„Taip leidžias Nemunas į Punią
Pro ąžuolynų likučius,
Pro rausvo skardžio drėgną kūną,
Pro mus pačius. Pro mus pačius.“
(J.Kunčinas)
Spalio 16 dieną įvyko paskutinis projekto „Vaikščiojimo miške terapijos“, dalinai finansuojamo Šiaulių miesto savivaldybės ir VšĮ „Verslo avilys“, renginys „Ėjimo terapija Punios šile“. Punios šilas nepalieka abejingų – tai giria su dar išlikusiais sengirės lopinėliais, su natūraliai išaugusiais senais ąžuolynais, su didele rūšių įvairove. Ėjome per geomorfologiniu paminklu paskelbtą Panemuninkų skardį, besitęsiantį apie 1,5 km, užkopėme į Panemuninkų (Bundorių) piliakalnį, kuris atrastas tik 2016 metais. Ėjome skardžiais, leidomės žemyn, pereidami šaltinius, tekančius Nemunan, keliavome panemuniais, klausydami nukritusių lapų čiuženimo, grožėjomės kelių šimtų metų amžiaus ąžuolais, išlakiomis pušimis, skroblynais. Praėjome ąžuolų alėją, Žaltės slėnį, išnykusį Strazdinės kaimą, aplankėme atstatytą partizanų žeminę, storiausią Punios šilo ąžuolą. Ilgas ėjimas besikeičiančiu reljefu, poilsis prie Nemuno, žiūrint į kitapus upės stūksantį Punios piliakalnį, galimybė akies krašteliu pamatyti rezervato mišką, bendravimas teikė ne tik džiaugsmą, ramybę, bet ir norą pažinti, judėti, tęsti panašius pasivaikščiojimus.
Projekto veiklos – keturi skirtingi pasivaikščiojimai po labai skirtingas gamtiniu požiūriu girias sudarė galimybę šiauliečiams ne tik pažinti miškų įvairovę, bet ir patiems pajusti buvimo gamtoje, vaikščiojimo džiaugsmą, įkvėpė norą giliau pažinti gamtą. Vaikščiojimas gamtoje suteikia ne tik sveikatą, gyvenimo džiaugsmą, bet tai kartu ir gamtosauginis švietimas, kai žmonės turi galimybę pamatyti, pajausti, klausyti, užuosti, klausti.
Mes tikime, kad šis projektas patiko žmonėms, buvo naudingas. O mes, turėdami naujų idėjų, tikėdami savo darbų prasmingumu, išmokę buvusias pamokas, ir toliau tęsime panašias ir kitokias veiklas.
Nuotraukos - VšĮ "Verslo avilys".
