Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti

siauliai.lt puslapyje naudojami slapukai

Mes naudojame trečiųjų šalių slapukus, kad suasmenintume turinį, skelbimus ir analizuotume svetainės srautą.

INFORMACIJA APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ

Duomenų valdytojas: 

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija), kodas 188771865, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. +370 41  509 490, el. p. .

Duomenų tvarkymo tikslai. Jūsų asmens duomenys gali būti tvarkomi:

  • Savivaldybės funkcijų, paslaugų, įsipareigojimų ir sutarčių vykdymo tikslu, arba siekiant imtis veiksmų prieš sudarant sutartį;
  • kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
  • siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų;
  • siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Asmens duomenys (tame tarpe ir specialių kategorijų asmens duomenys) yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Reglamento nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Savivaldybės administracija užtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumą įgyvendinusi visas būtinas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio neteisėto tvarkymo.

Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas:

Asmens duomenys, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, gali būti tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e, f  punktais.

Duomenų saugojimo terminai:

Asmens duomenys Savivaldybės administracijoje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą.

Duomenys gali būti renkami (gaunami) iš:

  • Asmenų, pateikusių prašymą, skundą, pranešimą;
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir jų duomenų bazių;
  • Kitų asmenų, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai.

Duomenys gali būti perduodami:

  • Valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir įmonėms, viešųjų paslaugų organizavimo ir teikimo, valstybės funkcijų vykdymo, viešojo administravimo ir teisės aktų nustatytų prievolių įgyvendinimo tikslais;
  • kitiems gavėjams, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai;

Kitais atvejais, esant asmens sutikimui arba atidžiai įvertinus duomenų teikimo ir gavimo tikslą, pagrindą ir ne daugiau nei duomenų, nei reikia tikslui pasiekti taip pat užtikrindama perduodamų duomenų saugumą.

Detalesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą ir kitą aktualią informaciją rasite interneto svetainės ASMENS DUOMENŲ APSAUGA puslapyje.

background

Ar jūsų gręžinys – legalus? Įteisinkite

Nemažai gyventojų susiduria su situacija, kai nežino, ar gręžinys, kurio vandenį jie naudoja, yra įteisintas. Taip dažniausiai atsitinka įsigijus sodybą, sodą namų valdą ar žemės sklypą su jame buvusių savininkų jau įrengtu gręžiniu. Aplinkos ministerija dalijasi patarimais, kaip tai išsiaiškinti. Gręžinys laikomas įteisintu, jeigu yra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Ar gręžinys registruotas Žemės gelmių registre galite pasitikrinti patys. Informaciją apie gręžinį rasite Lietuvos geologijos tarnybos tinklalapio skiltyje elektroninės paslaugos. Atsidarius šią nuorodą reikia eiti į Žemėlapius, po to į Gręžinių žemėlapįTada reikia sutikti su sąlygomis ir atidariusiame žemėlapyje artinant vaizdą ieškoti savo žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, adreso. Jeigu adreso nerandate, gręžinys nėra įregistruotas Žemės gelmių registre.

Tokiu atveju reikia pradėti jo įteisinimo procedūrą. Pirmiausia pateikti paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra minėtas gręžinys. Gavus savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, kreiptis į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Tokių įmonių šalyje yra 90.

Pirmiausia įmonė pagal gręžinio savininko pateiktus dokumentus ir informaciją nustato gręžinio adresą, žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, kadastro numerį, jeigu žinoma, gręžinį įrengusio ūkio subjekto duomenis ir gręžinio įrengimo datą.

Po to įmonė nustato tikslią gręžinio vietą (koordinates) ir parengia požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą. Jei nėra duomenų, pamatuoja gręžinio gylį ir požeminio vandens slūgsojimo gylį, įvertina jo būklę, paima gręžinio vandens mėginį ir pateikia jį tirti sertifikuotoje laboratorijoje.

Gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre Lietuvos geologijos tarnybai įmonė pateikia paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį ir savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo dėl gręžinio naudojimo kopijas arba jų nuorašus, vienkartinio gręžinio įteisinimo įmoką patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos geologijos tarnyba įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, kurį ji perduoda užsakovui. Gręžinio savininkas bet kada gali užsisakyti ir nemokamai gauti gręžinio paso skaitmeninę kopiją pasinaudojęs Lietuvos geologijos tarnybos elektroninėmis paslaugomis.

Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos geologijos tarnyba nereikalauja jokių papildomų duomenų apie gręžinį – nereikia neįteisinto gręžinio projekto. Be to, neregistruoto gręžinio paso užpildymui galima panaudoti gyventojo turimus duomenis apie gręžinį iš neįregistruoto gręžinio techninių dokumentų (įprastai juose yra nurodyta gręžinio techninė kolona, gylis, debitas ir kt.).

Primename, kad gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informacija

iliustracijos šaltinis https://am.lrv.lt/

Viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis