Kaune gimęs ir 1960 metais Kauno politechnikos institute įgijęs inžinieriaus statybininko kvalifikaciją, Z. E. Sabalys netrukus persikėlė gyventi į Šiaulius. Dirbo inžinieriumi, vėliau − viršininku 6-ojoje Šiaulių mechanizacijos valdyboje, kuri jam vadovaujant tapo viena iš geriausių statybos organizacijų Lietuvoje. Už nuopelnus statant Akmenės cemento gamyklą 1974 m. Z. E. Sabaliui suteiktas Lietuvos nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas.
Per 17 darbo metų Zenonas Eimutis Sabalys dalyvavo visose to meto Šiaulių statybose: Televizorių, Rėkyvos padangų, Rėkyvos durpių įmonių, „Nuklono“, „Mechanikos“, Dviračių gamyklų, Pieno ir Mėsos kombinatų, gyvenamųjų namų, mokyklų, vaikų darželių ir kitų objektų.
1979 m. Zenonas Eimutis Sabalys buvo paskirtas miesto Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotoju, vėliau − pirmuoju pavaduotoju, atsakingu už miesto statybą ir architektūrą.
Subūręs į vieną komandą miesto architektus, statybininkus, įmones, jis organizavo kažkada statyto kino teatro rekonstrukciją. Z. E. Sabalys aktyviai dalyvavo projektuojant, apginant Vilniuje ir statant Šiauliuose miesto 750 metų jubiliejui skirtus objektus – Saulės Laikrodžio aikštę su Šiaulių simboliu tapusia Šaulio skulptūra viduryje.
Atgavus Nepriklausomybę Sabalys 1990 m. buvo išrinktas pirmosios Šiaulių miesto tarybos deputatu.
Kartu su Elvyra Palaimiene, padedant Arvydui Saldai, įkūrė Šiaulių banką.
Z. E. Sabalys buvo ilgametis Žemaičių draugijos „Saulaukis“, tarptautinio Šiaulių „Lions“ klubo, Lietuvos esperantininkų sąjungos narys. Dalyvavo miesto visuomeninių organizacijų darbe.
2004 metais Z. E. Sabaliui buvo suteiktas Šiaulių miesto garbės piliečio vardas.
Šiaulių miesto savivaldybės informacija