Prieš vidurdienį Raudonojo Kryžiaus simbolika pasipuošę šiauliečiai rinkosi į centrinę Prisikėlimo aikštę kartu iškilmingai paminėti tarptautinės organizacijos dienos.
Pasidžiaugti Raudonojo Kryžiaus švente rinkosi ir organizacijos socialiniai partneriai – pareigūnai, socialiniai darbuotojai, verslo ir valdžios atstovai. Aikštės pakraštyje buvo įsikūrusi Raudonojo Kryžiaus palapinė, kur savanoriai demonstravo pirmosios pagalbos įgūdžius ir išvykimo kuprinę.
Netrukus susirikusieji Šiaulių skyriaus vadovės Aistės Žalevičienės buvo pakviesti dalyvauti akcijoje. Žmonės sustojo suformuodami šios organizacijos simbolį – raudoną kryžių. Šia proga Šiaulių „Juventos“ progimnazijos auklėtiniai dovanojo šventinę muzikinę programą, o Raudonojo Kryžiaus bendruomenę pasveikino Šiaulių mero patarėja Viktorija Dildaitė.
„Šiaulių miesto mero Artūro Visocko vardu sveikinu visus svarbios organizacijos savanorius ir koordinatorius. Esate valstybės ir jos gyventojų pagalbininkai. Raudonasis Kryžius ir yra būtent ta organizacija, kuri gali ir ateina į pagalbą ištikus bėdai, nelaimei ar krizei. Ypač tai išryškėjo koronoviruso pandemijos laikotarpiu, priimant bėgančius nuo Rusijos sukelto karo Ukrainos žmones. Sėkmingai koordinavote reikalingą pagalbą ir nuo gaisro nukentėjusiems vieno Šiaulių daugiabučio gyventojams. Į jūsų organizaciją savivaldybė ne kartą kreipėsi prašydama organizuoti ir nugabenti humanitarinę pagalbą Šiaulių miestui partneriui Ukrainoje – Chmelnyckiui, už tai esame labai dėkingi“, – sakė V. Dildaitė.
Skambant dar vienam muzikiniam kūriniui, Prisikėlimo aikštėje iškelta Raudonojo Kryžiaus vėliava.
Ir tai tik pradžia. Raudonojo Kryžiaus dienai skirti renginiai vyks iki penktadienio. Rytoj suplanuoti žiniasklaidos pusryčiai ir diskusija, taip pat šios organizacijos rėmėjų susitikimas. Penktadienį prasideda Raudonojo Kryžiaus simbolinis vėliavos nešimas per Lietuvą. Iš 6 didžiųjų miestų išjudės Raudonojo Kryžiaus ekipažai, nešdami RK vėliavą per regioną, visose savivaldybėse numatyti trumpi susitikimai su merais ir seniūnais.
863 m. buvo įkurta Tarptautinė sužeistųjų pagalbos tarnyba. J, visų pirma rūpinosi sužeistaisiais kare. Vėliau tarnybos veikla apėmė ir platesnę visuomenės dalį. Tai Raudonojo Kryžiaus judėjimo pradžia.
1864 rugpjūčio 22 d. Šveicarijoje buvo pasirašyta konvencija dėl sužeistųjų gyvenimo sąlygų gerinimo. Konvencijoje buvo numatyta, kad viso pasaulio gydytojai ir medicinos seserys turėtų bendrą kalbą. Greitosios pagalbos simboliu išrinktas raudonas kryžius baltame fone.
1906 m. Osmanų imperijoje įkurta Raudonojo Pusmėnulio organizacija, kuri yra Raudonojo Kryžiaus analogas musulmonų šalyse.
Ir Raudonojo Kryžiaus, ir Raudonojo Pusmėnulio organizacijos pavaldžios Tarptautiniam komitetui, kurio būstinė įkurta Ženevoje. Karo metu komitetas veikia kaip tarpininkas tarp kovojančių šalių. Komiteto atstovai turi teisę neliečiami vaikščioti bėglių ir kalinių lagerių teritorijoje, gydyti sužeistuosius, suteikti visuomenei informaciją apie sužeistus žmones ir jų sąlygas.
Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio organizacijos jungia daugiau nei 400 mln. žmonių iš 175 pasaulio šalių.
