statiniais, želdiniais, nurodyti statinių aukštį, medžiagą, želdinių rūšį). Visi kapaviečių statiniai, įskaitant ir suoliukus, gali būti statomi ir želdiniai sodinami tik skirtos (turimos) kapavietės, kurią vietoje pažymi kapinių prižiūrėtojas, ribose (kapavietės sklype). Keisti priėjimų prie kapaviečių dangą ar kitaip jas pertvarkyti (kai takai išklojami trinkelėmis, užpilami skalda ar pan.) galima tik suderinus raštu su kapinių prižiūrėtoju ir už gretimų kapaviečių priežiūrą atsakingais asmenimis. Kapaviečių statinių, želdinių, aplinkos tvarkymo atitiktį taisyklių reikalavimams tikrina kapinių prižiūrėtojas. Kapinių prižiūrėtojas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Kapavietėse esantys statiniai ir želdiniai, kai jie nustatyta tvarka įregistruoti kapinių prižiūrėtojo Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale, yra už kapavietės priežiūrą atsakingų asmenų (fizinių ar juridinių, įrašytų Laidojimų ir kapaviečių statinių registracijos žurnale) nuosavybė.

            28. Už kapavietės statinių ir želdinių priežiūrą, jų būklę yra atsakingi statinių savininkai, kapavietę prižiūrintys asmenys.

            29. Kapinių ir kapaviečių želdiniai projektuojami, saugomi, prižiūrimi ir tvarkomi vadovaujantis galiojančiomis Šiaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis ir kitais želdynų tvarkymą bei apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais. Kapavietėse draudžiama sodinti miškams įveisti naudojamus ar kitus stambią šaknų ir šakų sistemą turinčius medžius.

30. Kapaviečių ir (ar) kapinių statinius statantys, rekonstruojantys asmenys visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių gaminių nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo sutvarkyti (išsivežti ar išvežti) laikydamiesi Šiaulių miesto atliekų tvarkymo taisyklių.

31. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Atsižvelgiant į kolumbariumo vietos specifiką, pagerbdami mirusiuosius, lankytojai kolumbariume gali padėti gyvų gėlių, uždegti žvakučių;

32. Laidojimo metu atnešti gedulingi vainikai, krepšeliai, gėlės prie kolumbariumo bus laikomi tris paras.

33. Įrašai ant kolumbariumo nišos akmens plokštės daromi vienodo dydžio lietuviškomis raidėmis nustatytu šriftu Roman, raidžių aukštis – 4 cm, arabiškų skaitmenų aukštis – 3 cm. Įrašai gali būti paryškinami sidabrine spalva.

34. Kolumbariumo granito plokštėje rašomas vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos, nišos Nr.

35. Kolumbariumo nišos akmens plokštėje leidžiama pavaizduoti krikščionių tikėjimo simbolį – kryžių.

36. Artimiesiems, pateikus prašymą ir pasiėmus urnas iš kolumbariumo nišos - palikus nišą laisvą, sumokėta suma negrąžinama. Atlaisvinta kolumbariumo niša skiriama kitiems asmenims bendra tvarka.

 37. Visi laidojimai kolumbariumo nišose registruojami atskirame laidojimo registravimo žurnale. Už žurnalo pildymą, saugojimą, informacijos teikimą suinteresuotiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsako kapinių prižiūrėtojas.

 38. Palaikus perlaidoti galima tik gavus apskrities (kurios teritorijoje yra perlaidojamų palaikų kapavietė) Visuomenės sveikatos centro leidimą, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinį sutikimą bei artimiausių giminaičių (tėvų, vaikų, brolių, seserų) rašytinį, notaro patvirtintą sutikimą ir savivaldybės, į kurios teritorijoje esančią kapavietę numatoma perlaidoti palaikus, sutikimą. Veikiančiose ar riboto laidojimo Šiaulių miesto kapinėse palaikai gali būti perlaidojami tik į turimas kapavietes, jeigu pagal teisės aktų nuostatas galimi laidojimai. Šiaulių mieste palaikai iš vienų Šiaulių miesto kapinių į kitas gali būti perlaidojami tik raštiškai suderinus su Savivaldybės administracija. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse palaikus perlaidoti galima gavus Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio rašytinį sutikimą ir Aprašo 19 punkte nurodytus rašytinius suderinimus. Perlaidojant žmonių palaikus į kitas kapines ir kapavietėje nesant kitų palaidotų žmonių palaikų, artimieji privalo palikti sutvarkytą kapavietę – išvežti kapavietės statinius, želdinius ir pan. bei sutvarkytą kapavietę perduoti kapinių prižiūrėtojui.

 

VI. KAPINIŲ LANKYMAS

 

            39. Kapines leidžiama lankyti: nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. − 8−21 val., nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. − 9−18 val., lapkričio 1 ir 2 d. − 9−22 val. Lankantis kapinėse privaloma palaikyti rimtį ir švarą.

            40. Kapinėse draudžiama:

            40.1. važinėti bet kokiomis motorinėmis transporto priemonėmis, išskyrus specialiųjų tarnybų transportą, kapinių priežiūros darbus atliekančios įmonės transportą (technikos priemones), transporto priemones, vežančias neįgaliuosius, transporto priemones, laidojimo procesijos metu vežančias palaikus (karstuose ar urnose), transporto priemones, įvežančias paminklus, statybinius gaminius ir medžiagas, skirtas kapaviečių statiniams statyti, kapavietėms sutvarkyti, kai vežama ne mažiau kaip 75 kg tam skirtų medžiagų ir kai šiems darbams atlikti reikalingas medžiagas sudėtinga gabenti iki kapavietės be transporto;

40.2. žaisti bet kokius žaidimus, važinėtis riedlentėmis, riedučiais, dviračiais;

            40.3. ganyti gyvulius, vedžioti gyvūnus ar vaikščioti su jais;

            40.4. būti kapinėse ne lankymo metu;

            40.5. be kapinių prižiūrėtojo žinios statyti, rekonstruoti, išvežti kapaviečių statinius;

40.6. prie kolumbariumo sienelių, pagrindo ar kitose vietose tvirtinti projekte nenumatytus objektus (vazas, dirbtines gėles ir pan.). Taip pat draudžiama gadinti granito plokštę, t. y. kalti, klijuoti ar kitaip tvirtinti nenumatytus objektus (nuotraukas, atvaizdus, užrašus ir pan.);

            40.7. savavališkai bendrojo naudojimo vietose sodinti želdinius, juos pertvarkyti, kirsti, genėti medžius ar krūmus, juos niokoti;

            40.8. statyti suolus ar kitus statinius (įrenginius) už turimos kapavietės ribos;

            40.9. savavališkai, nesuderinus su kapinių prižiūrėtoju ir gretimų kapaviečių savininkais (prižiūrėtojais) keisti priėjimų prie kapaviečių dangą (kloti trinkeles ar kitaip rekonstruoti);

            40.10. šiukšlinti, mesti šiukšles ne į konteinerius (ar ne tam skirtoje vietoje), triukšmauti, trikdyti rimtį;

            40.11. skleisti bet kokio pobūdžio reklamą, klijuoti ar kitaip tvirtinti bet kokio turinio skelbimus, kitokią informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, įrenginių, medžių, stulpų, tvorų ir ant kitų kapinių teritorijoje esančių objektų.

            41. Įvažiavus į kapinių teritoriją 40.1 papunktyje nurodytais išskirtiniais atvejais, privaloma laikytis tvarkos, saugoti kapinių ir kapaviečių infrastruktūrą, neužstatyti privažiavimų, nestatyti transporto priemonių ant žaliųjų plotų. Už padarytus pažeidimus atsako ir žalą atlygina transporto priemonės savininkas ar naudotojas. Transporto priemonių įvažiavimą (išvažiavimą) ir Apraše nurodytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja kapinių prižiūrėtojas.

 

VII. KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMAS NEPRIŽIŪRIMOMIS, JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMAS IR TOLESNIS LAIDOJIMAS JOSE

 

            42. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai paminklas, antkapis suirę ar jų visiškai nėra) ilgiau kaip metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima. Vadovaudamasis šia nuostata, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už tokios kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį apie tai, kad būtina ją sutvarkyti. Jei asmuo, įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, yra miręs ar nežinoma jo gyvenamoji vieta (buveinė), nenurodyti kiti artimi ar tolimi giminaičiai ar asmenys (fiziniai ar juridiniai) ir negalima nustatyti, kas atsakingas už kapavietės priežiūrą (nėra tokio įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), tai kapinių prižiūrėtojas informaciją apie neprižiūrimą kapavietę turi paskelbti šalies ir regiono spaudoje, Savivaldybės interneto svetainėje ir kapinių informacinėje lentoje. Informacija nurodytose visuomenės informavimo priemonėse turi būti paskelbta ne mažiau kaip 3 kartus, terminas tarp skelbimų – ne trumpesnis kaip 3 mėn. Skelbiamoje informacijoje turi būti nurodoma: kapinių pavadinimas, adresas, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, laidojusio asmens, atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jei tokie duomenys yra Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas, el. pašto adresas). Jeigu per metus nuo įspėjimo ar informacijos apie neprižiūrimą kapavietę paskelbimo kapavietė nesutvarkoma ir per šį laikotarpį negaunama jokių duomenų (informacijos) apie kapavietėje palaidotų asmenų artimus ar tolimus giminaičius, jei per metus nuo skelbimo išspausdinimo niekas nesikreipė, kapinių prižiūrėtojas raštu praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie neprižiūrimas kapavietes, pateikia tokių kapaviečių sąrašą ir prašo pripažinti kapavietes neprižiūrimomis bei spręsti tokių kapaviečių priežiūros ir tolesnio laidojimo jose klausimą.

            43. Kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir tolesnio laidojimo jose klausimą nagrinėja Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija (toliau – komisija), vadovaudamasi Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintais nuostatais. Kapinių prižiūrėtojas komisijai pateikia visus su šiomis kapavietėmis susijusius duomenis.

            44. Komisija, priėmusi sprendimą pripažinti kapavietes neprižiūrimomis, teikia tokių kapaviečių sąrašą tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale šios kapavietės registruojamos kaip neprižiūrimos, t. y. keičiami atitinkami žurnalo įrašai (arba gali būti sudaromas atskiras tokių kapaviečių registras, ku tvarko kapinių prižiūrėtojas).

            45. Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracija.

            46. Kapavietės pripažintos neprižiūrimomis gali būti skiriamos:

            46.1. eilės tvarka pakartotinai laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą (ar sutikimą), jeigu praėję 25 metai po kapo ramybės laikotarpio pabaigos;

            46.2. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, jeigu nepasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba po ramybės laikotarpio nepraėję 25 metai;

            46.3. asmenims, pageidaujantiems prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes, kai pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba po ramybės laikotarpio praėję 25 metai, jeigu asmenys į Savivaldybės administraciją su prašymu prižiūrėti neprižiūrimas kapavietes kreipėsi, kol nebuvo pasibaigęs kapo ramybės laikotarpis arba kol po ramybės laikotarpio nebuvo praėję 25 metai.

            Dėl teisės prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę asmuo raštu turi kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių, kuris savo įsakymu pageidaujančiam asmeniui tokią teisę suteikia. Asmuo, kuriam suteikiama teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, turi tą kapavietę prižiūrėti, tvarkyti ir gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas.

            47. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas vadovaujantis Leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207.

            48. Prižiūrint neprižiūrimą kapavietę ir laidojant joje, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is), taip pat įrašai Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale.

 

VIII. NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMAS

 

49. Savivaldybės administracija, gavusi pranešimą apie nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimą, raštu kreipiasi į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūrą arba Šiaulių apygardos prokuratūrą.

50. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai laidojami tik gavus raštišką prokuroro leidimą.

51. Sprendimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus ir skirti kapavietę Šiaulių miesto veikiančiose kapinėse (pildoma forma, nurodyta Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 „Dėl Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 priede) priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau – Savivaldybės administracijos atstovas), gavęs raštišką prokuroro leidimą.

            52. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus laidoja laidojimo paslaugų teikėjas, teisės aktų nustatyta tvarka sudaręs su Savivaldybe laidojimo paslaugų teikimo sutartį.

            53. Laidojant nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, dalyvauja Savivaldybės administracijos atstovas.

            54. Palaidojus nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, Savivaldybės administracijos atstovas surašo nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą, nurodytą Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 „Dėl Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2 priede. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktą pasirašo Savivaldybės administracijos atstovas, laidojimo paslaugų teikėjas arba jo atstovas ir kapinių prižiūrėtojas arba jo atstovas. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo akto kopiją Savivaldybės administracijos atstovas pateikia leidimą laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus davusiam prokurorui.

55. Ant nenustatytos tapatybės žmogaus kapo pritvirtinama lentelė, kurioje nurodomi kapavietės numeris ir palaikų palaidojimo data. Užrašai ant lentelės turi būti nenusiplaunantys. Užrašui tapus sunkiai įskaitomu arba dingus, lentelė turi būti nedelsiant atnaujinta.

            56. Kapinių prižiūrėtojas duomenis apie nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimą registruoja Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo registravimo žurnale, kurio forma nurodyta Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 „Dėl Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 3 priede.

57. Savivaldybės administracijos atstovas yra atsakingas už Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1V-725 „Dėl nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, visų prieduose nurodytų dokumentų tinkamą surašymą.

58. Prokuroro leidimas laidoti nenustatytos tapatybės žmogaus palaikus, sprendimas dėl nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų laidojimo ir kapavietės skyrimo, nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų palaidojimo aktas saugomi Miesto infrastruktūros skyriuje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

            59. Karių, sukilėlių, pasipriešinimo okupantams dalyvių ir kitas neveikiančias kapines, kapavietes ir pavienius kapus gali prižiūrėti (tvarkyti) Krašto apsaugos ministerijos įgalioti asmenys, asociacijos, kitos suinteresuotos organizacijos, sudariusios tokių kapų priežiūros sutartį su Savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija. Sutartyje numatoma, kokias priežiūros funkcijas atliks šie asmenys ar organizacijos.

            60. Kapinėse susidarančios atliekos kapinių prižiūrėtojo surenkamos ir šalinamos Savivaldybės tarybos patvirtintų Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis šių reikalavimų:

            60.1. atliekos surenkamos į komunalinių atliekų konteinerius, kurie statomi kapinių projekte (plane) numatytose arba, jei plane nenumatyta, su Savivaldybės administracija suderintose vietose, o prireikus įrengiamos papildomos vietos;           

            60.2. atskirai surenkamos mišriosios (kitos biologiškai nesuyrančios) atliekos, biologiškai suyrančios atliekos (lapai, šakos, žolė ir pan.) ir atskirai surenkamas gruntas (atsiradęs dėl kapaviečių tvarkymo);

            60.3. biologiškai nesuyrančios atliekos išvežamos į sąvartyną, biologiškai suyrančios, skaidžios atliekos į kompostavimo aikštelę, sukauptas gruntas išvežamas į sąvartyną ar kitą kapinių prižiūrėtojo nurodytą vietą;

            60.4. kapinių prižiūrėtojas privalo prie atliekų konteinerių, surinkimo vietų nuolat palaikyti švarą ir tvarką.

            61. Asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

 

 

_________________________

 

Dokumento priedai:
T-357 - ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO ŠIAULIŲ MIESTO KAPINĖSE, KAPINIŲ TVARKYMO IR LANKYMO TVARKOS APRAŠAS (PRIEDAS)
Į pradžią