Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti

siauliai.lt puslapyje naudojami slapukai

Mes naudojame trečiųjų šalių slapukus, kad suasmenintume turinį, skelbimus ir analizuotume svetainės srautą.

INFORMACIJA APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ

Duomenų valdytojas: 

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija), kodas 188771865, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. +370 41  509 490, el. p. .

Duomenų tvarkymo tikslai. Jūsų asmens duomenys gali būti tvarkomi:

  • Savivaldybės funkcijų, paslaugų, įsipareigojimų ir sutarčių vykdymo tikslu, arba siekiant imtis veiksmų prieš sudarant sutartį;
  • kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
  • siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų;
  • siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Asmens duomenys (tame tarpe ir specialių kategorijų asmens duomenys) yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Reglamento nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Savivaldybės administracija užtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumą įgyvendinusi visas būtinas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio neteisėto tvarkymo.

Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas:

Asmens duomenys, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, gali būti tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e, f  punktais.

Duomenų saugojimo terminai:

Asmens duomenys Savivaldybės administracijoje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą.

Duomenys gali būti renkami (gaunami) iš:

  • Asmenų, pateikusių prašymą, skundą, pranešimą;
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir jų duomenų bazių;
  • Kitų asmenų, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai.

Duomenys gali būti perduodami:

  • Valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir įmonėms, viešųjų paslaugų organizavimo ir teikimo, valstybės funkcijų vykdymo, viešojo administravimo ir teisės aktų nustatytų prievolių įgyvendinimo tikslais;
  • kitiems gavėjams, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai;

Kitais atvejais, esant asmens sutikimui arba atidžiai įvertinus duomenų teikimo ir gavimo tikslą, pagrindą ir ne daugiau nei duomenų, nei reikia tikslui pasiekti taip pat užtikrindama perduodamų duomenų saugumą.

Detalesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą ir kitą aktualią informaciją rasite interneto svetainės ASMENS DUOMENŲ APSAUGA puslapyje.

background

Dažnai užduodami klausimai

Informacinis telefonas
8 41 509 490
Turite klausimų? Susisiekite su mumis
info@siauliai.lt

Kur pakeisti el. paštą ar kitus kontaktinius duomenis, nes pranešimai ateina senu, nebenaudojamu el. paštu?

Informuojame, kad savo kontaktinę informaciją galima pakeisti, nurodyti Mano VMI: https://www.vmi.lt/evmi/kaip-mano-vmi-galima-pakeisti/nurodyti-mano-kontaktine-informacija-adresa-korespondencijai-gauti-

Kaip rasti, susisiekti su šalia gyvenančiais kaimynai?

Informuojame, kad VĮ „Registrų centras“ teikia Nekilnojamojo turto registro duomenis apie besiribojančių žemės sklypų savininkus. Pažymų apie gretimų žemės sklypų savininkus užsakymas:   https://info.registrucentras.lt/node/6543.

Kam ir kaip pranešti, kad transporto priemonę vairavau ne aš?

Jeigu gavote administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonių stovėjimo tvarkos reikalavimų pažeidimu, kurį padarė kitas asmuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsniu, per trisdešimt kalendorinių dienų nuo Protokolo išsiuntimo dienos turite raštu pasirašytinai pranešti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai visus administracinio nusižengimo padarymo metu transporto priemonę valdžiusio ar ją naudojusio asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją.

Pranešimą dėl asmens, kuris valdė / naudojosi Jums priklausančia transporto priemone, taip pat galima pateikti pasirašytinai naudojantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis [P12.1] Asmens skundo ar netipinio prašymo priėmimas bei nagrinėjimas adresu https://mano.siauliai.lt/services, registruotu paštu adresu: Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai, arba el. paštu adresu: nurodant transporto priemonę valdžiusio ar ją naudojusio asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją. Pranešimai apie transporto priemonių valdytojus ar naudotojus turi būti pateikiami kiekvienoje administracinio nusižengimo byloje atskirai.

Kodėl pranešimą apie man skirtą administracinę baudą gavau per MANO VMI?

Baudą paskyręs Savivaldybės administracijos pareigūnas privalo išsiųsti procesinį dokumentą, kuriuo yra skiriama bauda, o Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, administruojanti visų institucijų paskirtas baudas, naudodamasi informacinėmis sistemomis, turinčiomis tarpusavio integracines sąsajas, asmenims siunčia informaciją apie jų mokestines prievoles į jų MANO VMI skiltį. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra parengusi vaizdo įrašą „Administracinių baudų sumokėjimas ir dažniausiai užduodami klausimai“  https://www.youtube.com/watch?v=BOz--YNfgDA.

Kokiu būdu gausiu procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje?

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Registruotoji pašto siunta siunčiama į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento, kuris siunčiamas registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą, siunčiamą registruotąja pašto siunta, arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui.

Įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Kas yra administracinis nurodymas?

Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašytas siūlymas asmeniui per tam tikrą terminą nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą atitinkamuose straipsniuose – minimalią baudą, nustatytą specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) įtvirtinta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

Administracinis nurodymas yra neskundžiamas.

Asmeniui per nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas yra įvykdytas. Asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir įprastai per penkias darbo dienas po nustatyto termino pabaigos administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka.

 

Kaip įvykdyti administracinį nurodymą?

Vykdant administracinius nurodymus visos baudos už administracinius nusižengimus mokamos nurodant vieną įmokos kodą – 1001.

Mokant baudas už administracinius nusižengimus, mokėjimo nurodyme būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK. ROIK privaloma įrašyti laukelyje Unikalus mokėjimo kodas. Kaip atlikti mokėjimą rasite https://www.vmi.lt/evmi/kaip-moketi-imokas-i-vmi-saskaita;jsessionid=48A4D40D94A8DA55FA1AD20E3CEE5495

arba www.vmi.lt → Sąskaitos ir įmokų kodai → Kaip mokėti įmokas į VMI sąskaitą.

Pažymėtina, kad kiekviena bauda už administracinį nusižengimą mokama atskiru mokėjimo nurodymu ir tik už vieną nusižengimą (parengta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją).

Kodėl įvykdęs administracinį nurodymą gavau didesnę baudą?

Jei Jūs, gavęs administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ir sumokėjęs jame nurodyto dydžio baudą (per nurodytą terminą ir nurodytais rekvizitais), gavote didesnę baudą, turite kreiptis telefonu Nr. 1882 ir, susisiekę su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareigūnais, žodžiu pateikti prašymą sumokėtą baudą priskirti konkrečiam administracinio nusižengimo identifikaciniam kodui ROIK.

Įskaičius įmoką, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai turėsite pateikti skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, prašydami nutarimą panaikinti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-624 straipsniai).

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai administracinis nurodymas įvykdytas laiku, galima pateikti pasirašytinai naudojantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis [P12.1] Asmens skundo ar netipinio prašymo priėmimas bei nagrinėjimas adresu https://mano.siauliai.lt/services, registruotu paštu adresu: Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai, arba el. paštu adresu: .

Kaip susipažinti su savo administracinio nusižengimo bylos medžiaga?

Asmuo, pageidaujantis susipažinti su neišnagrinėta ar išnagrinėta administracinio nusižengimo byla, turi pateikti motyvuotą prašymą. Tai padaryti pasirašytinai galima naudojantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis [P12.1] Asmens skundo ar netipinio prašymo priėmimas bei nagrinėjimas adresu https://mano.siauliai.lt/services, registruotu paštu adresu: Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai, arba el. paštu adresu:

Labai svarbu prašyme nurodyti pageidaujamų susipažinti duomenų apimtį ir įvardyti kokiais teisėtais tikslais ir kam jie bus naudojami, kaip reikalauja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.

Kur pateikti paaiškinimą administracinio nusižengimo byloje?

Jeigu Jums buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, dėl kurio norite pateikti paaiškinimą apie administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ar atsiųsti nusižengimo faktą patvirtinančius / paneigiančius įrodymus ar kitus dokumentus, iki bylos nagrinėjimo dienos tai galima padaryti pasirašytinai raštu, naudojantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis [P12.1] Asmens skundo ar netipinio prašymo priėmimas bei nagrinėjimas adresu https://mano.siauliai.lt/services, registruotu paštu adresu: Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai, arba el. paštu adresu: .

Kaip apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje?

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 621 straipsnį nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, bei nukentėjusieji (ar jų atstovai). Skundo turinys ir forma turi atitikti Kodekso 624 straipsnio reikalavimus. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas raštu, pasirašytas jį paduodančio asmens. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, tik asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, laikomas pasirašytu. Skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turi būti nurodyta: apylinkės teismo, kuriam skundas paduodamas, pavadinimas, administracinio nusižengimo byla, dėl kurios paduodamas skundas, skundžiamo nutarimo administracinio nusižengimo byloje (jo dalies) esmė, nutarimo administracinio nusižengimo byloje apskundimo pagrindai ir motyvai, skundą paduodančio asmens prašymai, įskaitant asmens pageidavimą siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis paduodamame skunde turi būti nurodytas skundą paduodančio asmens ar jo atstovo elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai.

Skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje galima pateikti pasirašytinai naudojantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos elektroninėmis paslaugomis [P12.1] Asmens skundo ar netipinio prašymo priėmimas bei nagrinėjimas adresu https://mano.siauliai.lt/services, registruotu paštu adresu: Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai, arba el. paštu adresu: ,

arba interneto svetainėje  https://www.epolicija.lt.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą galima rasti Teisės aktų registre https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/asr.

Kur kreiptis dėl pažeistų teisių ir reikalauti pašalinti bet kuriuos asmens teisių pažeidimus?

Asmuo civilinio proceso tvarka turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, tame tarpe ir dėl pasodintų augalų, netvarkomo kaimyno buto ir kt., kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnyje, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2012).

Kaip tinkamai užfiksuoti pažeidimus?

Informuojame, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 2 dalį administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą, kad galėtų taikyti poveikio priemones, pranešant apie nusižengimą, pažeidimą turi būti laikomasi šių reikalavimų:

  1. Būtina nurodyti tikslią pažeidimo vietą.
  2. Būtina nurodyti tikslią pažeidimo fiksavimo datą bei laiką, išskyrus atvejus kai data ir laikas yra atvaizduojami nuotraukose (ar filmuotoje medžiagoje).
  3. Vienu pranešimu gali būti pranešama apie vieną pažeidimą, užfiksuotą ne mažiau nei dvejose nuotraukose. Nuotraukoje ar filmuotoje medžiagoje turi aiškiai matytis nusižengimą vykdantys asmenys, jei buvo transporto priemonė tai jos valstybiniai numeriai, kad būtų galima identifikuoti asmenis.
  4. Jei žinoma pažeidimo įvykdžiusių asmenų anketiniai ir kontaktiniai duomenys.
  5. Iš nuotraukų (ar filmuotoje medžiagoje) pažeidimas turėtų būti aiškus, kad nekiltu abejonių.
  6. Turi būti nurodyti pažeidimą užfiksavusio asmens anketiniai ir kontaktiniai duomenys (tai būtina siekiant išaiškinti pažeidimą ir identifikuoti asmenį, pasirašytas asmens parašu).
  7. Jei yra kitų pažeidimą mačiusių asmenų, tai nurodyti jei žinomi šių asmenų anketiniai ir kontaktiniai duomenys, kad būtų galima su jais susikeikti ar paimti raštišką paaiškinimą.

Pažymėtina, kad pažeidimo faktas turi būti pagrįstas įrodymais, kuriais remdamasis pareigūnas konstatuoja pažeidimą, ir negali remtis prielaidomis ar spėjimais, pažeidžiant objektyvumo principą (netinkamai įvertinus surinktą medžiagą, gali būti padarytos neteisėtos ir nepagrįstos išvados).

Apie pažeidimus kai reikalinga skubiai reaguoti nes kitaip nebus nustatyta pažeidėjo asmenybė galite informuoti Bendrąjį pagalbos centrą telefonu Nr. 112, ar galite pranešti Policijos e-paslaugų portale – www.epolicija.lt, taip pat užsiregistruokite internetiniame puslapyje www.siauliai.lt → Tvarkau miestą, kur pateiksite nuotraukas, filmuota medžiagą ir savo asmens duomenis, kurie yra reikalingi pažeidimo tyrimui (Kelių eismo taisyklių pažeidimų medžiagą galite teikti ir elektroniniu paštu ).

Dėkojame, kad rūpinatės tvarka Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje.

Noriu pateikti skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Kaip tai galiu padaryti?

Skundą galite pateikti:

  1. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame, adresu Vasario 16-osios g. 62/Trakų g. 40, telefonas pasiteiravimui 8 41 50 05 10;
  2. portale www.epaslaugos.lt;
  3. portale mano.siauliai.lt; 
  4. elektroniniu paštu

Skundas privalo būti pasirašytas prašymą pateikusio asmens arba jo atstovo. Kai teikiant skundą naudojamos elektroninių ryšių priemonės, turi būti pateikta pasirašyto skundo skaitmeninė kopija arba skundas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamente (ES) 910/2014 nustatytus reikalavimus, arba suformuotas tokiu būdu, kuris leidžia skundą teikiantį asmenį identifikuoti arba patikrinti prašymo ar skundo autentiškumą.

Kur gauti pažymą apie darbo stažą, jei dirbau jau bankrutavusioje įmonėje?

Bendrųjų reikalų skyrius  išduoda  pažymas apie darbo stažą ir/ar pajamas.
Prašymą galite pateikti:
-Bendrųjų reikalų skyriaus  archyve:
Tilžės g. 198, Šiauliai
-elektroninėmis ryšio priemonėmis:
www.epaslaugos.lt; mano.siauliai.lt; per E.pristatymo sistemą;
-el. paštu

PASTABA. Ne visos likviduotos įmonės pasirūpino perduoti dokumentus į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyrių ir apie visas likviduotas įmones Bendrųjų reikalų skyrius duomenų neturi.

Noriu užsiregistruoti pokalbiui su Meru. Kur turėčiau kreiptis?

Gyventojų priėmimą organizuoja Bendrųjų reikalų skyrius. Būtina išankstinė registracija:  telefonu  8 (41) 50 05 19 ar atvykus Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamąjį, adresu Vasario 16-osios g. 62/Trakų g. 40, Šiauliai.

Noriu asmeniškai pateikti prašymą Savivaldybės priimamajame, tačiau dirbu nuo 8 iki 17 val.

Gyventojų patogumui Savivaldybės priimamasis interesantus trečiadieniais aptarnauja papildomai vieną valandą po darbo dienos laiko t.y. nuo 8 val. iki 18 val.

Kur galėčiau rasti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas fiksuotų pajamų mokesčio dydžių, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2022 m. vykdomai veiklai, sąrašas?

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimus galite rasti paieškoje „Savivaldybės dokumentai“.

Universitetui reikia pateikti pažymą apie šeimos sudėtį. Kur turėčiau kreiptis ir kokia tokios pažymos išdavimo tvarka?

Jei esate Šiaulių miesto gyventojas, pažymą apie šeimos sudėtį galite užsisakyti:
1. gyventojų savitarnoje mano.siauliai.lt;
2. atvykę į Šiaulių miesto savivaldybės priimamąjį, adresu Vasario 16-oios g. 62, Šiauliuose (9 langelis). Su savimi turėkite asmens dokumentą.
Pažyma nemokama.

Kokiu būdu galima užsakyti Civilinės metrikacijos skyriaus teikiamas paslaugas?

Prašymus galima pateikti: el. būdu per elektroninės valdžios vartų portalą prisijungus prie Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugų informacinės sistemos (toliau – MGVD informacinė sistema)  https://www.registrucentras.lt/p/680 Prisijungti taip pat galima per https://siauliai.lt/ –Paslaugos-Metrikacijos paslaugų IS; fiziškai atvykus į Civilinės metrikacijos skyrių (Varpo g. 15) asmeniškai arba per įgaliotą asmenį teisės aktų nustatyta tvarka. Jei prašymas paduodamas per atstovą, turi būti pateikiamas atstovavimą patvirtinantis dokumentas ir atstovo asmens tapatybės dokumentas. Įgaliojimas turi būti surašytas ir patvirtintas pas notarą arba per el. būdu https://igaliojimai.lt/  prašymą (ir prie jo pridėtus dokumentus) atsiųsti registruotu paštu arba pateikti per kurjerį teisės aktų nustatyta tvarka; užsienio valstybėje gyvenantys Lietuvos Respublikos piliečiai gali kreiptis per Lietuvos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas užsienyje.

Kokie reikalavimai taikomi dokumentams, kai prašymas civilinės metrikacijos įstaigai pateikiamas registruotu paštu ar per kurjerį?

Kai asmuo dėl paslaugos įvykdymo (išskyrus prašymą įregistruoti santuoką) į civilinės metrikacijos įstaigą kreipiasi registruotu paštu ar per kurjerį, prie prašymo turi būti pridėti dokumentų originalai arba notaro ar konsulinio pareigūno patvirtintos kopijos. Taip pat būtina pridėti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro ar konsulinio pareigūno.

Ar galima prašymą įregistruoti santuoką pateikti per įgaliotą asmenį arba el. būdu?

Prašymas įregistruoti santuoką yra pateikiamas asmeniškai pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai. Per įgaliotą asmenį ši paslauga nėra teikiama. Prašymas įregistruoti santuoką paduodamas abiem norintiems susituokti asmenims atvykus į Civilinės metrikacijos skyrių arba pateikus prašymą registruotu paštu, arba per kurjerį. Kitu atveju abu norintys susituokti asmenys gali pateikti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui nustatytos formos prašymą el. p. .

Ar galima prašymą įregistruoti santuoką pateikti Šiaulių mieste, jei abu norintys susituokti asmenys yra deklaravę gyvenamąją vietą ne Šiaulių mieste arba deklaravę išvykimą iš Lietuvos?

Taip, galima. Asmenys, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, turi teisę paduoti prašymą įregistruoti santuoką bet kuriame pasirinktame Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuje.

Ar galima prašymą įregistruoti santuoką pateikti Šiaulių mieste, nors santuoka vyks kitame mieste (rajone)?

Prašymą įregistruoti santuoką galima pateikti tik to miesto (rajono) civilinės metrikacijos įstaigoje, kuriame ketinama registruoti santuoką.

Ką būtina žinoti jauniesiems ir liudytojams santuokos registravimo dieną?

Santuokos registravimo dieną laukiame jaunųjų atvykstant paskirtu laiku. Jaunieji ir liudytojai su savimi privalo turėti galiojančius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, t. y. pasus arba asmens tapatybės korteles. Santuoka nebus registruojama, jeigu asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra negaliojantis arba į santuokos ceremoniją jaunieji ar vienas iš jaunųjų atvyko be minėto dokumento.

Kur išsiimti santuokos sudarymo įrašą liudijantį išrašą, kai santuoka sudaryta bažnyčios (konfesijos) nustatyta tvarka, įtraukta į apskaitą?

Prašymą dėl santuokos sudarymo įrašą liudijančio išrašo išdavimo galima pateikti pasirinktai civilinės metrikacijos įstaigai.

Kaip el. būdu įregistruoti naujagimio gimimą?

Gimus vaikui vienam iš tėvų reikia prisijungti prie MGVD informacinės sistemos  https://www.registrucentras.lt/p/680 ir užpildyti prašymą „Įregistruoti vaiko gimimą“.

Kaip el. būdu įregistruoti naujagimio gimimą, jeigu vaiko tėvai yra nesusituokę?

Jei vaiko tėvai nėra susituokę, turi būti pateikiamas notariškai patvirtintas vaiko tėvo ir motinos bendras pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Pripažinus tėvystę pas notarą, vienam iš tėvų reikia prisijungti prie MGVD informacinės sistemos  https://www.registrucentras.lt/p/680 ir užpildyti prašymą „Įregistruoti vaiko gimimą“, įkeliant sistemoje tėvystės pripažinimo patvirtinimo dokumento kopiją.

Ką daryti, jeigu naujagimis gimė nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo?

Kai vaikas gimsta nepraėjus 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko tėvu pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Todėl iki vaiko gimimo įregistravimo, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.

Kur reikia kreiptis dėl santuokos nutraukimo, įvaikinimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, nuginčijimo?

Reikia kreiptis į teismą. Civilinės metrikacijos skyrius santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą registruoja savo iniciatyva, vadovaudamasis teismo atsiųstu įsiteisėjusiu sprendimu (asmeniui į Civilinės metrikacijos skyrių kreiptis nereikia).

Ar gyvendamas (-a) Lietuvoje galiu pasikeisti vardą ir (ar) pavardę į susigalvotą?

Keičiant vardą, pasirinktas vardas turi atitikti pareiškėjo (-os) lytį, neprieštarauti gerai moralei ir Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, o kai keičiamas nepilnamečio vaiko vardas, – taip pat ir geriausiems vaiko interesams. Teisės aktai nenumato galimybės pasikeisti pavardės į susigalvotą. Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklėse nustatytas baigtinis pavardės pakeitimo pagrindų sąrašas.

Kokia yra tvarka, norint pakeisti nepilnamečio vaiko vardą ir (ar) pavardę?

Jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė bendru tėvų sutarimu gali būti keičiami, jeigu turimas vardas ir (ar) pavardė neatitinka geriausių vaiko interesų. Kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, kartu su reikiamais dokumentais, Civilinės metrikacijos skyriui turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas, laisvos formos motyvuotas nepilnamečio vaiko tėvų ar vieno iš jų rašytinis prašymas, kuriame nurodyta, kodėl pageidaujama keisti vardą, taip pat vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Kito iš turimų tėvų rašytinio sutikimo pateikti nereikia, jeigu jam įsiteisėjusiu teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai yra apribota tėvų valdžia.

Ką daryti, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos išduotuose dokumentuose yra klaida ar netikslumai?

Reikia kreiptis į pasirinktą Civilinės metrikacijos skyrių dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo, papildymo ir (ar) pakeitimo.

Kur kreiptis įregistruoti asmens mirtį?

Civilinės metrikacijos skyrius asmens mirtį registruoja savo iniciatyva (suinteresuotam asmeniui kreiptis nereikia), vadovaudamasis asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytu medicininiu mirties liudijimu, įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl asmens pripažinimo mirusiu ar mirties fakto nustatymo. Suinteresuotas asmuo gali kreiptis į bet kurią pasirinktą Civilinės metrikacijos skyrių dėl mirusio asmens mirties įrašą liudijančio išrašo išdavimo.

Kokius dokumentus išduoda Civilinės metrikacijos skyriaus archyvas?

Archyvas išduoda civilinės būklės akto įrašus (gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, mirties, civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo) liudijančius išrašus, kopijas, nuorašus, pažymas. Kartu su gimimo, santuokos sudarymo ar mirties įrašą liudijančiu išrašu išduoda daugiakalbę standartinę formą, galiojančią Europos Sąjungos valstybėse narėse, pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191. Išduoda išrašus iš civilinės būklės aktų (gimimo, santuokos sudarymo ar mirties) įrašų, pagal 1976 m. rugsėjo 8 d. Vienos konvenciją dėl išrašų iš civilinės būklės aktų įrašų išdavimo įvairiomis kalbomis.

Ar galiu gauti Civilinės metrikacijos skyriuje civilinės būklės akto išrašą (dokumentą), sudarytą iki 1940 metų rugpjūčio mėn.?

Ne. Lietuvos civilinės metrikacijos skyrių archyvuose yra saugomi civilinės būklės aktų įrašai sudaryti nuo 1940 m. rugpjūčio 15 d. Civilinės būklės akto įrašai sudaryti iki minėtos datos yra saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve, adresu Mindaugo g. 8, Vilnius https://www.archyvai.lt/lt/lvia_naujienos.html , el. p. 

Kam išduodamos pažymos, patvirtinančios kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą?

Pažymos išduodamos Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims be pilietybės, pabėgėliams ar užsieniečiams, kuriems suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, norintiems sudaryti santuoką užsienio valstybėje. Kartu su pažyma, patvirtinančia kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, gali būti išduota daugiakalbė standartinė forma pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. liepos 6 d. reglamentą (ES) Nr. 2016/1191.

Ar telefonu man bus suteikta informacija apie mano civilinės būklės akto įregistravimą (pvz., gimimą, santuokos sudarymą, ištuoką, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą ir kita)?

Ne. Duomenis apie save galite pasitikrinti prisijungę el. adresu  https://www.registrucentras.lt/p/680 arba turite kreiptis į civilinės metrikacijos skyrių.

Ką daryti, jei užsienio valstybėje gimė vaikas, įregistravau santuoką, ištuoką ar asmuo mirė?

Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių nustatyta tvarka.

Ar galima įtraukti į apskaitą užsienyje nutrauktą santuoką, neįtraukus į apskaitą užsienyje sudarytos santuokos?

Ne. Pirmiausia reikia įtraukti į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką, tada – ištuoką.

Ar Lietuvos Respublikos pilietei sudarius santuoką su užsienio valstybės piliečiu bei gimus vaikui, moters bei vaiko pavardė gali būti rašoma su priebalse w, q, x, kai sutuoktinio ar vaiko tėvo pavardėje yra minėtos raidės?

Taip, gali.

Ar užsienio valstybėse išduotų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą reikia patvirtinti pas notarą?

Nereikia, vertimus tvirtina vertėjų biuras.

Kokia Kūdikio kraitelio sudėtis?

Kūdikio kraitelio sudėtį galima peržiūrėti https://www.siauliai.lt/page/view/948

Kokios yra bendrosios dalinės nuosavybės (daugiabučio namo) valdymo formos?

Bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formos yra nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 str. 3 dalyje: daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

Kokie yra pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklą?

Daugiabučio namo savininkų bendrijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

Kokie yra bendrijos valdymo organai?

Bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas (Bendrijų įstatymo 9 str. 2 d.). Aukščiausiasis bendrijos organas yra bendrijos narių visuotinis susirinkimas (Bendrijų įstatymo 9 str. 1 d.).

Kas yra bendrijos įstatai?

Bendrijos įstatai yra dokumentas, kuriuo bendrija vadovaujasi savo veikloje. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta (Bendrijų įstatymo 7 str.):
1) bendrijos pavadinimas;
2) teisinė forma – bendrija;
3) bendrijos veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;
4) esminės bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto charakteristikos – pastato (pastatų) pavadinimas (pavadinimai), adresas (adresai), nurodytas (nurodyti) Lietuvos Respublikos adresų registre, pastato unikalus numeris (pastatų unikalūs numeriai), nurodytas (nurodyti) Nekilnojamojo turto registre;
5) bendrijos veiklos tikslai, aiškiai ir išsamiai apibūdintos veiklos sritys;
6) bendrijos narių sąrašo sudarymo ir keitimo tvarka;
7) kai bendrija steigiama turint tikslą sukurti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą bendrijos narių poreikiams arba tenkinti kitus bendruosius poreikius, – įmokų mokėjimo tvarka, sąlygos ir terminai, nepiniginių turtinių įnašų įvertinimo tvarka, jeigu šių įnašų vertinimą atlieka steigėjai;
8) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įstojimo į bendriją ir išstojimo iš bendrijos tvarka ir sąlygos;
9) bendrijos narių visuotinio susirinkimo (toliau – visuotinis susirinkimas) (įgaliotinių susirinkimo) kompetencija, susirinkimų šaukimo ir balsavimo tvarka, įskaitant slapto balsavimo ir balsavimo raštu tvarką;
10) bendrijos valdymo ir kiti organai, jų kompetencija, šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka; ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo ar ginčus nagrinėjančio asmens rinkimo ir ginčų nagrinėjimo tvarka, jeigu tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas;
11) balsavimo teisės perleidimo ir nuomonės visuotinio susirinkimo darbotvarkės klausimais pareiškimo iš anksto tvarka;
12) bendrijos lėšų ir turto naudojimo tvarka;
13) bendrijos įstatų ir bendrijos buveinės keitimo tvarka;
14) bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo sąlygos ir tvarka, bendrijos likvidatoriaus rinkimo ir atšaukimo tvarka;
15) pranešimų ir skelbimų skelbimo, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) priimtų sprendimų registravimo ir skelbimo tvarka;
16) bendrijos įstatų pasirašymo data.

Kokia visuotinio susirinkimo kompetencija?

Visuotinio susirinkimo kompetencija nustatyta Bendrijų įstatymo 10 straipsnyje:  Visuotinis susirinkimas:
1) keičia bendrijos įstatus;
2) renka ir atšaukia bendrijos pirmininką (valdybos narius);
3) renka ir atšaukia revizijos komisijos narius arba revizorių ir tvirtina revizijos komisijos arba revizoriaus darbo tvarkos aprašą;
4) priima sprendimus dėl bendrijos administravimo būdo ir bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo;
5) gali priimti sprendimą dėl bendrijos finansinio audito atlikimo;
6) įgalioja vieną iš bendrijos narių bendrijos vardu pasirašyti darbo sutartį su bendrijos pirmininku, nustato bendrijos pirmininko darbo apmokėjimo sąlygas ir darbo užmokestį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;
7) renka ir atšaukia ginčų nagrinėjimo komisijos narius arba ginčus nagrinėjantį asmenį, tvirtina ginčų nagrinėjimo komisijos ar ginčus nagrinėjančio asmens darbo tvarkos aprašą, jeigu ginčų nagrinėjimo komisija (ginčus nagrinėjantis asmuo) yra sudaroma (skiriamas);
8) tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką;
9) tvirtina metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą;
10) tvirtina bendrojo naudojimo objektų aprašą;
11) priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje numatytus atvejus;
12) tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip;
13) tvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir bendrijos veiklos metinę ataskaitą;
14) priima sprendimus dėl bendrijos stojimo į asociacijas ar kitas visuomenines organizacijas ir išstojimo iš jų;
15) priima sprendimus reorganizuoti arba likviduoti bendriją;
16) renka ar atšaukia bendrijos likvidatorių;
17) priima sprendimus dėl nuostolių, atsiradusių dėl bendrijos ūkinės veiklos, dengimo ir žalos atlyginimo.

Kas gali sušaukti visuotinį susirinkimą?

Visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai) (Bendrijų įstatymo 11 str. 1 d.).

Už ką atsako bendrijos pirmininkas?

Bendrijos pirmininkas atsako už (Bendrijų įstatymo 14 str. 6 d.):
1) bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą;
2) metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir bendrijos veiklos metinės ataskaitos parengimą;
3) sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) sprendimas dėl bendrijos finansinio audito atlikimo;
4) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) šio įstatymo nustatytais atvejais arba visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) prašymu;
5) bendrijos dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir savivaldybės vykdomajai institucijai ir, įregistravus Juridinių asmenų registre bendriją, Juridinių asmenų registro ir Nekilnojamojo turto registro išrašų pateikimą savivaldybės vykdomajai institucijai;
6) informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams jų prašymu;
7) bendrijos narių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus;
8) bendrojo naudojimo objektų aprašo sudarymą ir tvarkymą;
9) pastato (pastatų), jo (jų) priklausinių ir pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypo (sklypų) naudojimą ir tvarkymą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;
10) pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą ir jų pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai);
11) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį;
12) bendrijos metinių pajamų ir išlaidų sąmatos sudarymą ir jos pateikimą visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui) (valdybai);
13) duomenų pateikimą bendrijos revizijos komisijai ir (ar) auditoriui, taip pat savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas.

Kas tikrina bendrijos ūkinę – finansinę veiklą?

Bendrijos revizijos komisija (revizorius) tikrina (Bendrijų įstatymo 18 str. 3 d.):
1) tikrina bendrijos ūkinę finansinę veiklą;
2) finansiniams metams pasibaigus, atlieka bendrijos ūkinės finansinės veiklos ir finansinių ataskaitų patikrinimą (auditą), jas vertina ir savo išvadas pateikia bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui);
3) privalo atlikti neeilinį bendrijos ūkinės finansinės veiklos patikrinimą (auditą), jeigu to reikalauja daugiau kaip penktadalis bendrijos narių;
4) jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, privalo patikrinti pavienio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą, kai to pareikalauja daugiau kaip penktadalis to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Šiuo atveju bendrijos revizijos komisija (revizorius) ataskaitą pateikia patikrinimo iniciatoriams ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui).

 

Kas yra pastato (daugiabučio namo) bendrojo naudojimo objektai?

Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 15 dalyje:       1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos);
2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus);
3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams;
4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme;
5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

Kokia tvarka norint daugiabučio namo kieme įsirengti kelio ženklus ir/ar norimas technines eismo reguliavimo priemones?

Daugiabučio namo kieme bendrijos pirmininkas ar iniciatyvinė grupė parengia kelio ženklų ir/ar techninių eismo reguliavimo priemonių schemą, pritarus visiems butų ir kitų patalpų savininkams bei suderinus su gretimų namų savininkais, teikiamas prašymas kartu su prašymo esmę paaiškinančiais/apibūdinančiais dokumentais (pvz. schema, nuotraukos) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijai.

Prašymai įsirengti kelio ženklus ar užtvarus, ribojančius automobilių eismą daugiabučių namų kiemuose ir automobilių stovėjimo aikštelėse, svarstomi Saugaus eismo komisijoje tik tuo atveju, jei daugiabučių namų bendrija yra suformavusi savo sklypą prie daugiabučio namo  ir įregistravusi jį Nekilnojamo turto registre daugiabučio namo vardu.

Prašymas svarstomas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos (toliau – komisija) posėdyje, komisijai pritarus kelio ženklų ir/ar techninių eismo reguliavimo priemonių schema derinama su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistais.

Kokia tvarka įsirengiant kelio ženklą Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“?

Kelio ženklas Nr. 531 įrengiamas vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A-1085 „Dėl kelio ženklo Nr. 531 „Rezervuota stovėjimo vieta“ įrengimo ir pašalinimo , leidimų statyti transporto priemones šio ženklo galiojimo zonoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Kokia tvarka dėl eismo saugumo priemonių (kalnelių, pėsčiųjų perėjų ir kt.) įrengimo važiuojamojoje kelio dalyje?

Jei gyventojai mano, kad konkrečioje gatvės vietoje reikia diegti inžinerines greičio mažinimo priemones, reikia kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją. Atsakingi administracijos darbuotojai su Jumis susisieks ar atvyks į vietą apžiūrai bei įvertins esamą situaciją. Jūsų prašymas galimai būtų traukiams į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos darbotvarkę, posėdžio metu saugaus eismo specialistai konkretizuotų saugaus eismo priemonių diegimo poreikį, nustatytų jų diegimo vietas ir pan. Nustačius, kad priemonių diegimas aktualus, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, įvertinusi finansines galimybes organizuotų saugaus eismo priemonių diegimą (poreikis diegti priemones kiekvienais metais yra kur kas didesnis, nei finansiniai pajėgumai, todėl priemonių diegimas vykdomas prioritetų principu).

Kokiu atveju gali būti įrengtas kelio ženklas „Neįgalusis“, skirtas parkuoti neįgaliojo automobiliui daugiabučio namo kiemuose?

Kelio ženklas „Neįgalieji“ daugiabučio namo kieme gali būti įrengtas:

- jei gyventojams, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius yra nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis,

- asmenims, vežantiems asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis, tik kelionės metu.

Buvau deklaruotas kitoje savivaldybėje, atvykau nuolat gyventi į Šiaulius. Kaip turėčiau deklaruoti gyvenamąją vietą?

Deklaruoti gyvenamąją vietą galima elektroniniu  būdu:

https://www.epaslaugos.lt, https://www.registrucentras.lt/savitarna/ arba atvykti į seniūniją ar savivaldybę gyventojų priėmimo laiku. Jei būstą nuomojatės - atvykite kartu su būsto savininku (bendraturčiu) arba su savimi turėkite būsto nuomos (panaudos) sutarties originalą. Būsite deklaruotas sutarties galiojimo laikotarpiui. Pasibaigus šiam terminui, deklaruota gyvenamoji vieta bus panaikinta. Išsideklaruoti iš buvusios gyvenamosios vietos nereikia. Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais 13-17 val. antradieniais, ketvirtadieniais 8-12 val. ir 13-14 val. trečiadieniais 13-18 val. penktadieniais 8-12 val. Prieššventinėmis dienomis dirbama 1 valanda trumpiau. Seniūnijų gyventojai aptarnaujami seniūnijose.

Su savimi turėti asmens tapatybės dokumentus, nepilnamečio vaiko gimimo liudijimą, jei buvo ištuoka, tai turėti teismo sprendimą, kuriame nurodyta su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

Ar galima deklaruoti gyvenamąją vietą sodo namelyje?

Galima, jei sodo namas yra gyvenamosios paskirties ir turi unikalų numerį.

Grįžau iš užsienio. Per kiek laiko turiu deklaruoti gyvenamąją vietą?

Deklaruoti gyvenamąją vietą asmenys turi per vieną mėnesį nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką.

Man reikia gyvenamosios vietos deklaravimo pažymos. Kaip dar galima ją užsakyti? Ar būtina atvykti į savivaldybę?

Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą Šiaulių mieste galite išsiimti atvykę į Savivaldybės priimamojo 14 kabinetą, adresu Vasario 16-osios g. 62, Šiauliuose, gyventojų priėmimo laiku. Su savimi turėkite asmens dokumentą. Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais 13-17 val. antradieniais, ketvirtadieniais 8-12 val. ir 13-14 val. trečiadieniais 13-18 val. penktadieniais 8-12 val. Prieššventinėmis dienomis dirbama 1 valanda trumpiau. Seniūnijų gyventojai aptarnaujami seniūnijose. Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galite užsisakyti el. būdu: https://www.epaslaugos.lt,

https://www.registrucentras.lt/savitarna/

Esu įtrauktas į gyvenamos vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą vieneriems metams. Kokie būtų mano veiksmai pasibaigus terminui?

Nepasikeitus Jūsų gyvenamosios vietos aplinkybėms (neįsigijus būsto, nesudarius nuomos ar panaudos sutarties ar būsto savininkui nedavus sutikimo Jums deklaruoti gyvenamąją vietą), Jūs galite būti įtrauktas į gyvenamos vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą terminuotam laikotarpiui, t.y. iki vienerių metų.

 

Ar deklaruojant naują gyvenamąją vietą ne savo nuosavybėje reikia būsto savininko (bendraturčių) sutikimo?

Jeigu turite nuomos arba panaudos sutartį, kurioje būsto savininkas jau nurodė, kad Jums leidžia gyventi jo būste, tuomet deklaravimo įstaigai (seniūnijai arba Savivaldybei) reikia pateikti nuomos arba panaudos sutartį. Raštiško atskiro savininko (bendraturčio) sutikimo Jums jau nebereikės. Nuomos sutartis neturi būti patvirtinta notaro (nėra tokio reikalavimo). Joje turi būti aiškiai nurodyta, jog buto savininkas leidžia gyventi / nuomotis būstą tam tikriems asmenims. Pažymime, kad nuomos (panaudos) sutartį privalo pasirašyti savininkas (bendraturtis) ir nuomininkai. Pabrėžiame, jog už sutarties tikrumą ir parašų originalumą, šiuo atveju, atsakingas nuomininkas. Atvykdami deklaruoti gyvenamąją vietą būtinai turėkite nuomos sutarties originalą.

Ar reikia buto savininko sutikimo, norint kartu deklaruoti savo nepilnametį vaiką?

Ne. Deklaruojant nepilnamečius vaikus, atskiro gyvenamosios patalpos savininko (bendraturčio) sutikimo nereikia. Nepilnamečiai vaikai deklaruojami prie tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų).

Ar norint deklaruoti gyvenamąją vietą kitu adresu, reikia išsideklaruoti iš senosios gyvenamosios vietos?

Deklaruojant gyvenamąją vietą nauju adresu, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys senuoju adresu panaikinami automatiškai.

Noriu deklaruoti išvykimą iš Lietuvos, nes gyvenu užsienio valstybėje, bet neturiu elektroninės bankininkystės, o Lietuvos Respublikos Ambasada labai toli, kokiu dar būdu galiu deklaruoti išvykimą iš Lietuvos?

Jei neturite elektroninės bankininkystės ar elektroninio parašo ir Lietuvos Respublikos Ambasada toli, galite užpildyti išvykimo iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui deklaraciją (VšĮ Registrų centro 2018 m. sausio 15 d. direktoriaus įsakymas Nr. v-24 Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo, 2 priede nustatytos formos deklaraciją). Užpildyta ir pasirašyta deklaracija siunčiama paštu (Bendrųjų reikalų skyrius, Šiaulių miesto savivaldybė, Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai), kartu siunčiama galiojančio asmens dokumento kopija.

Ar reikia panaikinti mirusio asmens deklaravimo duomenis?

Mirusio asmens deklaravimo duomenų naikinti nereikia, nes kai užregistruojama mirtis, automatiškai panaikinami asmens gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys.

Buvo pakeistas adresas (gatvė ar namo numeris), ar gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys nauju adresu bus pakeisti automatiškai?

Ne. Jūs turite atvykti į deklaravimo įstaigą ir pateikti prašymą dėl adreso pakeitimo.

Įsigijau būstą, ar gyvenamoji vieta bus deklaruota automatiškai?

Ne. Tai galima padaryti el. būdu:  https://www.epaslaugos.lt, https://www.registrucentras.lt/savitarna/

arba atvykti į seniūniją ar savivaldybę gyventojų priėmimo laiku. Gyventojų priėmimo laikas: pirmadieniais 13-17 val. antradieniais, ketvirtadieniais 8-12 val. ir 13-14 val. trečiadieniais 13-18 val. penktadieniais 8-12 val. Prieššventinėmis dienomis dirbama 1 valanda trumpiau. Seniūnijų gyventojai aptarnaujami seniūnijose.

Ar galiu savo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą deklaruoti pas senelius?

Ne. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vietą deklaruojama kartu su vienu iš tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų).

Ar galiu išdeklaruoti sutuoktinį, kuris kartu nebegyvena?

Ne. Sutuoktinio gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų negalima panaikinti. Tai galima atlikti įsigaliojus teismo sprendimui dėl ištuokos.

Mano šeimos gyvenamoji vieta yra deklaruota nuomojamame būste. Kaip galėčiau užsisakyti pažymą apie visus asmenis, deklaruotus tame adrese?

Tokią pažymą gali užsakyti tik būsto savininkas (bendraturtis).

Ar galiu deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos savo pilnamečiam vaikui

Ne. Tai gali atlikti tik pats pilnametis asmuo.

Ar galiu išdeklaruoti gyvenančius asmenis iš man priklausančios nuosavybės?

Ne. Asmenys turi negyventi Jums priklausančioje nuosavybėje.

Kokia yra laidojimo kolumbariumo nišoje tvarka?

Leidimai laikyti kremuotus žmogaus palaikus kolumbariumo nišoje išduodami laidojančiam asmeniui, pateikusiam: rašytinį prašymą ir pasižadėjimą laikytis nustatytų kolumbariumo nišos priežiūros sąlygų, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, mirties liudijimą, kremavimo dokumentus, nustatytos kolumbariumo paslaugos kainos apmokėjimą įrodančio dokumento kopiją. Rašytinį leidimą laikyti kremuotus žmogaus palaikus Šiaulių miesto kolumbariumo nišoje išduoda kapinių prižiūrėtojas.

Kokia kapaviečių įtraukimo yra neprižiūrimų kapaviečių į sąrašą tvarka?

Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima, netvarkoma (apaugusi žolėmis, kapavietės statiniai – paminklas, antkapis – suirę ar jų visiškai nėra) ilgiau kaip metus, ji gali būti pripažinta neprižiūrima. Vadovaudamasis šia nuostata, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už tokios kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti. Jei asmuo, įrašytas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale kaip atsakingas už kapavietės priežiūrą, yra miręs ar nežinoma jo gyvenamoji vieta (buveinė), nenurodyti kiti artimi ar tolimi giminaičiai ar asmenys (fiziniai ar juridiniai) ir negalima nustatyti, kas atsakingas už kapavietės priežiūrą (nėra tokio įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), tai kapinių prižiūrėtojas informaciją apie neprižiūrimą kapavietę turi paskelbti šalies ir regiono spaudoje, Savivaldybės interneto svetainėje ir kapinių informacinėje lentoje. Informacija nurodytose visuomenės informavimo priemonėse turi būti paskelbta ne mažiau kaip 3 kartus, terminas tarp skelbimų – ne trumpesnis kaip 3 mėn. Skelbiamoje informacijoje turi būti nurodoma: kapinių pavadinimas, adresas, kapavietėje palaidotų asmenų vardai, pavardės, laidojimo datos, laidojusio asmens, atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jei tokie duomenys yra Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale), kapinių prižiūrėtojo duomenys (juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis, vardai, pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas, el. pašto adresas). Jeigu per metus nuo įspėjimo ar informacijos apie neprižiūrimą kapavietę paskelbimo kapavietė nesutvarkoma ir per šį laikotarpį negaunama jokių duomenų (informacijos) apie kapavietėje palaidotų asmenų artimus ar tolimus giminaičius, jei per metus nuo skelbimo išspausdinimo niekas nesikreipė, kapinių prižiūrėtojas raštu praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie neprižiūrimas kapavietes, pateikia tokių kapaviečių sąrašą ir prašo pripažinti kapavietes neprižiūrimomis bei spręsti tokių kapaviečių priežiūros ir tolesnio laidojimo jose klausimą.

Kas bus daroma su į neprižiūrimų kapaviečių sąrašą įtrauktomis kapavietėmis, kurioms yra suėjęs 50 metų terminas?

Kapavietės pripažintos neprižiūrimomis gali būti skiriamos eilės tvarka pakartotinai laidoti mirusiuosius pagal laidojančių asmenų pageidavimą (ar sutikimą), jeigu praėję 25 metai po kapo ramybės laikotarpio pabaigos (tai yra praėję 50 metų po paskutinio laidojimo dienos). Pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių priežiūrą organizuoja Savivaldybės administracija.

Kaip gauti finansavimą vykdomiems kultūros projektams?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija kultūros projektus finansuoja programinio finansavimo principu, vadovaudamiesi Kultūros plėtros programos finansavimo nuostatais.

Kaip gauti jaunojo menininko stipendiją?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija jaunuosius menininkus finansuoja programinio finansavimo principu, vadovaudamiesi Šiaulių miesto savivaldybės stipendijų skyrimo jauniesiems menininkams konkurso nuostatais. Šiaulių miesto Jaunojo menininko stipendijai gauti konkurso būdu gali pretenduoti jaunieji menininkai, gyvenantys, dirbantys ar besimokantys Šiaulių mieste.

Kaip renkami kultūros ir meno premijų laureatai?

Kandidatus premijai gauti gali siūlyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti juridiniai asmenys. Pareiškėjas, siūlantis kandidatą, Savivaldybei pateikia teikimą. Savivaldybės administracijos Kultūros skyrius apie teikimų priėmimo laiką ir vietą kasmet skelbia Savivaldybės interneto svetainėje.

Kur rasti informaciją apie renginius?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija informaciją apie renginius talpina interneto svetainėje rubrikose: „Kultūros naujienos“, „Renginiai“, „Parodos“, „Renginių kalendorius“.

Kokius leidimus reikia gauti, jei norėčiau lauke prekiauti iš (nuo) laikinojo prekybos įrenginio (palapinės, prekybai pritaikyto automobilio ir kt.) prie vieno iš Šiaulių mieste esančių prekybos centrų?

Jeigu pageidaujate prekiauti prekybos centro teritorijoje dėl leidimo (sutikimo) prekiauti prie prekybos centro (jo teritorijoje) reikia kreiptis į prekybos centro administraciją (operatorių). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo prekiauti (teikti paslaugas) šiuo atveju gauti nereikia.

Jei planuojate prekiauti maisto produktais, gavus prekybos centro sutikimą (leidimą), reikia kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentą.

Susipažinti su teisės aktais reglamentuojančiais prekybą (paslaugų teikimą) Šiaulių miesto viešosiose vietose galite administracinės paslaugos aprašyme  "Leidimo prekiauti ir (ar) teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimas, dublikato išdavimas, papildymas, patikslinimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas arba galiojimo panaikinimas".

Gyvenu ir dirbu ne Šiaulių mieste. Pageidaučiau prekiauti savo dirbiniais (turiu tautodailininko pažymėjimą) renginių, organizuojamų Šiaulių mieste, metu. Kur kreiptis?

Dėl prekybos renginių metu reikia kreiptis į renginio organizatorių. Leidimai prekiauti (teikti paslaugas) renginių metu, organizuojamų Šiaulių miesto viešosiose vietose, išduodami per renginio organizatorių, kuris formuoja renginio koncepciją, numato miesto  teritoriją, kurioje renginio metu bus vykdoma prekyba (paslaugų teikimą), sudaro prekiausiančių (teiksiančių paslaugas) renginio metu sąrašus.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, Tautinio paveldo produktų kūrėjai, kurių gaminiai sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais pagal Tautinio paveldo produktų įstatymą, masiniuose renginiuose prekiausiantys tik savais produktais ir gaminiais (išskyrus alkoholinius gėrimus), įgauna pirmumo teisę į prekybos vietą.

Renginio organizatoriui įtraukus prekiautoją (paslaugos teikėją) į prekiausiančių (teiksiančių paslaugas) renginio metu sąrašą, vietinę rinkliavą už leidimo išdavimą moka pats prekiautojas (paslaugų teikėjas).

Išsamesnė informacija apie vietinės rinkliavos dydžius, mokestines lengvatas ir kitos sąlygos skelbiamos administracinės paslaugos aprašyme  "Leidimo prekiauti ir (ar) teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimas, dublikato išdavimas, papildymas, patikslinimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas arba galiojimo panaikinimas".

Informaciją apie renginius viešosiose vietose, jų organizatorius skelbiama čia

Jei renginys vyksta ne viešoje vietoje (privačioje teritorijoje) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo prekiauti (teikti paslaugas) nereikia.

Įsigijau kioską (paviljoną) Šiaulių mieste. Kokie dokumentai reikalingi, norint prekiauti jame?

Leidimas, pageidaujantiems prekiauti ir (ar) teikti paslaugas iš kiosko, paviljone  savivaldybės teritorijos viešosiose vietose, išduodamas fiziniam arba juridiniam asmeniui (toliau – asmuo), kuris ir vykdys prekybą (teiks paslaugas) prekybos vietoje, įtrauktoje į Šiaulių miesto laikinosios įrangos (kioskų  ir paviljonų) sąrašą.
Kioskų ir paviljonų vietų (adresų) sąrašą, kuris tvirtinamas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, rasite čia. 

Prašymą ir kitus dokumentus, reikalingus Leidimui išduoti, pateikia asmuo, ketinantis prekiauti (teikti paslaugas) iš kiosko, paviljone arba asmens atstovas, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę jam atstovauti, pateikęs įgaliojimą (jei kioskas (paviljonas) išnuomotos ar pagal sutartį perduotas naudoti, prašymą teikia ne kiosko (paviljono) savininkas).

Išsamesnė informacija apie leidimui gauti reikalingus dokumentus, vietinės rinkliavos dydžiai, prašymo forma ir kitos sąlygos skelbiamos administracinės paslaugos aprašyme  "Leidimo prekiauti ir (ar) teikti paslaugas viešosiose vietose išdavimas, dublikato išdavimas, papildymas, patikslinimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas arba galiojimo panaikinimas".

Šiaulių mieste planuoju atidaryti užkandinę, kurioje norėčiau prekiauti ne tik užkandžiais, bet ir alumi ar kitais alkoholiniais gėrimais. Kur kreiptis?

Licencijos verstis mažmenine prekyba alumi ir kitais alkoholiniais gėrimais gali būti išduotos tik juridiniams asmenims.

Pirmiausias žingsnis siekiant užsiimti tokiu verslu ir atidaryti užkandinę (arba kavinę, barą ar kitą viešojo maitinimo įmonę) – juridinio asmens (individualios įmonės, mažosios bendrijos, uždarosios akcinės bendrovės) steigimas ir užregistravimas Juridinių asmenų registre.

Juridiniam asmeniui, Šiaulių mieste planuojančiam prekiauti alkoholiniais gėrimais ir viešojo maitinimo patiekalais (maisto produktais), dėl maisto tvarkymo subjekto registracijos reikia kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamentą.

Išsamesnė informacija dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo, licencijuojamos veiklos teisės aktai, licencijų rūšys, reikalingi dokumentai, valstybės rinkliavos dydis už tokios licencijos išdavimą, paraiškos forma ir kitos sąlygos skelbiamos administracinės paslaugos aprašyme "Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimas, papildymas, patikslinimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas arba galiojimo panaikinimas".

Esu Šiaulių miesto gyventojas, nuosavybės teise valdomame sklype turiu kioską, kuriame norėčiau prekiauti cigaretėmis ir kitais tabako gaminiais. Ar galima tokia prekyba?

Prekiauti kioske tabako gaminiais galima tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Licencijos išduodamos tik juridiniams asmenims (įsteigtiems Lietuvos Respublikoje užsienio juridinių asmenų filialams, kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams).

Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą rasite čia.

Išsamesnė informacija dėl licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimo, licencijuojamos veiklos teisės aktai, reikalingi dokumentai, valstybės rinkliavos dydis už tokios licencijos išdavimą, paraiškos forma ir kitos sąlygos skelbiamos administracinės paslaugos aprašyme "Licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimas, papildymas, patikslinimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas arba galiojimo panaikinimas".

Turiu išduotą Leidimą prekiauti (teikti paslaugas) viešojoje vietoje (leidimo galiojimo laikas paskiromis trijų mėnesių dienomis (iš viso 36 dienos). Pasibaigus šio Leidimo galiojimo terminui noriu tęsti prekybą toje pačioje prekybos vietoje. Ar man suteikiama pirmumo teisė į tą pačią prekybos vietą?

Konkreti prekybos vieta laikoma užimta, jeigu asmuo pagal jau turimą Leidimą toje vietoje (toliau – Leidimo turėtojas) einamųjų (kalendorinių) metų mėnesiais vykdo veiklą nepertraukiamu 30  (trisdešimties) kalendorinių dienų ir ilgesniu laikotarpiu. Šiuo atveju Leidimo turėtojas, norėdamas įgyti pirmumo teisę tęsti veiklą toje pačioje vietoje, privalo pateikti prašymą gauti naują Leidimą, likus ne mažiau nei 7 kalendorinėms dienoms iki turimo Leidimo galiojimo termino pabaigos. Kai asmeniui išduotas Leidimas konkrečioje prekybos vietoje galioja paskiromis mėnesio (-ių) kalendorinėmis dienomis, kitas asmuo gali teikti prašymą išduoti Leidimą vykdyti veiklą toje pačioje vietoje neužimtomis mėnesio (-ių) dienomis. Leidimas, išduotas vykdyti veiklą paskiromis mėnesio (-ių) kalendorinėmis dienomis, pirmumo teisės tokio Leidimo turėtojui į tą pačią vietą nesuteikia.

Daugiau informacijos galite rasti čia:

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e5922772b3c911e982dae1db4290b1a9/asr

Ar galiu gauti socialinį būstą, nes neturiu kur gyventi?

Socialinis būstas nuomojamas asmenims ir šeimoms, įrašytiems į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Prašymas įrašyti į sąrašą teikiamas Šiaulių m. savivaldybės administracijos priimamajame prie 4 langelio.

Kokius dokumentus reikia pateikti dėl įrašymo į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą?

Asmenys ir šeimos įrašomi į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą ir socialinis būstas nuomojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Plačiau informacija teikiama:

https://www.siauliai.lt/lt/list/view/parama-bustui

Esu deklaravęs gyvenamąją vietą ne Šiauliuose, tačiau nuomoju butą Šiauliuose. Ar galiu būti įrašytas į sąrašą socialiniam būstui?

Į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašomi asmenys ir šeimos turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Šiauliuose.

Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pateikti norint įsigyti pirmąjį būstą naudojantis valstybės iš dalies kompensuojamu būsto kreditu?

Asmenims ir šeimoms valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu. Plačiau informacija teikiama: https://www.siauliai.lt/lt/list/view/parama-bustui

Ar yra galimybė įsigyti Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias negyvenamas patalpas?

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios negyvenamos patalpos, jei jos yra įtrauktos į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Viešame aukcione parduodamo Šiaulių miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, parduodamos viešo aukciono būdu informacinių technologijų priemonėmis interneto svetainėje http://www.evarzytynes.lt/. Plačiau informacija teikiama: https://www.siauliai.lt/page/view/90

Kaip gauti pažymą dėl subsidijos pirmam būstui įsigyti?

Dėl subsidijos pirmam būstui įsigyti savivaldybei turite pateikti prašymą, pagal kurį Jums bus išduodama pažyma. Pažyma apie teisę į paramą būstui įsigyti išduodama asmenims ir šeimoms, turintiems teisę į paramą būstui įsigyti. Pažyma skirta nedelsiant pateikti kredito įstaigai. Jei asmuo ar šeima pažyma nepasinaudojo, pažyma grąžinama. Dėl naujos pažymos išdavimo asmuo ir šeima pateikia naują prašymą. Prašymas teikiamas atvykus į savivaldybę.

Kokių dokumentų reikia, norint gauti pažymą dėl kreditų

Dėl subsidijos pirmam būstui įsigyti prie prašymo reikalinga pateikti pažymas apie gautas pajamas per praėjusius kalendorinius metus (iš darbovietės, apie gautas išmokas - ligos, motinystės, vaikui išlaikyti ir pan., apie gaunamus alimentus (jei yra) ir VMI metinę gyventojo turto deklaraciją (forma FR 0001) bei asmens dokumentus. Prašymas pildomas atvykus į savivaldybę.

Noriu gauti leidimą reklamai, kur kreiptis?

Norint gauti leidimą reklamą reikia užpildyti paraiškos formą ir pridėti reikiamus dokumentus. Daugiau informacijos: https://www.siauliai.lt/lt/page/view/318

Per kiek dienų yra išduodamas leidimas renginiui organizuoti

Išnagrinėjus prašymą ir priėmus teigiamą sprendimą dėl nekomercinio renginio organizavimo - ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo datos. Išnagrinėjus prašymą ir priėmus teigiamą sprendimą dėl komercinio renginio organizavimo - ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo datos.

Noriu gauti leidimą renginiui. Prieš kiek dienų turiu pateikti prašymą?

Prašymas pateikiamas Savivaldybės administracijai ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų ir  ne anksčiau kaip 6 mėnesius iki ne komercinio renginio dienos. Ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų ir ne anksčiau kaip 9 mėnesius iki komercinio renginio organizavimo dienos.

Ketinu organizuoti susirinkimą (mitingą, piketą). Ar turiu gauti leidimą?

Susirinkimų organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymas, kurį galima rasti Teisės aktų registre  https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E59A4E24506E/asr.

Jei susirinkime dalyvaus ne daugiau kaip 15 žmonių, susirinkimo organizatoriai laisva forma praneša Savivaldybės administracijos direktoriui apie organizuojamą susirinkimą. 

Jei susirinkime dalyvaus daugiau kaip 15 žmonių,  Susirinkimo organizatoriai ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatytos susirinkimo dienos pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui  nustatytos formos pranešimą apie organizuojamą susirinkimą.

Pranešimą galite atsiųsti el. paštu    arba pateikti  per  mano.siauliai.lt.

 

Kaip apskaičiuojamos kompensacijos už šildymą?

Šildymo sezono metu kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis (už būsto normatyvinį plotą), viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2 VRP – 294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam gyvenančiam asmeniui 3 VRP (441 Eur). Kompensacijų skaičiavimo pavyzdys pensinio amžiaus asmeniui, kurio pajamos yra 470 Eur per mėnesį. Už normatyvinį plotą šis asmuo gali mokėti 10 procentų mėnesio pajamų, prieš tai iš pajamų atėmus 3 valstybės remiamų pajamų dydį, t. y. (470 Eur – 441 Eur) x 10 % = 2,90 Eur.

Už kokio dydžio būstą (skaičiuojant vienam gyventojui) mokama kompensacija?

Vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijoms apskaičiuoti taikomi šie normatyvai: naudingojo būsto ploto normatyvas – 50 kv. m, karšto vandens normatyvas - 1,5 kub. m; geriamojo vandens normatyvas - 2 kub. m šalto vandens; kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys – 3,5 kub. m. Todėl, pvz., kai vienas gyvenantis asmuo gyvena 70 kv. m ploto bute, kompensacija už būsto šildymo išlaidas teikiama tik už 50 kv. m būsto plotą.

Kai kreipiausi dėl socialinės pašalpos į savivaldybę, man pasiūlė už tai atidirbti ar tai teisėta?

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse gavėjus pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

Ar yra skiriamos kompensacijos už malkas? Kur kreiptis dėl jos gavimo?

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Dėl minėtos paramos asmenys turi kreiptis į Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių. Centrinės miesto dalies gyventojai kreipiasi adresu Tilžės g 170, pietinės miesto dalies gyventojai kreipiasi adresu Tilžės g. 22, Šiauliuose.

Kokie reikalingi dokumentai piniginei socialinei paramai (socialinei pašalpai, kompensacijoms už būsto šildymo, karšto ir šalto vandens išlaidas) gauti?

Prie prašymo-paraiškos, kuriame nurodyti duomenys apie šeimą, jos narių veiklą, gaunamas pajamas bei kita paramai gauti būtina informacija, pateikiamos pažymos apie šeimos narių pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas, išskyrus atvejus, kai duomenys yra gaunami iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Priklausomai nuo aplinkybių, kitas pažymas, reikalingas paramai skirti.

Ar galiu gauti kompensaciją už šildymą, jei esu įsiskolinęs?

Kompensaciją už būsto šildymą gali gauti ir tie asmenys, kurie turi įsiskolinimų už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį, tačiau, jie su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamų arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

 

Ar gali gauti kompensacijas būstą nuomojantys asmenys?

Kompensacijos būstą nuomojantiems asmenims teikiamos tik tuomet, jeigu su nuomotoju raštu sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra įregistruota viešame registre – valstybinėje įmonėje Registrų centras. 

Ar gali gauti kompensacijas kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja kelios šeimos?

Jeigu viename būste gyvenamąją vietą deklaruoja dvi ar daugiau šeimų, kurie už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), norint gauti kompensacijas, visi tuo pačiu adresu gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turi turėti teisę į kompensacijas. Jei neturės teisės nors viena šeima, teisės į kompensaciją neturės ir kitos šeimos.

Mūsų namą baigė renovuoti. Ar valstybė man apmokės kredito ir palūkanų įmokas? Kur kreiptis?

Būsto savininkui, turinčiam teisę į  būsto šildymo išlaidų kompensaciją, yra nustatoma ir teisė į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą. Už laikotarpį, kurį būsto savininkas turi teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą, savivaldybės administracija apmoka kreditą ir palūkanas. Būsto savininko teisė į kredito ir palūkanų apmokėjimą nustatoma šildymo ir nešildymo sezono metu. Dėl teisės nustatymo į kredito ir palūkanų apmokėjimą centrinės miesto dalies gyventojai kreipiasi adresu Tilžės g 170, pietinės miesto dalies gyventojai kreipiasi adresu Tilžės g. 22, Šiauliuose.

Kada galiu tikėtis socialinės pašalpos išmokėjimo?

Socialinė pašalpa išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį nuo 10 iki  25 kalendorinio mėnesio dienos.

 

Kokia yra teikiama parama mokiniams?

Mokiniams teikiama šių rūšių socialinė parama:
1. nemokamas maitinimas (pusryčiai, pietūs ir maitinimas mokyklose organizuojamose vasaros poilsio stovyklose) jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip:
• 1,5 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (220,5 Eur) (1 VRP – 147 Eur);
• 2 VRP dydžiai (294 Eur), patikrinus gyvenimo sąlygas ir esant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą surašiusio asmens rekomendacijai skirti paramą šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ar daugiau vaikų, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus;
• 2,5 VRP dydžio (367,5 Eur) išimties atvejais, patikrinus gyvenimo sąlygas ir esant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą surašiusio asmens rekomendacijai skirti paramą šiais atvejais: nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ir vienas iš bendrai gyvenančių asmenų (vienas iš tėvų ar vaikų) yra neįgalus, kai mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką. Mokiniai, kurie mokosi  pagal priešmokyklinio ugdymo ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ir antroje klasėje, turi teisę į nemokamus pietus, nevertinant šeimos pajamų.

2. Parama mokinio reikmenims įsigyti 2 bazinių socialinių išmokų dydžio (BSI-46 Eur) išmoka-92 Eur. 

Kada galima teikti prašymą dėl paramos mokiniams?

Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti – nuo kalendorinių metų liepos 1 d. iki spalio 5 d. Dėl nemokamo maitinimo – nuo kalendorinių metų liepos 1 d. Dėl maitinimo mokyklos organizuojamoje vasaros poilsio stovykloje – nuo kalendorinių metų gegužės 1 d.

Kas gali gauti Išmoką vaikui („vaiko pinigus“)?

Išmoka vaikui mokama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu: Kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. (BSI- 46Eur) dydžio išmoka per mėnesį -80,50 Eur. 

Papildomai 1,03 BSI dydžio išmoka vaikui (47,38 Eur) skiriama: -neįgaliam vaikui, -bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui, jeigu vidutinės bendrai -gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (294 Eur),  -auginantiems ir (ar) globojantiems tris ir daugiau vaikų, netestuojant pajamų.

Kuri valstybė yra kompetentinga skiriant išmokas, kai vaiko tėvai dirba skirtingose ES valstybėse?

Kai vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse, o vaikas gyvena vienoje iš šių valstybių, pvz. vaiko tėvas dirba Vokietijoje, vaiko motina dirba Lietuvoje, o vaiko gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, kompetentinga valstybė skiriant išmoką vaikui yra vaiko gyvenamosios vietos valstybė, t. y. Lietuva. Jei pagal Vokietijos įstatymus vaikas taip pat turės teisę į išmoką vaikui, Vokietijos kompetentinga įstaiga skirs diferencinį priedą, kuris lygus skirtumui tarp išmokos, kuri būtų mokama Vokietijoje, ir išmokos mokamos Lietuvoje.

Ar gali būti vienkartinė išmoka įsikurti išmokama grynaisiais pinigais?

Vienkartinė išmoka įsikurti grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 1 bazinės socialinės išmokos dydžio (46 Eur) išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.

Mirė artimasis. Kas man priklauso?

Laidojančiam asmeniui išmokama laidojimo pašalpa, kurios dydis 8 bazinės socialinės išmokos (BSI-40 Eur, 8 BSI-320 Eur).

Mirė artimasis užsienyje. Ar bus skirta laidojimo pašalpa?

Kreipiantis dėl laidojimo pašalpos išmokėjimo už užsienyje mirusį asmenį, kuriam gali būti taikomos Europos Tarybos reglamentų nuostatos, nustatoma kuri valstybė yra kompetentinga mokėti išmoką mirties atveju. Jeigu nustatoma, kad kompetentinga valstybė yra Lietuva, skiriama ir išmokama laidojimo pašalpa. Jeigu nustatoma, kad kompetentinga valstybė yra kita valstybė, pareiškėjas pildo E124 formos prašymą suteikti pašalpą mirties atveju ir prideda dokumentus, kurių reikalauja kompetentinga valstybė. Šiuos dokumentus gyvenamosios vietos savivaldybės administracija išsiunčia kitos valstybės kompetentingai įstaigai. 

Mirė artimasis užsienyje. Norime palaikus parvežti į Lietuvą. Ar skiriama parama jų parvežimui?

Lietuvos Respublikos piliečių palaikams pargabenti parama skiriama jeigu kreipiasi asmenys, kurie su mirusiu asmeniu mirties dieną buvo bendrai gyvenantys asmenys arba jo artimieji giminaičiai, jų nesant, asmenys, susiję su mirusiu asmeniu giminystės ryšiais (šoninė giminystės linija) arba svainystės santykiais tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių ir vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos arba vienam asmeniui, jeigu jis yra vienas iš bendrai gyvenančių asmenų, tenkančios vidutinės pajamos (toliau kartu – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai  (1 VRP-147 Eur) bei pateikia  dokumentus, įrodančius patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas. Paramos dydis yra lygus faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų (1 BSI- 46 Eur, 54 BSI- 2484 Eur) dydžio.

Mirė asmuo kuriam buvo nustatyti specialieji poreikiai ir paskirta tikslinė kompensacija.

Tikslinės kompensacijos gavėjo mirties atveju jį laidojusiam asmeniui, kuris pirmas kreipiasi, išmokama mirusio tikslinės kompensacijos gavėjo negauta praėjusio mėnesio tikslinė kompensacija ir tikslinė kompensacija už tą mėnesį, kurį tikslinės kompensacijos gavėjas mirė.

Kas gali kreiptis dėl socialinės globos?

Kreiptis dėl socialinės globos gali:

  • pats asmuo, kuriam reikalinga socialinė globa;
  • vienas iš suaugusių šeimos narių;
  • globėjas, rūpintojas;
  • bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas negali to padaryti pats.

Kaip parenkama socialinės globos įstaiga, teikianti ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas?

Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami atsižvelgiant į:

  • asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą. Savo pasirinkimą dėl įstaigos asmuo nurodo Prašyme-paraiškoje socialinėms paslaugoms gauti.
  • įstaigos galimybes suteikti reikiamas paslaugas.

Apgyvendinant asmenis specialiuosiuose globos namuose, pirmenybė teikiama tikslinių grupių, kurioms šie globos namai yra skirti, asmenims (pvz.: asmenys, turintys proto ar psichinę negalią, tremtinio statusą turintys asmenys ir pan.).

Kas yra valstybiniai globos namai?

Tai tokia globos įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar dalininkas (savininkas) yra Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM).

Minėtų įstaigų sąrašą galite rasti SADM interneto svetainėje.

Kas yra ilgalaikė socialinė globa?

Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ilgalaikei socialinei globai į globos įstaigą siunčiami ne mažiau kaip 1 metus deklaravę gyvenamąją vietą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje senyvo amžiaus asmenys ir suaugę asmenys su negalia, kuriems socialinių paslaugų negalima teikti namuose arba tos paslaugos yra neefektyvios ir (arba) neturintys artimųjų, kurie pagal teisės aktus privalo juos prižiūrėti arba turintys artimuosius, kurie dėl objektyvių priežasčių negali jų prižiūrėti.

Ar socialinės globos paslaugos yra mokamos?

Taip. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialinę globą ir asmeniui teikiamos socialinės globos rūšį (žr. 12-14 kl.). Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas

Koks yra mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą?

Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą padengti.

Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

Kokiais atvejais „turto mokestis“ neskaičiuojamas?

Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos. Taigi, jei šis turtas yra vienintelis asmens turtas, „turto mokestis“ nebus skaičiuojamas.

Taip pat „turto mokestis“ neskaičiuojamas, kai nuo vienintelio asmens turto (pvz. buto) perleidimo sandorio (pvz. pardavimo, dovanojimo) yra praėję daugiau nei 12 mėnesių.

Ar yra sudaroma eilė gauti ilgalaikę socialinę globą?

Taip, jei globos įstaigoje nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į eilę ilgalaikei socialinei globai.

Tais atvejais, kai asmeniui skirta ilgalaikė socialinė globa valstybiniuose (specialiuosiuose) globos namuose, į eilę gauti minėtą paslaugą įrašo (ir tas eiles tvarko) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ar asmuo gali būti įrašytas į daugiau nei vieną eilę gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas?

Ne, asmuo gali būti įrašytas tik į vieną eilę.

Ar yra sudaroma eilė gauti trumpalaikę socialinę globą?

Taip, jei globos įstaigoje nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į eilę trumpalaikei socialinei globai.

Ar yra sudaroma eilė gauti dienos socialinę globą?

Taip.

Kur galima rasti informaciją apie eiles valstybiniuose globos namuose?

Informaciją apie eiles valstybiniuose suaugusiųjų socialinės globos namuose galite rasti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje.

Kas yra pagalbos į namus paslaugos?

Tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje, rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Kokia pagalba teikiama teikiant pagalbos į namus paslaugas?

  • informavimo, konsultavimo paslaugos;
  • pagalba apsirūpinant maisto produktais (nupirkimas, pristatymas) ir maisto ruošoje; • pagalba buityje ir namų ruošoje (skalbimas, namų tvarkymas); • pagalba rūpinantis asmens higiena ir priežiūra;
  • palydėjimas į reikiamas institucijas;
  • pagalba organizuojant asmens sveikatos priežiūrą (vaistų pirkimas, užregistravimas, palydėjimas pas gydytoją);
  • kitos paslaugos, reikalingos asmeniui (šeimai) (mokesčių už būstą apskaičiavimas, mokesčių sumokėjimas, dokumentų tvarkymas ir kita).

Kas gali gauti pagalbos į namus paslaugą?

  • Suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos;
  • Senyvo amžiaus asmenys (nuo 65m.) ir jų šeimos;
  • Vaikai su negalia ir jų šeimos;
  • Kiti asmenys (šeimos), laikinai dėl ligos ar kitų priežasčių netekę savarankiškumo.

Kas gali kreiptis dėl asmeniui pagalbos į namus paslaugų gavimo?

  • Pats asmuo;
  • Asmens šeimos artimasis (-ieji);
  • Globėjas, rūpintojas;
  • Asmuo, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą;
  • Socialinis darbuotojas;
  • Suinteresuotas asmuo (giminaitis, kaimynas ir pan.).

Kada gausiu pagalbos į namus paslaugas?

Sprendimas dėl minėtos paslaugos skyrimo priimamas per 20 kalendorinių dienų nuo asmens (šeimos) pagalbos į namus poreikio nustatymo. Po sprendimo priėmimo pasirašoma sutartis dėl paslaugų teikimo ir paslauga pradedama teikti.

Jei po kreipimosi dėl paslaugų gavimo iš karto nėra galimybės nustatyti asmens (šeimos) pagalbos į namus poreikio ir (ar) teikti paslaugų, asmuo įrašomas į asmenų eilę, laukiančių pagalbos į namus paslaugų.

Kiek pagalbos į namus paslaugos valandų gali asmuo gauti?

Paslauga asmeniui teikiama iki 10 val. per savaitę įstaigos darbo valandomis ir darbo dienomis.

Kas teikia pagalbos į namus paslaugas?

Pagalbos į namus paslaugas teikia socialinis darbuotojas, individualios priežiūros personalas (socialinio darbuotojo padėjėjai).

Kokiais atvejais pagalbos į namus paslaugos gali būti nutraukiamos?

Pagalbos į namus paslaugos nutraukiamos, jei kuri nors iš šalių (paslaugų teikėjas ar asmuo) nevykdo arba netinkamai vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, paslaugų gavėjui išvykus gyventi į kitą rajoną, paslaugų gavėjui mirus.

Kas gali kreiptis dėl asmeninės pagalbos?

  • pats asmuo;
  • jei asmuo nepilnametis – jo tėvai, įtėviai;
  • vaikai, įvaikiai;
  • asmens įgaliotas asmuo.

Kur kreiptis norint gauti asmeninio asistento pagalbą?

Reikia kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių, ir pateikti nustatytos formos prašymą-paraišką dėl asmeninės pagalbos.

Informacija teikiama telefonais: (841) 386 482, arba elektroniniu paštu

Ar asmeninė pagalba yra mokama?

Taip. Mokėjimo dydis vertinamas individualiai pagal asmens gaunamas pajamas.

Jei negalią turinčio asmens pajamos viršija 2 valstybės remiamas pajamas (294 Eur), mokestis už asmeninės pagalbos teikimą negali viršyti daugiau nei 20 procentų asmeninės pagalbos išlaidų ir 20 procentų asmens pajamų.

Jeigu asmens pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (294 Eur), asmeninė pagalba teikiama nemokamai.

Kas teikia asmeninės pagalbos paslaugas?

Asmeninės pagalbos paslaugas teikia Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro paskirtas darbuotojas.

Taip pat šią paslaugą gali teikti asmens nurodytas fizinis asmuo turintis individualios veiklos pažymą ir kuris su asmeniu su negalia nėra susijęs artimais giminystės ryšiais. Asmeninis asistentas, prieš pradėdamas teikti pagalbą, turi būti išklausęs įžanginius individualios priežiūros personalo mokymus, jeigu nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento kvalifikacijos.

Kokiu būdu nustatomas asmeninės pagalbos poreikis?

Paslaugos poreikį nustato Šiaulių miesto savivaldybės administracijos paskirtas socialinis darbuotojas. Atlikęs vertinimą ir nustatęs minėtos paslaugos poreikį per teisės aktuose nustatytus terminus, socialinis darbuotojas nurodo valandų skaičių per dieną ir per mėnesį, dienų skaičių, veiklas, kuriose asmeniui reikia asmeninio asistento pagalbos.

Kada gausiu asmeninės pagalbos paslaugas?

Paslaugą gausite, kai bus atliktos visos teisės aktuose nustatytos procedūros.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakingas asmuo, gavęs socialinio darbuotojo išvadą ir rekomendaciją dėl asmeninės pagalbos skyrimo, per 5 darbo dienas priima sprendimą.

Asmeninė pagalba asmeniui pradedama teikti tik pasirašius Asmeninės pagalbos teikimo sutartį su paslaugos teikėju. Ji pasirašoma ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Kokie dokumentai reikalingi kreipiantis dėl socialinės globos?

Kreipiantis dėl socialinės globos pateikiami šie dokumentai:

  • Prašymas – paraiška socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma);
  • Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
  • Neįgaliojo pažymėjimas (neįgalumo lygio pažyma, darbingumo lygio pažyma, pažyma dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo) ar (ir) specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma;
  • Sveikatos priežiūros įstaigos medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a), kuriame turi būti nurodyta konkreti diagnozė ir informacija apie asmens sveikatos būklę bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis;
  • Jei asmuo pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu – teismo sprendimas, nutartis dėl asmens pripažinimo neveiksniu, ribotai veiksniu, globėjo (rūpintojo) paskyrimo;
  • Dokumentai, įrodantys objektyvias priežastis, dėl kurių artimieji laikinai negali pasirūpinti asmeniu (kreipiantis dėl trumpalaikės socialinės globos);
  • Kiti dokumentai pagal poreikį.

Kur reikia kreiptis dėl socialinės globos skyrimo?

Dėl ilgalaikės ir trumpalaikės socialinės globos skyrimo reikia kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių adresu Tilžės g. 170 (įėjimas iš Vasario 16-osios g. pusės), Šiauliai. Dėl bendro pobūdžio informacijos galima kreiptis telefonu 8 41 386485 ir el. paštu

Dėl dienos socialinės globos institucijoje skyrimo reikia kreiptis tiesiogiai į įstaigą, teikiančią minėtą paslaugą.

Šiaulių mieste dienos socialinės globos paslaugas teikia šios įstaigos:
1. Šiaulių miesto savivaldybės globos namų padalinys dienos socialinės globos centras „Goda“, Žalgirio g. 3, Šiauliai (asmenims su psichikos ar protine negalia), tel. 8 41 523979, el. p. vyr.socialinisdarbuotojas@sgloba.lt.
2. Šiaulių „Spindulio“ ugdymo centro Dienos socialinės globos skyrius, Dainų g. 96, Šiauliai (asmenims nuo 21 metų, turintiems kompleksinę negalią, kurios derinyje yra vidutinių ar sunkių judesio ar padėties ir (ar) lėtinių neurologinių sutrikimų), tel. 8 41 552771, el. p.
3. Šiaulių miesto savivaldybės kompleksinių paslaugų namai „Alka“, Vytauto g. 182, Šiauliai (vaikams su negalia (sunkia negalia) iki 6 (7) metų), tel.8 41 504468, el. p.

Kreiptis dėl dienos socialinės globos asmens namuose skyrimo reikia į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių adresu Tilžės g. 170 (įėjimas iš Vasario 16-osios g. pusės), Šiauliai (II a.). Dėl bendro pobūdžio informacijos galima kreiptis telefonu 8 41 386483 ir el. paštu rasa.urmoniene@siauliai.lt

Kaip nagrinėjamas Prašymas-paraiška socialinėms paslaugoms gauti (dėl ilgalaikės, trumpalaikės, dienos socialinės globos)?

Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) Socialinių paslaugų skyrius, gavęs Prašymą-paraišką (toliau – Prašymas) ir visus reikiamus dokumentus, organizuoja asmens socialinių paslaugų poreikio vertinimą, kuris yra atliekamas per 10 kalendorinių dienų nuo Prašymo gavimo dienos (išskyrus atvejus, kai nustatomas socialinės globos poreikis). Jeigu įvertinus asmens socialinių paslaugų poreikį, nustatoma, kad bendrųjų socialinių paslaugų* ir socialinės priežiūros** asmeniui nepakanka, vertinamas asmens socialinės globos poreikis. Asmens dienos ar ilgalaikės socialinės globos poreikis turi būti nustatytas per 20 kalendorinių dienų, o trumpalaikės socialinės globos – per 15 kalendorinių dienų nuo asmens Prašymo gavimo dienos. Minėtus vertinimus atlieka Savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai. Asmens nesavarankiškumas vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu gyvenimu. Nustatant poreikį, kompleksiškai vertinami šeimos narių gebėjimai, galimybės bei motyvacija spręsti savo šeimos socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene. Per nurodytus terminus atlikus minėtus vertinimus, socialinio darbuotojo išvados kartu su asmens prašymu-paraiška dėl ilgalaikės, trumpalaikės ar dienos socialinės globos ir kitais dokumentais nagrinėjamos Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrimo komisijos posėdyje.

Sprendimas dėl ilgalaikės ar dienos socialinės globos asmeniui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos. Sprendimas dėl trumpalaikės socialinės globos asmeniui skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių darbuotojų asmens socialinės globos poreikio vertinimo išvadų pateikimo Savivaldybei dienos ir gavus rašytinę informaciją, kad Prašyme nurodytoje globos įstaigoje yra vieta trumpalaikei socialinei globai gauti. Paskyrus ilgalaikę socialinė globą, prieš apgyvendinant asmenį globos namuose, esant laisvai vietai, yra išrašomas asmens siuntimas į globos namus. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui (globėjui, rūpintojui) dienos. Jei globos įstaigoje nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į eilę gauti atitinkamas paslaugas.

 Informacija apie socialinės globos įstaigas, su kuriomis Savivaldybė yra sudariusi finansavimo sutartis dėl ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos.

* - bendrosios socialinė paslaugos yra: informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, sociokultūrinės paslaugos, transporto organizavimo, maitinimo organizavimo, aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne bei kitos paslaugos) ir socialinei priežiūrai (pagalbos į namus, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, apgyvendinimo savarankiško gyvenimo namuose, laikino apnakvindinimo, intensyvios krizių įveikimo pagalbos ir kitos paslaugos.

** - socialinės priežiūros paslaugos yra: pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas ir (ar) atkūrimas, apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose, laikinas apnakvindinimas, intensyvi krizių įveikimo pagalba, apgyvendinimas nakvynės namuose, apgyvendinimas apsaugotame būste ir kitos paslaugos.

Kas yra trumpalaikė socialinė globa?

Tai visuma institucijoje teikiamų paslaugų, kuriomis visiškai ar dalinai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba šeimos nariams, globėjams, rūpintojams dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) negalintiems laikinai prižiūrėti asmenų (senyvo, darbingo amžiaus su negalia), kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat ši paslauga gali būti teikiama asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, įrašytiems į eilę dėl ilgalaikės socialinės globos, taip pat socialinę riziką patiriantiems asmenims, kuriems gresia pavojus gyvybei, sveikatai, fiziniam ir emociniam saugumui.

 Trumpalaikė socialinė globa teikiama ne mažiau 12 val. per parą, iki 6 mėnesių per metus (terminas skaičiuojamas nuo asmens apsigyvenimo globos įstaigoje pirmos dienos).

Kas yra dienos socialinė globa?

Tai visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Dienos socialinė globa gali būti teikiama asmens namuose arba institucijoje.

Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) globos namų padalinyje dienos socialinės globos centre „Goda“ ši paslauga teikiama darbingo amžiaus (nuo 18 metų) asmenims su negalia, kuriems nustatytas visiškas ar dalinis nesavarankiškumas, asmenims su sunkia negalia.

Savivaldybės „Spindulio“ ugdymo centre Dienos globos skyriuje paslauga teikiama darbingo amžiaus (nuo 21 metų) asmenims su negalia, kuriems nustatytas visiškas ar dalinis nesavarankiškumas, asmenims su sunkia negalia.

Savivaldybės kompleksinių paslaugų namuose „Alka“ paslauga teikiama vaikams su negalia (sunkia negalia) iki 6 (7) metų.

Dienos socialinė globa asmens namuose teikiama asmenims su sunkia negalia.

Kokios pajamos yra vertinamos apskaičiuojant mokėjimo dydį už socialinę globą?

Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, įskaitomos šios asmens gaunamos pajamos:

  • su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas, išskyrus asmenų su negalia gaunamas su darbo santykiais susijusias pajamas, kai jos neviršija Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos;
  • individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
  • individualios veiklos pajamos;
  • autorinis atlyginimas;
  • išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
  • pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensijas, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos;
  • šalpos išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą, ir slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos bei tikslinis priedas, mokami pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą;
  • ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
  • nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą;
  • palūkanos;
  • dividendai;
  • vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
  • išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
  • turto nuomos pajamos;
  • netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą;
  • žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal Civilinį kodeksą;
  • stipendija, išskyrus socialinę stipendiją;
  • transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
  • išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui, išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui, išmoka įvaikinus vaiką, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą;
  • socialinės pašalpos, mokamos pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Koks yra mokėjimo dydis už dienos socialinę globą?

Nustatant mokėjimo dydį už dienos socialinę atsižvelgiama į asmens šeimyninę padėtį ir į gaunamų pajamų dydį:

Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis vienam gyvenančiam asmeniui:

  1. kai pajamos mažesnės už valstybės remiamų pajamų* dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
  2. kai pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 15 procentų asmens pajamų;
  3. kai pajamos yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis šeimoje gyvenančiam asmeniui:

  1. kai pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 10 procentų asmens pajamų;
  2. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų;
  3. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 30 procentų asmens pajamų;
  4. kai pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės už valstybės remiamų pajamų keturgubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų penkiagubą dydį, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 40 procentų asmens pajamų;
  5. kitais atvejais, nei numatyta šiame punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų. 

*- VRP dydis 2022 m. yra 147 Eur.

Koks yra mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą?

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į turtą.

Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą. Kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą padengti.

Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Koks turtas yra apskaitomas, vertinant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą?

Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo turėtas turtas:

  • statiniai, įskaitant nebaigtus statyti;
  • privalomos registruoti transporto priemonės;
  • privaloma registruoti žemės ūkio technika;
  • žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių);    
  • akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai;
  • piniginės lėšos.

Tais atvejais, kai asmeniui aukščiau išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.

Kaip apskaičiuojamas turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis (vadinamasis „turto mokestis“)?

Turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis priklauso nuo kelių aplinkybių:

  • bendros asmens turto vertės,
  • nustatyto normatyvo asmeniui (12m2 būsto naudingojo ploto),
  • asmens gyvenamosios vietos būsto tipo (pvz.: butas ar namas),
  • asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto normatyvinės vertės, kurią kiekvienais metais nustato valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras).

Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą (12m2) dauginant iš asmens gyvenamosios vietos nekilnojamojo turto normatyvinės vertės.

Jei asmens nuosavybes teise turimo turto vertė yra didesnė už jos gyvenamosios vietos turto vertės normatyvą, jo mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.

Pateikiame mokesčio apskaičiavimo PAVYZDĮ:
Asmuo turi jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame jis vienas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir kurio bendra vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis yra 40 000 Eur.
1. Pirmiausiai apskaičiuojamas turto normatyvas pagal asmens gyvenamąją vietą:
970 € (1 m2 normatyvinė vertė, 2022 m. dažniausiai taikoma Šiaulių mieste) x 12m2 = 11 640 €

2. Apskaičiuojama vidutinė turto vertė, atskaičius normatyvą:
40 000€ (vidutinė rinkos vertė pagal Registrų centro duomenis) – 11 640 € (turto normatyvas) = 28 360 €

3. Apskaičiuojamas vieno procento turto vertės, viršijančios normatyvą, mokestis per mėnesį:
28 360 € x 1 proc. = 283,60 €

Kokia sprendimų, susijusių su dienos, trumpalaikės, ilgalaikės socialinės globos paslaugomis, apskundimo tvarka?

Savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirtų socialinių darbuotojų išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui. Apskundus išvadas dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio skirti socialines paslaugas nustatymo, Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu turi būti sudaryta komisija, kuri pakartotinai nustatytų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

Asmens (šeimos) socialinių paslaugų, finansuojamų iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikio nustatymo ar asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už jas vertinimo išvadas, sprendimus dėl šių socialinių paslaugų skyrimo asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Nustatęs pažeidimus, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas turi kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių ir pareikalauti pašalinti trūkumus.

Socialinės globos įstaigą, teikiančią netinkamą socialinę globą, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, kiti suinteresuoti asmenys gali apskųsti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Nustatęs socialinės globos teikimo pažeidimus, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka turi teisę sustabdyti ar panaikinti socialinės globos įstaigai išduotą licenciją.

Ginčai dėl savivaldybės institucijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento priimtų sprendimų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kaip galiu gauti pagalbą namuose?

Susisiekite su savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus darbuotoju telefonu 8 41 386 484 ar el. paštu arba kreipkitės į pasirinktą įstaigą, kuri teikia pagalbos į namus paslaugas:

* Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrą telefonu 8 41 370 129 ar el. paštu ;

* Šiaulių vyskupijos Caritą telefonu 8 657 45358 ar el. paštu ;

* VšĮ „Nuoširdus rūpestis“ telefonu 8 639 87825 ar el. paštu

Kokius veiksmus reikia atlikti, norint gauti pagalbos į namus paslaugą?

  • susisiekti su savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus darbuotoju arba kreiptis tiesiogiai į įstaigas, kurios teiks šias paslaugas;
  • socialinis darbuotojas susisieks su Jumis ir atvyks pas Jus įvertinti pagalbos į namus poreikį;
  • užpildysite prašymą socialinėms paslaugoms gauti formą (SP-8)(prašymo formą galite užpildyti savarankiškai arba kartu su socialiniu darbuotoju);
  • pateiksite reikiamus dokumentus:
  • asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą,
  • sveikatos priežiūros įstaigos užpildytą medicinos dokumentų išrašą (F027/a) kuriame būtina informacija apie asmens sveikatos būklę, su patvirtinimu, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis (dėl šio išrašo rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją).

Kokiu būdu nusprendžiama, kiek ir kokių pagalbos į namus paslaugų asmeniui (šeimai) reikia?

Paslaugų teikimo trukmę ir sudėtį lemia šių paslaugų poreikis ir asmens sveikatos būklė ir kitos objektyvios aplinkybės. Pagalbos į namus paslaugas turi sudaryti ne mažiau kaip 3 sudėtinės paslaugos.

Asmens (šeimos) pagalbos į namus paslaugų poreikį nustato socialinis darbuotojas. Kiekvieno asmens pagalbos į namus poreikis nustatomas pagal asmens nesavarankiškumą, įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje ir kitos aplinkybės, atsižvelgiama į sveikatos priežiūros specialisto išvadas apie asmens būklę ir problemas. Vertinamos ir asmens turimų šeimos narių, suaugusių vaikų galimybės padėti artimajam kasdienėje veikloje ar sprendžiant kitas socialines problemas.

Asmeniui teikiamų pagalbos į namus paslaugų poreikis gali būti  peržiūrimas, pasikeitus aplinkybėms ar asmens sveikatos būklei.

Ar man reikės mokėti už pagalbos į namus paslaugas?

Taip. Mokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į Jūsų pajamas, vadovaujantis Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu.

Kai asmens pajamos ar šeimos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui yra nuo 2 VRP iki 3 VRP (nuo 294 Eur iki 441 Eur) asmuo moka 5 proc. asmens pajamų.

Kai asmens pajamos ar šeimos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui yra nuo 3 VRP iki 4 VRP (nuo 441 Eur iki 588 Eur) asmuo moka 10 proc. asmens pajamų.

Kai asmens pajamos ar šeimos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui yra nuo 4 VRP iki 5 VRP (nuo 588 Eur iki 735 Eur) asmuo moka 15 proc. asmens pajamų.

Kai asmens pajamos ar šeimos vidutinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui yra daugiau nei 5 VRP (nuo 735 Eur) asmuo moka 20 proc. asmens pajamų.

 Išimtis taikoma ir paslaugos teikiamos nemokamai, kai asmens (šeimos) pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) neviršija valstybės remiamų pajamų dvigubo dydžio (294 Eur, kai valstybės remiamos pajamos (VRP) 147 Eur).

Kas yra asmeninės pagalbos paslaugos ir kas jas teikia?

Tai asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba neįgaliajam asmeniui atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse. Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.

Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti kartu su juo. 

Ar man gali būti teikiama asmeninės pagalbos paslauga?

Paslauga gali būti teikiama, jei Jums nustatyta negalia (neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis) ir Jūsų veikla, dalyvumas dėl negalios yra visiškai arba iš dalies apriboti (negalite savarankiškai orientuotis, judėti, dirbti, kurti ir (ar) tvarkyti asmeninio ir socialinio gyvenimo) ir jeigu Jums reikalinga kitų asmenų pagalba.

Prioritetą gauti asmeninę pagalbą turi asmenys, kurie:

  • mokosi pagal formaliojo švietimo programas;
  • dirba arba ieško darbo, naudodamiesi Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ar kitų organizacijų teikiamomis pagalbos įsidarbinant paslaugomis;
  • gyvena vieni.

Asmeninės pagalbos poreikis nustatomas individualiai kiekvienam asmeniui turinčiam negalią, vertinant kompleksiškai sveikatos būklę ar organizmo funkcinius sutrikimus, galimybes atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurie yra būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti asmeninę pagalbą?

Teikiami šie dokumentai:

  1. nustatytos formos prašymą-paraišką dėl asmeninės pagalbos (pildoma vietoje);
  2. asmens negalią patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją: Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą Neįgaliojo pažymėjimą ar Neįgalumo lygio pažymą, ar Darbingumo lygio pažymą, ar Specialiųjų poreikių lygio pažymą;
  3. dokumentus ar jų kopijas ir (ar) kitą informaciją, pagrindžiančius prioriteto suteikimą (pavyzdžiui, moksleivio ar studento pažymėjimo kopiją, darbdavio pažymą, dokumentą ar pažymą, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, ir pan.) (jei kreipiasi asmenys, kuriems paslauga skiriama prioriteto tvarka);
  4. dokumentus, patvirtinančius asmens atstovavimo pagrindą, ar jų kopijas (pavyzdžiui, gimimo liudijimą, teismo sprendimą (nutartį), įgaliojimą, asmens ar asmens atstovo raštišką sutikimą, kad asmeninės pagalbos gavimo klausimais asmeniui gali atstovauti kitas asmuo (nurodomas atstovaujamo ir atstovaujančio asmens vardas, pavardė, gimimo data) ir pan.), jei kreipiasi asmens atstovas.

Asmuo, pageidaujantis gauti asmeninę pagalbą, ar asmens atstovas Aprašo 2–4 punktuose nurodytus dokumentus ir (ar) kitą informaciją pateikia tik tokiu atveju, jei šių dokumentų ir (ar) informacijos savivaldybės administracija neturi ar jos neįmanoma gauti iš valstybės ar žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų ar jų savivaldybės administracija pagal prašymą ir (ar) duomenų teikimo sutartis negauna iš valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų.

Kokią pagalbą teikia asmeninis asistentas?

- pagalbą namuose ir viešojoje aplinkoje;

- individualią diskretišką pagalbą, susijusią su asmens higiena (padeda apsirengti, nusiprausti, nusimaudyti, pasinaudoti tualetu ir kt.);

- lydi asmenį į sveikatos priežiūros ir (ar) kitas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas, įstaigas, organizacijas, užimtumo įstaigas, darbą, laisvalaikio praleidimo vietą ir kt., teikia pagalbą judant įvairiais paviršiais ir kt.;

- pagalbą asmeniui maitinimosi procese (paruošia stalo įrankius, padeda juos pakelti ir palaikyti valgymo metu, planuoti mitybą ir kt.);

- individualią pagalbą, padedančią adekvačiai reaguoti į jį supančią aplinką, užmegzti ir palaikyti su ja socialinius santykius (bendrauti, kalbėti, orientuotis laike ir aplinkoje, laikytis dienos režimo, ugdytis savivoką, gebėjimą disponuoti finansiniais ištekliais, tinkamai vartoti vaistus, būti socialiai aktyviam, organizuoti poilsį ir laisvalaikį ir kt.).

Kaip gauti finansavimą sporto renginiams ar sporto varžyboms?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija sporto renginius finansuoja programinio finansavimo principu, vadovaudamiesi Sporto plėtros programos finansavimo nuostatais. Išsamią informaciją galite rasti Šiaulių m. savivaldybės tinklapyje: Sporto programų rėmimas - https://www.siauliai.lt/list/view/programu-ir-projektu-remimas-1

Kur galima rasti informaciją apie sporto renginius - varžybas vykstančius Šiaulių mieste?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija apie svarbiausius sporto renginius (Reprezentacinius ir Tarptautinius sporto renginius bei suaugusiųjų Lietuvos čempionatus) informaciją talpina kiekvieną savaitę savo internetiniame tinklapyje - https://www.siauliai.lt/lt/events

Kokios yra Šiaulių miesto savivaldybės sporto bazės (kur galima sportuoti Šiaulių mieste)

Šiaulių miesto savivaldybės sporto bazės skelbiamos savivaldybės internetiniame tinklapyje - https://www.siauliai.lt/list/view/sporto-bazes

Kokią sporto šaką (sporto būrelį) ir kur gali lankyti mano vaikas?

Šiaulių mieste kultivuojama apie 45 sporto šakas, iš jų 25 – Šiaulių m. savivaldybės sportininkų rengimo centruose. Išsamesnę informaciją apie sportininkų rengimo centruose kultivuojamas sporto šakas ir kontaktus  galite rasti Šiaulių m. savivaldybės tinklapyje: https://www.siauliai.lt/list/view/sporto-istaigos.

Nevyriausybinių organizacijų įgyvendinamų Neformaliojo vaikų švietimo programų sąrašą ir kontaktus galite rasti Šiaulių m. savivaldybės tinklapyje:  Šiaulių miesto savivaldybės akredituotų neformaliojo vaikų švietimo programų sąrašas: https://www.siauliai.lt/list/view/neformalusis-vaiku-svietimas

Kaip vyksta geriausiųjų miesto sportininkų rinkimai?

Rinkimo tvarka  - Sporto skyrius kiekvienų metų pabaigoje kviečia teikti pasiūlymus geriausiajam metų sporto šakos sportininkui apdovanoti. Kvietimas kasmet skelbiamas Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame tinklapyje - https://www.siauliai.lt

Kiekvienais metais rinkimo būdas ir forma skiriasi.  Kandidatus gali siūlyti Šiaulių miesto sporto organizacijos. Jei sporto šaką mieste kultivuoja kelios sporto organizacijos, kandidatą turi siūlyti bendru susitarimu (pateikti susirinkimo protokolą).

Kaip gauti Šiaulių miesto savivaldybės  metinę premiją perspektyviausiam sportininkui?

Kandidatus premijoms gauti siūlo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės, viešosios ir visuomeninės organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą (toliau – sporto organizacija) ir vykdančios sportinę veiklą. Išsamią informaciją galite rasti Šiaulių m. savivaldybės tinklapyje: Sporto premijos https://www.siauliai.lt/list/view/premijos

Kartu su prašymu sporto organizacija turi pateikti sporto varžybų, kuriose dalyvavo sportininkas, visų pakopų protokolus, patvirtintus tos sporto šakos federacijos atsakingų asmenų.

Premijos skiriamos sportininkams, atstovaujantiems Šiaulių miestui.

Kokius dokumentus turime pateikti jei norime gauti savivaldybės vienkartinę premiją už laimėjimus pasaulio ir Europos čempionatuose?

Premijų skyrimą sportininkams ir jų treneriams už aukštus  sporto pasiekimus oficialiose tarptautinėse varžybose reglamentuoja Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. T-337 „Dėl sportininkų ir jų trenerių materialinio skatinimo“

Kandidatus premijoms gauti siūlo Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės, viešosios ir visuomeninės organizacijos, turinčios juridinio asmens statusą (toliau – sporto organizacija) ir vykdančios sportinę veiklą.

Kartu su prašymu sporto organizacija pateikia Savivaldybės administracijos Sporto skyriui šią informaciją: nesutrumpintą varžybų pavadinimą, varžybų vykdymo laiką ir vietą,  rungtį, kas keli metai vykdomos varžybos,  sportininko, dalyvavusio varžybose, vardą ir pavardę,  sportininko varžybose užimtą vietą, varžybose dalyvavusių varžovų ir atstovavusių valstybių skaičių,  sporto varžybų, kuriose dalyvavo sportininkas, visų pakopų protokolus, patvirtintus tos sporto šakos federacijos atsakingų asmenų, sportininką parengti padėjusių trenerių vardus ir pavardes.

Kaip gauti Šiaulių miesto savivaldybės sporto Reprezentacinio renginio statusą?

Konkursą sporto Reprezentacinio renginio statusui gauti organizuoja Šiaulių miesto savivaldybės administracija kas 3 metus. Apie paraiškų priėmimą skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje www.siauliai.lt.

Paraiškas suteikti Šiaulių miesto reprezentacinio renginio statusą renginiui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai gali teikti tik sporto renginius organizuojantys ir dalyvaujantys juose juridiniai asmenys ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, kurių renginys yra tęstinis, t. y. įvyko ne mažiau nei 3 kartus.

Sporto paraiškos vertinamos pagal šiuos atrankos vertinimo kriterijus:
-renginys yra įtrauktas į šalies sporto šakos federacijos ar skėtinės šalies organizacijos renginių tvarkaraštį;
-renginiui organizuoti mieste yra tarptautinius reikalavimus atitinkanti sporto šakos infrastuktūra;
-renginys viešinamas ir (ar) transliuojamas nacionaliniu lygiu (šalies televizijoje, naujienų portale ar svetainėje);
-planuojamas renginio žiūrovų skaičius – ne mažiau nei 600 (jeigu parduodami bilietai);
- renginio organizatoriai privalo turėti šalies sporto šakos federacijos ar asociacijos rekomendaciją.

Išsamią informaciją galite rasti Šiaulių m. savivaldybės tinklapyje: Programų, projektų rėmimas

https://www.siauliai.lt/list/view/programu-projektu-remimas/1292

Kur galiu rasti informaciją apie teikiamą nemokamą psichologinę pagalbą?

Informacija apie teikiamą nemokamą psichologinę pagalbą Šiauliuose: https://www.sveikatos-biuras.lt/nemokama-psichologine-pagalba-126.

 

Ar galėsiu rinktis vakciną?

Taip, kiekvienas asmuo gali rinktis vakciną, kuria nori vakcinuotis.

  

Kiek kainuos vakcinacija?

Vakcina ir paslauga yra nemokami.

Kur galiu rasti informaciją apie Šiaulių miesto savivaldybės maudymosi vietų (maudyklų) vandens kokybės tyrimų rezultatus?

Maudymosi vietų vandens kokybės tyrimų rezultatai maudymosi sezono metu skelbiami: https://scatzalynas.lt/maudyklos/, https://www.sveikatos-biuras.lt/maudyklos-53.

Kaip prisirašyti prie gydymo įstaigos ir pasirinkti šeimos gydytoją?

Kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas asmuo gali laisvai pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje norėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Renkantis svarbu įsitikinti, kad gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį su ligonių kasomis (https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3).

Norėdamas prisirašyti prie pasirinktos gydymo įstaigos, asmuo turi pateikti prašymą ir pasirinkti šeimos gydytoją, pas kurį nori lankytis. Rekomenduotina rinktis arčiau gyvenamosios vietos esančią gydymo įstaigą, kad prireikus gydymo, nereiktų toli vykti.

Daugiau informacijos: https://ligoniukasa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/gyventojams-1/gydymo-ir-sveikatos-prieziuros-paslaugos/seimos-gydytoju-paslaugos

Kur kreiptis, jei esu nepatenkintas sveikatos priežiūros paslaugomis?

Pacientas turi teisę pateikti skundą asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos.

Skundai gali būti pateikiami tiesiogiai (atvykus į asmens sveikatos priežiūros įstaigą), per atstumą (registruotu paštu, per kurjerį, siunčiami elektroniniu paštu, kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis galimybę nustatyti skundą teikiančio asmens tapatybę). Skunde turi būti nurodytos paciento teisės, kurias, jo manymu, asmens sveikatos priežiūros įstaiga pažeidė, tai pagrindžiančios aplinkybės ir paciento reikalavimai pašalinti jo teisių pažeidimą. Prie skundo turi būti pridedami dokumentai (jeigu pacientas juos turi), patvirtinantys skunde nurodytas aplinkybes ir pagrindžiantys skunde nurodytus reikalavimus. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, prie jo taip pat pridedamas atstovavimą liudijantis dokumentas.

Pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo  –  į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.

Kur kreiptis dėl vakcinacijos COVID-19 vakcina?

Informacija skelbiama svetainėje https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcina.

Dėl COVID-19 skiepijimo paslaugų reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją (kliniką).

Kur galiu rasti daugiau informacijos apie skiepus?

Informaciją apie vakcinaciją galite rasti https://koronastop.lrv.lt/lt/vakcina 

Kokios atlyginimo už vaikų ugdymą lengvatos yra taikomos savivaldybės ikimokyklinėse įstaigose?

Savivaldybės tarybos sprendimais yra  nustatytos  tokios lengvatos:
Mėnesinio atlyginimo už ugdymo aplinkos išlaikymą lengvatos taikomos vaikams, jei šeimai taikoma atvejo vadyba ir (ar) vaikui skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas.

Atlyginimas už maitinimo paslaugas mažinamas 50 procentų:
- jei šeima augina tris ir daugiau vaikų  (kurie yra iki 18 metų ir vyresni, jei mokosi pagal bendrojo ugdymo ar formaliojo profesinio mokymo pirmai kvalifikacijai įgyti programas arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų programos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą, kol jiems sukaks 24 metai);
- jei vienas iš tėvų (kitų teisėtų vaiko atstovų) atlieka privalomąją karo tarnybą;
- jei vaikui nustatytas neįgalumas;
- jei vaiką augina tik vienas iš tėvų (vienas yra miręs, jei vaikui nenustatyta ir nepripažinta tėvystė, vienas iš tėvų yra dingęs be žinios) ir vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio.

Atlyginimas už maitinimo paslaugas nemokamas:
- jei šeima gauna socialinę pašalpą;
- jei šeimai taikoma atvejo vadyba ir (ar) vaikui skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas;
-  jei vaikui skirtas pritaikytas maitinimas ir jis tą dieną maitinamas iš namų atsineštu maistu.
-  jei vaikas nelanko švietimo įstaigos:
- dėl ligos daugiau kaip 1 darbo dieną;
- tėvų (kitų teisėtų vaiko atstovų) prašymu kasmetinių ir nemokamų jų atostogų metu;
- vasaros mėnesiais, išskyrus vasaros laikotarpį, nurodytą tėvų (kitų teisėtų vaiko atstovų) prašyme, jei pageidauja lankyti švietimo įstaigą;
- mokinių atostogų metu;
-  nelaimingų atsitikimų šeimoje atvejais;
-  kai oro temperatūra yra žemesnė kaip minus 20 °C, arba dėl ekstremalių įvykių;
- kai vienas iš tėvų turi papildomų poilsio dienų per mėnesį, nes augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba vaikus iki dvylikos metų;
-  kai vienas iš tėvų turi poilsio dienas po pamaininio darbo;
-  kai vienas iš tėvų, Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną, dirba nuotoliniu būdu.

Kas išduoda pažymą, kad vaikas nelanko Šiaulių miesto lopšelio-darželio?

Reikia kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrių ir parašyti prašymą skyriaus vedėjui dėl pažymos išdavimo.

Kaip perregistruoti vaiką iš vieno Šiaulių miesto darželio į kitą darželį?

Vaiką  reikia išsiregistruoti iš lopšelio-darželio, kuriame buvote užregistravę, ir  pasirinkus pageidaujamą lankyti l/d darželį į jį užsiregistruoti.

Kada ir kiek kartų per dieną vaikai darželyje gali būti vedami į lauką?

Higienos norma reglamentuoja, kad vaikai turi būti išvedami į lauką kasdien 2 kartus šviesiu paros metu. Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai:
-  aplinkos oro užterštumas viršija teisės akte nustatytas normas;
- žiemos metu – oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 12oC arba  oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 8oC, o vėjo greitis didesnis kaip 2 m/sek.;
- oro temperatūra lauke 30 oC ar aukštesnė;
-  esant kitoms sudėtingoms oro sąlygoms (pvz., esant labai smarkiam vėjui, labai smarkiam lietui, labai smarkiam snygiui, pūgai, krušai ir pan.).

Lopšelyje-darželyje  vaiko dienos režimas turi atitikti vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę.

Kada vaikas po ligos gali grįžti į darželį, ar darželyje gali būti sloguojančių vaikų?

Higienos norma reglamentuoja, kad vaikai ugdyti pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą nepriimami, jei turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų.

Ar tėvai turi pirkti ugdymo priemones darželinukui?

Švietimo įstatymo 70 str. 5 d. yra parašyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai. Kitomis ugdymo priemonėmis turi aprūpinti ikimokyklinė įstaiga (tam yra skiriamos Mokinio krepšelio lėšos).

Kas darželyje gali būti perkama iš tėvų įmokų lėšų už aplinkos išlaikymą (7,24 Eur per mėn.)?

Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta, kad šios lėšos gali būti naudojamos patalynei, higienos priemonėms, medžiagoms patalpų priežiūrai, inventoriui, įrangai įsigyti ir kt. Kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga su savo bendruomenės nariais  turėtų aptarti, kaip gali būti panaudos  šios lėšos.

Ar vienerių metų amžiaus vaikai priimami į lopšelius-darželius?

Taip. Į Šiaulių miesto  ikimokyklinio ugdymo įstaigų  lopšelio grupes  vaikai  yra priimami nuo 1 metų amžiaus.

Lopšelyje-darželyje „Sigutė“ (Basanavičiaus g. 92) yra įsteigta 1 grupė, į kurią gali būti priimami vaikai  nuo gimimo iki vienerių metų amžiaus.

Kur galima sužinoti apie laisvas vietas lopšeliuose-darželiuose?

Duomenys apie laisvas vietas lopšeliuose-darželiuose skelbiami savivaldybės tinklalapyje: Ikimokyklinis ugdymas – Šiaulių miesto atviri duomenys (siauliai.lt).

Kokia yra galimybė į Šiaulių miesto lopšelius-darželius priimti vaikus, registruotus Šiaulių rajono savivaldybėje?

Šiaulių miesto savivaldybės švietimo įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, komplektavimo tvarkos apraše yra numatyta galimybė į Šiaulių miesto lopšelius-darželius priimti   vaikus, registruotus kitose savivaldybėse, jeigu  lopšeliuose-darželiuose yra laisvų vietų  ir sudaryta sutartis su kita savivaldybe dėl išlaidų už vaiko išlaikymą lopšelyje-darželyje apmokėjimo.

Ar gali darželinukus grupėje prižiūrėti viena auklėtojos padėjėja, kai auklėtoja serga?

Vienu metu grupėje su vaikais nuo gimimo iki 1 metų amžiaus turi dirbti ne mažiau kaip 2 pedagogai; su vaikais nuo 1 iki 7 metų turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų - ne mažiau kaip 1 pedagogas (ikimokyklinio ugdymo auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas).

Kas yra bazinė brandos egzaminų mokykla?

Bazinė mokykla – mokykla, priimanti eksternų* prašymus laikyti brandos egzaminus, organizuojanti ir vykdanti mokyklinių brandos egzaminų pakartotinę sesiją, pakartotinės sesijos mokyklinių brandos egzaminų darbų vertinimą ir mokyklinius brandos egzaminus laikiusių kandidatų apeliacijų nagrinėjimą.

*- eksternas – asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą Lietuvoje ar užsienyje, arba užsienio šalies mokyklos vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, pageidaujantis laikyti brandos egzaminą.

Kas ir kada savivaldybės teritorijoje skiria brandos egzaminų bazinę mokykla?

Iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo savivaldybės teritorijoje skiria bazines mokyklas. Apie bazinę mokyklą savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo paskelbia savivaldybės viešojo informavimo priemonėse.

Kiek brandos egzaminų reikia išlaikyti, kad galėtum gauti brandos atestatą?

Mokinys ir buvęs mokinys* brandos atestatui gauti privalo išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (iki 2012 m. išlaikyti lietuvių kalbos (gimtosios) arba lietuvių kalbos (valstybinės) brandos egzaminai yra įskaitomi) ir dar vieno dalyko brandos egzaminą ar brandos darbą, išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu yra atleistas.

*- buvęs mokinys – nesimokantis pagal vidurinio ugdymo programą asmuo, turintis mokymosi pasiekimų pažymėjimą, liudijantį tai, kad yra mokęsis šios programos baigiamojoje klasėje, pageidaujantis laikyti brandos egzaminus.

Kas gali laikyti brandos egzaminus pakartotinėje sesijoje?

Brandos egzaminą pakartotinės sesijos metu laiko:

  • kandidatas, kuriam pagrindinės sesijos dalyko brandos egzaminas buvo atidėtas;
  • laisvės atėmimo vietoje veikiančioje mokykloje (skyriuje) įregistruotas kandidatas (valstybinius brandos egzaminus), jeigu valstybiniai brandos egzaminai pagrindinėje sesijoje nebuvo organizuoti;
  • namie mokytas mokinys, negalėjęs atvykti į pagrindinės sesijos valstybinių brandos egzaminų centrus, – valstybinius brandos egzaminus;
  • eksternas, užsienio šalies mokyklos vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys;
  • eksternas, nepateikęs prašymo iki lapkričio 24 dienos, bet pateikęs jį pasibaigus prašymų teikimo laikui ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki pakartotinės sesijos pradžios, – Kauno miesto bazinės mokyklos vadovui, gali laikyti visus egzaminus, išskyrus brandos darbą, menų, technologijų mokyklinius brandos egzaminus, gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) mokyklinio brandos egzamino I dalį;
  • susirgęs per pagrindinę sesiją mokinys ir buvęs mokinys**, gavęs Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus leidimą, vietoj atidėto valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino laikyti to dalyko mokyklinį brandos egzaminą;
  • mokinys ir buvęs mokinys, gavę nepatenkinamą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino įvertinimą pagrindinės sesijos metu, laiko mokyklinį to dalyko brandos egzaminą;
  • iš Ukrainos atvykęs vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, pateikęs prašymą po 2022 m. balandžio 1 dienos.

 *- eksternas – asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą Lietuvoje ar užsienyje, arba užsienio šalies mokyklos vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, pageidaujantis laikyti brandos egzaminą.

**- buvęs mokinys – nesimokantis pagal vidurinio ugdymo programą asmuo, turintis mokymosi pasiekimų pažymėjimą, liudijantį tai, kad yra mokęsis šios programos baigiamojoje klasėje, pageidaujantis laikyti brandos egzaminus.

Kada mokinys gali būti atleidžiamas nuo dailės, muzikos, kūno kultūros pamokų

Vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų 36, 37, 38, 39, 40  punktais, mokinys mokyklos vadovo įsakymu gali būti atleidžiamas nuo dailės, muzikos, sporto ar kitų pamokų  lankymo, jei jis mokosi atitinkamų dalykų neformaliojo švietimo mokyklose (pvz. dailės, muzikos, sporto ir kt.).  Sprendimas dėl atleidimo nuo konkretaus dalyko pamokų priimamas, jei dalyko mokytojas, įvertinęs neformaliojo vaikų švietimo programų turinį, pripažįsta, kad neformaliojo vaikų švietimo programos turinys dera su Bendrųjų programų turiniu. Dalykas, nuo kurio dalies ar visų pamokų mokinys atleidžiamas, įskaitomas į mokinio individualųjį planą, jei jis yra rengiamas. Mokiniui nerekomenduojama teikti prašymo dėl atleidimo nuo dalies ar visų pamokų lankymo to dalyko, kurio brandos egzaminą planuoja laikyti. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla arba mokytis individualiai. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai mokyklos sprendimu į mokyklą gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai mokykla informuoja tėvus.

  1. Kas yra neformalaus vaikų švietimo (toliau – NVŠ) krepšelis, koks jo dydis? Nuo kada jis įvestas?

NVŠ krepšelis įvestas 2015 m. spalio 1 d. NVŠ krepšelis – tai valstybės skiriamos tikslinės lėšos NVŠ programoms. Šios lėšos yra skiriamos savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių skaičių. Savivaldybės lygmens NVŠ programoms savivaldybės nustato NVŠ krepšelio dydį, kuris turi būti nuo 15,00 Eur (penkiolikos eurų, 00 ct) iki 20,00 Eur (dvidešimties eurų, 00 ct). NVŠ krepšelio dydis negali būti keičiamas dažniau nei 2 (du) kartus per kalendorinius metus. Bent vieną NVŠ programų prioritetą atitinkančioms NVŠ programoms skiriamo NVŠ krepšelio dydis yra 20,00 Eur (dvidešimt eurų, 00 ct). Pirmumo tvarka lėšos skiriamos NVŠ programoms: techninės kūrybos, gamtos ir ekologijos, informacinių technologijų, technologijų, medijų krypties NVŠ programos, prisidedančios prie STEAM (angl. k. Science, Technology, Engineering, Art (creative activities), Mathematics) įgyvendinimo plėtros; į 9–12 klasių / 1–4 gimnazijos klasių Mokinių amžiaus tarpsnį orientuotos NVŠ programos; programoms, skirtoms mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atsiradusių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių; programoms, kurių teikėjai, vykdydami savo veiklą, reprezentuoja Šiaulių miestą – yra parengę mokinius  ir (ar) kolektyvus, kurie  per paskutiniuosius 3 metus yra pelnę prizinių vietų šalies ir (ar) tarptautiniu mastu ar dalyvavę tarptautiniuose renginiuose.

Kur rasti informacijos apie neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programas, finansuojamas NVŠ lėšomis?

Savivaldybė, įvertinusi NVŠ teikėjų pateiktas vertinimui NVŠ programas, finansuojamų  NVŠ programų sąrašą skelbia savo interneto svetainėje https://siauliai.lt/list/view/neformalusis-vaiku-svietimas.  NVŠ programų sąrašus taip pat galima rasti ir švietimo portale www.emokykla.lt https://www.emokykla.lt/neformalus/edukacija/

Kurie neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) teikėjai ir jų programos gali būti finansuojamos tikslinėmis valstybės dotacijos savivaldybei lėšomis (vienam mokiniui 15 eurų per mėnesį)?

NVŠ lėšomis NVŠ programas įgyvendinti gali visi švietimo teikėjai, išskyrus bendrojo ugdymo mokyklas, kurie yra registruoti Švietimo ir mokslo institucijų registre (toliau – ŠMIR); turi arba turi teisę naudotis NVŠ programai (-oms) įgyvendinti pritaikytas patalpas, įrangą, priemones, būtinas NVŠ programai vykdyti; turi asmenis, turinčius teisę, o laisvieji mokytojai – patys turi teisę pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą teikti švietimo paslaugas pagal NVŠ programas; atitinka higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus. Jeigu NVŠ teikėjo NVŠ programa atitinka nustatytus kriterijus ir jai paskirtas finansavimas, NVŠ teikėjas sudaro mokymo sutartis su vaikų tėvais (globėjais, rūpintojais). NVŠ teikėjams lėšos skiriamos pagal sutartis, sudarytas tarp NVŠ teikėjo ir Savivaldybės administracijos direktoriaus.

Kur kreiptis tėvams, išsirinkus NVŠ programą, kad galėtų pasinaudoti NVŠ krepšeliu?

Išsirinkus NVŠ programą iš Šiaulių miesto savivaldybės finansuojamų NVŠ programų sąrašo https://www.siauliai.lt/list/view/neformalusis-vaiku-svietimas, reikia susisiekti su NVŠ teikėju (įstaiga, organizacija ar laisvuoju mokytoju) ir pasirašyti Mokymo sutartį dėl neformaliojo vaikų švietimo.

Ar gali vaikas lankyti kelias NVŠ programas ir gauti NVŠ krepšelio lėšas?

Vaikas gali lankyti daug NVŠ programų, tačiau tikslinės NVŠ lėšomis gali būti finansuojama tik viena Mokinio pasirinkta NVŠ programa, nepaisant to, kurioje savivaldybėje jis gyvena ir mokosi.

Kodėl skirtingose savivaldybėse – skirtingi NVŠ krepšelio dydžiai?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 10 d. įsakymu  Nr. V-46 „Dėl neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta, kad Savivaldybės lygmens NVŠ programoms savivaldybės nustato NVŠ krepšelio dydį, kuris turi būti nuo 15,00 Eur (penkiolikos eurų, 00 ct) iki 20,00 Eur (dvidešimties eurų, 00 ct). NVŠ krepšelio dydis negali būti keičiamas dažniau nei 2 (du) kartus per kalendorinius metus.

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/4a573010725411ecb2fe9975f8a9e52e/asr

Kur galima rasti informaciją apie laisvas mokytojų darbo vietas?

Informaciją apie laisvas mokytojų darbo vietas švietimo įstaigos vadovas turi skelbti mokyklos interneto,  Užimtumo tarnybos internetinėse svetainėse ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenų bazėje.

Kur reikia kreiptis dėl pažymų apie išsilavinimą, darbo užmokestį, pedagoginio darbo stažą bei išdavimą?

  • Pažymos apie išsilavinimą išduodamos Šiaulių miesto savivaldybės archyve.
  • Nepedagoginiai darbuotojai bei pedagogai, priimti ir atleisti iš darbo nuo 1988 m.  rugpjūčio mėn.  dėl pažymų apie darbo užmokestį išdavimo turi kreiptis į švietimo įstaigos, kurioje dirbo, vadovą ar raštinės vedėją. Jei įstaiga likviduota, dėl pažymų reikia kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės archyvą.
  • Asmens prašymas išduoti pažymą apie pedagoginio darbo stažą gali būti pateikiamas tiesiogiai atvykus į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrių, „Vieno langelio“ savivaldybės asmenų aptarnavimo padalinį, atsiuntus prašymą paštu ar elektroniniu būdu. Prašymus galima siųsti per E. pristatymas, el. paštu: info@siauliai.lt, svietimas@siauliai.lt

Prašymą galima pateikti ir kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Kaip gauti teisinę pagalbą?

Teisinė pagalba teikiama Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir administracijos priimamojo, adresu Vasario 16-osios g. 62, Šiauliuose,  12 kabinete, bendra eilės tvarka, priėmimo laikas:
pirmadienis         9 – 12 val.,   13 – 16 val.                             
antradienis          9 – 12 val.,   13 – 16 val.
trečiadienis          9 – 12 val.,   13 – 17 val.
ketvirtadienis      8 – 12 val.,   13 – 16 val.
Telefonas pasiteiravimui 8 41 500 521

Kokius dokumentus galiu gauti nemokamos teisinės pagalbos metu?

Pirminės teisinės pagalbos specialistas gali parengti šiuos dokumentus:

  1. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją;
  2. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių;
  3. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo;
  4. prieštaravimą dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo išduoti teismo įsakymą;
  5. prašymus dėl teismo leidimo parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą išdavimo;
  6. prašymus dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo nepilnamečio vaiko vardu arba neveiksnaus asmens tam tikrose srityse vardu;
  7. prašymus dėl išankstinių teismo leidimų sudaryti sandorius, susijusius su neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtu;
  8. prašymą patvirtinti taikos sutartį, parengti taikos sutartį (dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo; pilnamečio vaiko išlaikymo kol jis mokosi ir kt.).

Daugiau informacijos rasite: https://siauliai.lt/page/view/106

Kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo santuokos nutraukimo byloje?

  1. Savo paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
  2. Sutuoktinio paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
  3. Santuokos liudijimo kopiją;
  4. Vaiko(ų) gimimo liudijimo(ų), įrašo(ų) kopiją(as);
  5. Pažymą apie šeimos sudėtį (išduodama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame prie 9 langelio, tel. (8 41) 500 519);
  6. Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (išduodama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame, 14 kab., tel. (8 41) 383 438, (8 41) 383 439);
  7. Pažymas apie Jūsų ir sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą arba, kad jo nėra (išduoda VĮ Registrų centras, Paukščių takas 2, Šiauliai); 
  8. Pažymas apie transporto priemones, registruotas Jūsų ir sutuoktinio vardu (išduoda VĮ Regitra, Serbentų g. 220, Šiauliai);
  9. Visas kreditų, paskolų, lizingo sutarčių kopijas, pirkimo išsimokėtinai sutarčių, skolų raštelių kopijas.
  10. Pagal individualias situacijas gali būti prašoma pateikti ir kitus papildomus dokumentus. Tai paaiškėja konsultacijos metu.

Dokumentų sąrašas yra informacinio pobūdžio, todėl pirmiau rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistu telefonu 841 500 521.

Kokius dokumentus reikia pateikti kreipiantis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo paveldėjimo byloje?

  1. Savo paso/asmens tapatybės kortelės kopiją;
  2. Dokumentų, įrodančių giminystės ryšį su mirusiuoju, kopijas (santuokos liudijimo, gimimo liudijimo kopijas).
  3. Medicininio mirties liudijimo kopiją;
  4. Pažymą  apie mirusiojo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (išduoda VĮ Registrų centras, Paukščių takas 2, Šiauliai) arba kitus turimus dokumentus, įrodančius apie mirusiojo turėtą nekilnojamąjį turtą (buto/namo/garažo techninės apskaitos byla, pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų sutartys); 
  5. Pažymą apie transporto priemones, registruotas mirusiojo vardu (išduoda VĮ Regitra, Serbentų g. 220 Šiauliai);
  6. Kitus dokumentus, įrodančius apie mirusiojo turėtą turtą (banko sąskaitos, paskolos sutartys ir kt.).

Dokumentų sąrašas yra informacinio pobūdžio, todėl pirmiau rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistu telefonu 841 500 521

Noriu naujo adreso, nuo ko pradėti?

Norint suteikti naują adresą reikia užpildyti prašymą ir pateikti nurodytus dokumentus. Daugiau informacijos: https://www.siauliai.lt/lt/list/view/teritoriju-planavimas-ir-statyba

Kur rasti ir kaip užpildyti Pranešimą dėl informacijos apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus pateikimo (triukšmo lygis, triukšmo mažinimo priemonės ir kt.)?

Paspaudę aktyvią nuorodą rasite visą INFORMACIJĄ, ką turi padaryti gyventojai ir ūkio subjektai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamojoje teritorijoje

Kur kreiptis dėl kondicionieriaus pastatymo?

Montuojant naujus kondicionierius ar keičiant esamų kondicionierių vietą mieste ant daugiabučio gyvenamojo pastato išorinių sienų (fasadų), privaloma gauti butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimą (t. y. 50 procentų +1 balsas) įformintą protokolu, taip pat privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), kurį išduoda savivaldybės administracija, kurios teritorijoje yra statinys. Svarbu žinoti – jeigu kondicionieriaus pastatymas teisėtai įstiklintame balkone nekeičia statinio (daugiabučio namo) išvaizdos, tai pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo nuostatas statybą leidžiančio dokumento daugiabučio namo paprastajam remontui nereikia.

Noriu stiklinti balkoną, kur kreiptis?

Vadovaujantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, balkono įstiklinimas yra priskiriamas atvejams, kai privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Atvejai kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas statinio paprastajam remontui yra nurodyti Statybos techniniame reglamente, t.y. atliekant daugiabučio ar visuomeninės paskirties pastato paprastąjį remontą mieste, kai keičiama pastato išvaizda. Balkonų stiklinimas – fasado pakeitimas.

Statybos rūšis – paprastasis remontas, kuriam privalomas statybą leidžiantis dokumentas per IS Infostatybą.

Taigi, jei nusprendžiate įstiklinti balkoną, o tai traktuojama kaip pastato išvaizdos keitimas pagal Statybos reglamentą, turite pasirūpinti valstybės įgalioto tarnautojo rašytiniu leidimu. Norint įstiklinti balkoną reikalingas ir supaprastintas projektas, jo aprašas ir atsakingo asmens pritarimas remontui, t. y. jūsų balkonui stiklinti. Kitaip tariant, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiami Statybos įstatyme nurodyti dokumentai, o pastato paprastojo remonto projektas rengiamas pagal statybos techninio reglamento nustatytus reikalavimus, kuriuose numatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimui reikalingas dar ir statinio bendraturčių sutikimas.

1. Ketinu statyti pastatą (namą), koks infrastruktūros mokestis bus taikomas?

Infrastruktūros plėtros įmoka skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1475 patvirtinta Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodika (toliau – Metodika) bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimais: 2021 m. birželio 3 d. Nr. T-268 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifų nustatymo“, 2021 m. birželio 3 d. Nr. T- 272 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine kriterijų patvirtinimo ir Šiaulių miesto savivaldybės infrastruktūros pripažinimo prioritetine“ bei 2021 m. liepos 1 d. Nr. T-309 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada Šiaulių miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka nemokama arba mokama dalimis, ir Šiaulių miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo ir atleidimo nuo jos mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Aprašas).

Norint, kad įmoka būtų apskaičiuota, Jums reikia pateikti prašymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijai pagal Metodikos 1 punkte nustatytą formą (toliau – Prašymas), Prašymo 8 punkte nurodant aplinkybes vadovaujantis Aprašo 13 punktu (jei jų yra).

Kol prašymą nepateiktas, Savivaldybės administracija įmokos sumos nustatyti negali, tačiau vadovaujantis aukščiau pateiktais teisės aktais, žinodami savo poreikius, orientacinį įmokos dydį galite pasiskaičiuoti patys.

2. Ar detaliųjų planų, kuriems sąlygos išduotos 2013 - 2014 metais, sprendinius (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) galima baigti rengti vadovaujantis iki 2014-01-01 galiojusiu teisiniu reguliavimu.

Vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nuostatomis ir Aplinkos ministerijos 2014-03-13 raštu Nr. (14-3)-D8-1957, kai detalusis planas buvo pradėtas rengti iki 2014-01-01, atliekamos procedūros turi būti vykdomos pagal teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2014-01-01, tačiau detaliojo plano brėžiniai ir sprendiniai turi būti rengiami įvertinus šiuo metu galiojančius teisės aktus.

http://www.am.lt/VI/files/File/TPUAD/TP%20nauji/Image%20%285%29.jpg

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus (2016-03-31)  ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

3. Ar gali būti keičiamas patvirtintas detalusis planas.

Keičiant parengtą ir patvirtintą detalųjį planą, kai numatoma keisti numatytą teritoriją – kvartalą, detaliojo plano keitimas turėtų būti atliekamas pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, nustatytą tvarką.

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/fa9a6b3076e111e38da4e231c7b4cf37/XlhnVWBlHL

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus  (2016-03-31) ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

4. Ar gali būti detaliojo plano keitimo (koregavimo) iniciatoriai skirtingi juridiniai asmenys.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1- 8, 316 punkte nustatyta, kad „Detalieji planai koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma koreguojant detalųjį planą Taisyklių 318.3 papunktyje numatytu atveju.“, o koreguojant galiojančio detaliojo plano sprendinius, koreguojamos teritorijos ribos sutampa su tos pačios suplanuotos teritorijos ribomis (319 punktas; išskyrus 319.1 papunktyje ir 319.2 papunktyje nurodytus atvejus).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima koreguoti detalųjį planą, kuris apima ir skirtingas to paties detaliojo plano teritorijas. Taip pat pažymime, kad inicijavimo teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą turi fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, todėl detaliojo plano koregavimo iniciatoriai gali būti skirtingi juridiniai asmenys.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus  (2016-03-31) ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

5. Kokius dokumentus reikia pateikti, norint gauti pritarimą namo statybai iki 80 kvadratiniu metrų. (II grupės nesudėtingi statiniai).

Vadovaujantis LR Statybos įstatymo V skirsnio 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu: naujo nesudėtingo statinio statybai turi būti parengtas supaprastintas statybos projektas.
Vadovaujantis LR Statybos įstatymo VI skirsnio 23 straipsnio 1 dalimi: naujo nesudėtingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas.
Vadovaujantis LR Statybos įstatymo VI skirsnio 23 straipsnio 10 dalimi: rašytiniam pritarimui statinio projektui gauti pateikiami šie dokumentai:
1) prašymas;
2) šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytas statinio projektas ir kompiuterinė laikmena su projekto įrašu arba tik kompiuterinė laikmena su šio projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais;
3) statinio kadastro duomenų byla – šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais, išskyrus statinių griovimo atvejus;
4) statinio bendraturčių sutikimas;
5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; šio dokumento pateikti nereikia statinio remonto, jeigu nekeičiama statinio paskirtis, ir statinio griovimo atvejais;
6) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, – sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju;
7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos šio Įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį;
4. Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 10 priedo pirmos dalies 1 punktu: jei projekte suprojektuoti statiniai patenka į kitų statinių apsaugos zonas arba statomi mažesniais nei nurodyti norminiai atstumai iki kitų statinių – iki pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, privaloma gauti tų statinių savininkų, valdytojų ar naudotojų rašytinius pritarimus projektui.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūra vykdoma naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“.
Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus ir negali būti laikoma Savivaldybės administracijos sprendimu konkrečioje situacijoje.

6. Planuoju statyti daugiabutį su požeminiu garažu. Ar privaloma padaryti automobilio stovėjimo vietą kiekvienam butui?

Automobilių stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai“ XIII skyriuje 30 lentelė. Paskutinė reglamento versijos nuoroda: http://www.vtpsi.lt/node/1459

Pažymėtina, kad statinio ar statinių grupės privalomos automobilių saugojimo ir stovėjimo vietos įrengiamos statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribose.

7. Ar reikalingas projektas darantis tvoros pamatą sodų bendrijos teritorijoje?

Žemės sklypą ar jo dalį atitverianti tvora gali būti pastatyta iš įvairių medžiagų ir konstrukcijų, gavus, kai tai privaloma, statybą leidžiantį dokumentą. Tvoros turi būti pastatytos laikantis tam tikrų reikalavimų ir nepažeisti kaimynų interesų. Tokie pat reikalavimai taikomi visoms užtvaroms – tvoroms, aptvarams, diendaržiams, voljerams, – kai jos atitinka statinio požymius.

Tvoros statybai keliami reikalavimai priklauso nuo:

- jos aukščio (pagal tai nustatoma, kokiai statinių kategorijai ir grupei priskirtina tvora),

- žemės sklypo, kuriame tvora statoma buvimo vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje),

- konstrukcijos (su pamatu (cokoliu) ar ne, ant atraminės sienutės ar be jos, kiaurymių sudaromo ploto),

- vietos sklypo ribų atžvilgiu (ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu – kokia kryptimi metamas tvoros šešėlis).

Norint tverti tvorą, kurios aukštis 1–2 metrai, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos (tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei:

tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi;

tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis.

Šie reikalavimai taikomi, jei tvora statoma arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos. Jei 1 ir 2 punktuose nurodytos sąlygos netenkinamos, privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai.

Norint statyti 2–5 metrų aukščio tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat ir 1–2 m aukščio tvorą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje jau privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Dėl tokio statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikėtų kreiptis į savivaldybės administraciją. Be to, šioms tvoroms taip pat taikomi 1 ir 2 punktuose nurodyti reikalavimai dėl kiaurymių ploto.

Visais atvejais tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, reikia tartis su gretimo žemės sklypo savininku ir, gavus jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens nutekėjimo sistemą į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą.

Daugiau informacijos apie užtvarų statybą galima rasti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.vtpsi.lt skyriaus „Konsultacijos“ skiltyje „Klausimai ir atsakymai“ (temos: 11. Statinio atstumai iki sklypo ribų ir kitų statinių, 12. Nesudėtingų statinių statyba ir kt.). Šioje svetainėje taip pat paskelbta daug konsultacijų, susijusių su įvairių statinių statyba ir teritorijų planavimu, bei statybos techniniai reglamentai, kurių reikalavimų privalu laikytis statant vienokį ar kitokį statinį. Neradus atsakymo į rūpimą klausimą, galima jį pateikti užpildant elektroninę paklausimo formą arba dėl konsultacijos kreiptis telefonu (8 5) 207 3333.

8. Prie ūkinio pastato pristatyta pusiau atvira stoginė (malkinė). Išmatavimai: 4x2 m, aukštis apie 2 m. Stogas pratęstas nuo ūkinio pastato stogo. Ar tokį statinį būtina registruoti? Kur reikia kreiptis ir kokių dokumentų reikia statinio įregistravimui ir įteisinimui?

Jeigu 1 grupės nesudėtingas statinys yra ant nuosavos žemės ir atitinka norminius atstumus nuo sklypo ribos, o taip pat sklypo užstatymo tankio ir intensyvumo rodiklius, jį galima (jeigu norite), bet neprivaloma teisiškai įregistruoti. Tuo tikslu būtina parengti inventorizacijos bylą arba patikslinti jau esamą bylą ir kartu su ta byla pateikti prašymą VĮ Registrų centrui.

Žr. STR 1.07.01:2010 "Nesudėtingi statiniai" (galima rasti e-tar arba aplinkos ministerijos tinklapyje prie teisės aktų)

9. Ar reikalingas leidimas daugiabučiame gyvenamajame name griaunant vidinę pertvarą?

Atsakydami į Jūsų klausymą, informuojame, kad, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4.1 punktu, atliekant daugiabučio namo paprastąjį remontą mieste, kai nekeičiama pastato išvaizda, leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą neprivalomas.

Atkreipiame dėmesį, kad įsigaliojus Triukšmo valdymo įstatymo pakeitimui, gyventojai ir ūkio subjektai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamojoje teritorijoje, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai (toliau – Savivaldybės administracija) nustatytos formos pranešimą ,,Dėl informacijos apie planuojamus statybos, remonto, montavimo darbus pateikimo“, kuriame turi būti nurodoma triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis ir jo trukmė per parą, triukšmo mažinimo priemonės.

10. Gyvenu nuosavame name, kuriame yra 2 šeimininkai. Žemės sklypo didžioji dalis priklauso man, mažesnė dalis – miesto savivaldybei. Kur turėčiau kreiptis dėl ribų, kurios atskirtų nuosavą sklypą nuo savivaldybės sklypo, nustatymo? Ar turiu šį klausimą derinti su antru namo savininku, savivaldybės sklypo nuomotoju?

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos konsultacijos turinys.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi savarankiškai.

Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto (žemės sklypo, gyvenamojo namo) dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti. Formuojamam naujam turto objektui yra nustatyti tam tikri reikalavimai, įtvirtinti Žemės įstatyme, Statybos įstatyme,  Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir kt.                      

Kadangi žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuriame yra du šeimininkai, paaiškiname, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktą žemės sklypas, kuriame yra statinių, gali būti padalytas ar atidalytas, jeigu to nedraudžia teisės aktai, tik taip, kad po padalijimo ar atidalijimo statiniui eksploatuoti reikalinga žemė būtų suformuota kaip vienas žemės sklypas. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius. Žemės sklypų atidalijimo klausimas spręstinas tik padalijus turtinį vienetą ir suformavus atskirus turtinius vienetus. Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, bei vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemė ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.  įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemė ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.  įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija). Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tuo tarpu kai statinys suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Tai reiškia, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas žemės sklypo, esančio po statiniu, atidalijimas. Tokiu atveju galima bendraturčių sutarimu nusistatyti kiekvienam priklausančias konkrečias dalis ir notariškai patvirtinti susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimo, nekilnojamojo daikto padalijimo į atskirus turto vienetus, žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimo, reikia kreiptis į asmenis turinčius teisę teisės aktų nustatyta tvarka atlikti tokius darbus (matininkai, projektuotojai ir kt.).

11. Kokio dydžio (kiek kv. m.) Šiauliuose sodo bendrijoje galima statyti sodo namelį be statybos leidimo?

Sodo namelio statybai sodininkų bendrijoje iki 80 kv.m. bendro ploto ir 8,5 m aukščio (tokiu atveju tai yra I gr. nesudėtingas negyvenamasis pastatas) nereikia statybos leidimo, bet atkreiptinas dėmesys, kad yra privaloma išlaikyti visus teisės aktais reglamentuotus atstumus nuo sklypo ribų, taip pat priešgaisrinius atstumus nuo gretimybėse esančių kitų pastatų ir statinių. Plačiau apie tokio pobūdžio statybą galima pasiskaityti statybos įstatyme, Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 "Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" 3 priede, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 "Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 29 , 30 p., STR 1.01.03:2017 "Statinių klasifikavimas " VI skyriuje ir kituose teisės aktuose, kurie visi yra viešai skelbiami tiek Aplinkos ministerijos interneto svetainėje http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=16982 , tiek teisės aktų registre www.e-tar.lt/portal/index.html , arba dėl kiekvieno konkretaus atvejo specifinių niuansų rekomenduojama individualiai pasikonsultuoti su projektavimo įmonėse dirbančiais specialistais.

12. Ar nuomininkams suteikta teisės statyti naujus statinius nuomojamuose valstybinės žemės sklypuose, kurie tik išnuomoti nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatacijai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, užstatyti žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2011, Nr. 53-2551) (toliau – Taisyklės), 30.7 punkte nustatyta, kad žemės sklypuose, išnuomotuose asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, ir žemės sklypuose, išnuomotuose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nuomininkui draudžiama statyti naujus statinius ar įrenginius.

Draudimu statyti naujus statinius išnuomotuose žemės sklypuose, užstatytuose statiniais, visiems asmenims yra sudaromos vienodos sąlygos išsinuomoti laisvą valstybinę žemę. Toks teisinis reguliavimas užtikrina valstybės ir visuomenės interesus.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojusius teisės aktus  (2016-03-31) ir negali būti laikoma sprendimu konkrečioje situacijoje.

Kas gali tapti vaiko globėju (rūpintoju)?

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami:

  • asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jis nori laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką;
  • ne jaunesni nei 21 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį.

Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Svarbiausia, kad asmuo, norintis globoti (rūpinti) be tėvų globos paliktą vaiką, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. 

Kur reikia kreiptis norint tapti globotoju (rūpintoju)?

Jeigu norite globoti (rūpinti) šeimoje be tėvų globos likusį vaiką, turite kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, kurios darbuotojams padedant, bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra.

Kokius dokumentus reikia pateikti norint tapti (globėju) rūpintoju?

  1. Prašymą, kuriame nurodote savo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, darbovietę, šeiminę ir materialinę padėtį, išlaikomų asmenų skaičių, šeimos sudėtį, globos (rūpybos) motyvus, pageidaujamų globoti (rūpintis) vaikų skaičių, jų amžių, lytį, globos (rūpybos) rūšį;
  2. LR Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos (046a forma) sveikatos pažymėjimą, patvirtinantį, kad Jūs nesergate ligomis, kurių sąrašą teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija;
  3. Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus dėl to, kad Jūs norite tapti be tėvų globos palikto vaiko globėju (rūpintoju).

Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nurodytų dokumentų gavimo dienos persiunčia jų kopijas savivaldybės teritorijoje veikiančiam Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui, kad jis atliktų pradinį fizinio asmens, norinčio tapti vaiko globėju (rūpintoju), įvertinimą.

Kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pateikti norint vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu?

Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, esant svarbioms priežastims (įdarbinimo, gydymo, profesinės ar savanoriškos veiklos ne Lietuvos Respublikoje dokumentai ar kt.), turi teisę kreiptis dėl vaiko laikinosios priežiūros tėvų prašymu nustatymo.

Kreiptis į savivaldybės administraciją likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki norimos vaiko laikinosios priežiūros dienos, esant objektyvių priežasčių prašymas gali būti pateiktas ir išnagrinėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.

Vaiko laikinosios priežiūros tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą nustatymui pateikiami šie dokumentai:

  1. Prašymas nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą;
  2. Vaiko gimimo liudijimo ar vaiko asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
  3. Tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas;
  4. Asmens, galinčio laikinai prižiūrėti vaiką, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
  5. Dokumentus įrodančius priežastis, dėl kurių vaikui prašoma nustatyti laikinąją globa;
  6. Jei vaiko laikinąją priežiūrą prašo nustatyti ne jo tėvai, o kiti jo atstovai pagal įstatymą, -teismo sprendimo dėl vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopiją arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopiją.

 

Kas yra nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojas?

Nuomos mokesčio už valstybinę žemę mokėtojas yra fizinis ar juridinis asmuo, nuomojantis valstybinę žemę (sudaręs valstybinės žemės nuomos sutartį) ar naudojantis valstybinę žemę (nesudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties).

Kaip apskaičiuojamas nuomos mokestis, jei mokesčio mokėtojas nepateikė ar pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją vėliau nei įsigijo nekilnojamąjį turtą?

Nuomos mokestis už ankstesnius kalendorinius metus skaičiuojamas (ar perskaičiuojamas) nuo nekilnojamojo turto įsigijimo datos, bet ne ilgiau kaip už einamuosius ir penkerius ankstesnius mokestinius metus, pagal apskaičiavimo laikotarpiu galiojančią nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir galiojančius tarifus.

Kur galima gauti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijos formą ir kam ją pateikti?

Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijos formą galima gauti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame bei Šiaulių miesto savivaldybės internetiniame puslapyje, https://www.siauliai.lt/lt/list/view/zemes-nuomos-mokestis. Užpildytos deklaracijos priimamos Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame, galima siųsti paštu adresu: Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir finansų skyriui, atsiųsti el. paštu , arba pateikti prisijungus adresu: mano.siauliai.lt/login

Kada atsiranda prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį?

Prievolė mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį fiziniam ar juridiniam asmeniui atsiranda nuo kito mėnesio po sutarties sudarymo, sutarties pakeitimo ar, jei sutartis nesudaryta, nekilnojamojo turto įsigijimo dienos. Įsigijus nuosavybės teise statinius, pastatus ir daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise; kai valstybinės žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu. Išsinuomojus Savivaldybės nekilnojamąjį turtą, kuriam naudoti priskirtas valstybinės žemės sklypas. Panaudos gavėjams, naudojantiems valstybinės žemės sklypus, išnuomojus nekilnojamąjį turtą ar jo dalį trečiajam asmeniui. Kai valstybinės žemės nuomininkas (naudotojas), kuris Savivaldybės tarybos sprendimu yra atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo, ar asmuo, kuriam žemės sklypas suteiktas pagal panaudos sutartį, jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ar jo dalį naudoja kitoms reikmėms, nei numatyta panaudos sutartyje (jei ši veikla nenurodyta žemės nuomininko (naudotojo) įstatuose ar nuostatuose), arba leidžia naudotis kitiems asmenims (išskyrus nuomininkus, turinčius išankstinį nuomotojo raštišką sutikimą), laikoma, kad valstybinės žemės sklypas (jo dalis) yra naudojamas kitoms reikmėms.

Kaip apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis?

Nuomos mokestis už išnuomojamą (išnuomotą) ar naudojamą valstybinę žemę, apskaičiuojamas metams, žemės sklypo vertę padauginus iš mokesčio tarifo.

Raktiniai žodžiai: žemės nuomos mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuojamas  valstybinės žemės nuomos mokestis.

Iki kada ir kaip mokėtojas gauna pranešimą apie valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą?

Atsakymas: Pranešimus ne vėliau kaip iki kalendorinių metų lapkričio 1 dienos parengia Strateginio planavimo ir finansų skyrius ir išsiunčia paštu arba el. paštu mokėtojo nurodytu adresu. Pranešimą mokėtojas gali pasiimti ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame adresu: Vasario 16-osios g. 62, 76295 Šiauliai. Taip pat pranešimą galima rasti nuomos mokesčio savitarnoje adresu https://zemesnuoma.siauliai.lt/ (pirminiai duomenys registracijai nurodyti pranešime).

Iki kada mokėtojas turi apmokėti valstybinės žemės nuomos mokestį?

Fiziniai ir juridiniai asmenys einamųjų metų nuomos mokestį už valstybinę žemę sumoka iki einamųjų metų lapkričio 15 d. Laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuo kitos kalendorinės dienos skaičiuojami 0,03 procento delspinigiai nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, bet ne ilgiau kaip 180 dienų.

Kas ir kada turi pateikti valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją?

Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją nuomos mokesčiui apskaičiuoti teikia fiziniai ir juridiniai asmenys naudojantys valstybinę žemę (t. y. nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių), įgiję nuosavybės teise statinius, pastatus ir daugiabučiuose namuose esančias negyvenamosios paskirties patalpas ir garažų paskirties pastatus, stovinčius ant valstybinės žemės, kurios nuomos klausimas neišspręstas ir kuri nėra valdoma panaudos teise ir kuriems valstybinė žemė suteikta pagal panaudos sutartis ar kurie yra atleisti nuo žemės nuomos mokesčio, bet leidžia naudotis kitoms reikmėms, nei numatyta panaudos sutartyje, nekilnojamuoju valdomu turtu ar jo dalimi tretiesiems asmenims. Jei už ankstesnį laikotarpį pateiktos deklaracijos duomenys nesikeičia, naujos deklaracijos pateikti nereikia, išskyrus garažų eksploatavimo bendrijas, kurios mokėtojo deklaracijas teikia kasmet iki rugsėjo 1 dienos.

Nuo kada nutraukiamas valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimas?

Nuomos mokestis nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio po nuomos sutarties termino pasibaigimo (sutarties nutraukimo, sutarties teisių perleidimo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre), pardavus nekilnojamąjį turtą.

Kaip ir kur mokamas valstybinės žemės nuomos mokestis?

Nuomos mokestį mokėtojai gali sumokėti banke (jeigu bankas priima grynuosius pinigus), internetinės bankininkystės priemonėmis, Lietuvos pašte, UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose ir visose MAXIMA parduotuvių kasose į savivaldybės biudžeto surenkamąsias valstybinės žemės nuomos mokesčio sąskaitas:
SWED bankas, sąskaitos Nr. LT647300010002408966, banko kodas 73000, SWIFT kodas – HABALT22;
AB „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr.  LT327180000000142105, banko kodas 71800, SWIFT kodas – CBSBLT26.
Nuomos mokesčio gavėjas – Šiaulių miesto savivaldybės administracija, įstaigos kodas 188771865.
Valstybinės žemės nuomos mokesčio įmokų kodai:
                      3111 – Fizinių asmenų nuomos mokestis;
                      3112 – Fizinių asmenų žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėta įmoka;
                      3113 – Fizinių asmenų žemės nuomos mokesčio delspinigiai;
                      3121 – Juridinių asmenų žemės nuomos mokestis;
                      3122 – Juridinių asmenų žemės nuomos mokesčio laiku nesumokėta įmoka;
                      3123 – Juridinių asmenų žemės nuomos mokesčio delspinigiai.

Kaip sužinoti nuomos mokesčio skolą?

Nuomos mokesčio skolą  (su delspinigiais), galite sužinoti paskambinę atsakingam  specialistui tel. Nr.  +370  41 596 265 arba el. paštu .

Ar galima nuomos mokesčio skolą mokėti dalimis?

Skolą, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, galima mokėti dalimis, bet ne ilgiau kaip iki kito mokestinio laikotarpio spalio 1 dienos. Mokesčio mokėtojas, norėdamas mokėti skolą dalimis,  pateikia prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui ir pasirašo Nuomos mokesčio už valstybinę žemę skolos sumokėjimo sutartį. Prašymą galima pateikti atvykus į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamąjį, atsiųsti paštu (ar per pasiuntinį) adresu: Vasario 16-osios g. 62, 76295 Šiauliai, atsiųsti elektroniniu paštu , arba pateikti prisijungus adresu: mano.siauliai.lt/login.

Kokie teisės aktai reglamentuoja nuomos mokestį už valstybinę žemę?

Nuomos mokestį už valstybinę žemę apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio ir žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtinti sprendimai reglamentuojantys nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimą ir nuomos mokesčiui apskaičiuotų tarifų bei lengvatų taikymą.

Kaip gauti pažymą apie atsiskaitymą už valstybinės žemės nuomą?

Norint gauti pažymą apie atsiskaitymą už valstybinės žemės nuomos mokesčio sumokėjimą reikia pateikti prašymą. Prašymą galima pateikti atvykus į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamąjį, atsiųsti paštu (ar per pasiuntinį) adresu: Vasario 16-osios g. 62, 76295 Šiauliai, atsiųsti elektroniniu paštu , arba pateikti prisijungus adresu: www.epaslaugos.lt , taip pat prašymą galima pateikti prisijungus adresu: mano.siauliai.lt/login. Paruoštą pažymą galima gauti (pasiimti), atvykus į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamąjį adresu: Vasario 16-osios g. 62, 76295 Šiauliai, paštu, ar elektroniniu paštu.

Kas turi tvarkyti želdinius (genėti, kirsti medžius) miesto švietimo įstaigų teritorijose?

Paaiškiname, kad miesto švietimo įstaigos patikėjimo teise joms perduotą savivaldybės turtą, įskaitant ir žemės sklypą (teritoriją), valdo ir naudoja jį įstatymų nustatyta tvarka.  Švietimo įstaigos gautas biudžeto lėšas skirsto savo nuožiūra. Todėl dalį šių lėšų turi numatyti jų naudojamo sklypo (teritorijos) tvarkymui, t. sk. ir želdinių priežiūrai. Leidimai saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti išduodami žemės sklypų naudotojams, t. y. švietimo įstaigų vadovams.
Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo poskyris želdynus ir želdinius tvarko miesto bendro naudojimo teritorijose. Tik ekstremaliais atvejais, atsižvelgiant į Šiaulių miesto savivaldybės finansines galimybes ir šių darbų svarbą, gali būti organizuojami želdinių vienkartiniai tvarkymo darbai (vėjovartų pašalinimas ar pan.). 

Ar reikia gauti leidimą nukirsti medį Šiaulių mieste?

Leidimai išduodami saugotiniems, ne miško žemėje augantiems želdiniams kirsti ar kitaip pašalinti, intensyviai genėti. Ar Jūsų medis priklauso saugotiniems medžiams galite pasitikrinti čia: 2018m. gegužės 30 d. Nr. 521 nutarimas dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai priskiriami saugotiniems.

Visą informaciją apie leidimų išdavimą rasite čia: https://www.siauliai.lt/lt/list/view/zemes-ukis-zeldiniai skiltyje Leidimo, kirsti, persodinti, kitaip pašalinti, genėti saugotinus medžius ir krūmus išdavimas.

Kodėl nupjautų medžių (augusių valstybinėje žemėje) mediena nepaliekama gyventojams, nors gyventojai prižiūrėjo šiuos medžius, grėbė jų lapus?

Informuojame, kad jeigu medžiai auga valstybinėje žemėje, tai nupjautų medžių mediena nepaliekama gyventojams. Miesto želdinių tvarkymo paslaugų teikėjas yra įsivertinęs medienos kainą ir ši kaina išminusuota iš paslaugų kainos, todėl nupjautų medžių mediena lieka šių paslaugų teikėjui.

Kodėl nupjovus medį, ne visada išraunamas likęs kelmas?

Atsakydami į šį klausimą, paaiškiname, kad miesto želdiniai, įskaitant ir nukirstų medžių kelmus, tvarkomi atsižvelgiant į tam skirtus asignavimus. Per metus išrauname ar nužeminame iki 150 nupjautų medžių kelmų. Ne kiekviename Leidime želdiniams tvarkyti būna nurodyta šalinti kertamų medžių kelmus. Tačiau ten, kur jie trukdo žmonėms vaikščioti, šaligatvių zonoje, ten, kur bus atsodinamas kitas želdinys – kelmai šalinami.  Kelmus ne visada reikia rauti. Jeigu požeminė kelmo dalis netrukdo,  jeigu toje vietoje nebus atsodinami želdiniai, tai pašalinama  tik antžeminė kelmo dalis.

Norime daugiabučio namo kieme pasodinti medelį? Kur kreiptis leidimo?

Sodinti želdinius savivaldybei ar valstybei nuosavybės teise priklausančioje ar patikėjimo teise valdomoje teritorijoje galima tik pagal nustatyta tvarka parengtą projektą arba schemą, suderintą su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus Aplinkosaugos ir miesto tvarkymo poskyriu, Architektūros, urbanistikos ir paveldosaugos skyriumi ir gavus leidimą žemės darbams vykdyti.

Kur reikia dėti bioskaidžias (žolė, lapai, smulkios šakelės ir pan.) ir kitas atliekas, susidarančias daugiabučių namų kvartaluose ir/ar buityje?

Atsakydami į klausimą dėl biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo, informuojame, kad daugiabučių namų pirmininkai ar administratoriai gali užsisakyti didmaišius ir į juos mesti minėtas atliekas. Didmaišiai suteikiami ir tuštinami nemokamai. Taip pat informuojame, kad didmaišiai tuštinami pagal nustatytą grafiką. Grafikus galima rasti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo interneto svetainėje www.sratc.lt, skiltyje Grafikai. Taip pat daugiabučių namų gyventojai biologiškai skaidžias atliekas patys gali pristatyti į Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę, esančią Bertužių k., Šiaulių g. 24, Šiaulių rajone (šalia uždaryto Kairių sąvartyno). Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėje iš 1 gyventojo per metus nemokamai priimama iki 0,5 m3 žaliųjų atliekų.

Ar prižiūrimi visi be išimties miesto žalieji plotai viešosiose miesto teritorijose?

Atsakome, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturi galimybių tvarkyti/prižiūrėti visų žaliųjų plotų miesto viešosiose teritorijose, nes minėtoms paslaugoms atlikti nėra pakankamai lėšų, bet šiuo metu minėtos teritorijos (žalieji plotai) yra tvarkomos, pasitelkiant asmenis gaunančius socialines pašalpas (išmokas) ir už tai turinčius atidirbti visuomenei naudingus darbus tvarkant miesto viešąsias erdves.

Kas turi organizuoti žolės pjovimą teritorijose prie daugiabučių namų?

Atsakydami į Jūsų klausimą dėl žolės pjovimo prie daugiabučių namų, informuojame, kad vadovaudamasi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2013 m. birželio 27 d. Nr. T-153 Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-754 ,,Dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“  pakeitimo taisyklių 10 punktu: „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius: 10.1. organizuoja daugiabučio namo tvarkomos teritorijos, apibrėžtos šių taisyklių 2 punkte, priežiūros darbus ir atsako už teritorijos švarą; 10.2. apskaičiuoja ir paskirsto mėnesinį mokestį už šios tvarkomos teritorijos priežiūrą butų (patalpų) savininkams. Mėnesinis mokestis paskirstomas proporcingai nuosavybės teise priklausančių butų (patalpų) plotui“.
Paaiškiname, kad, privatizavus daugiabučius namus, Šiaulių mieste dauguma jų liko ant valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės. Žemė prie daugiabučių namų  nėra perduota Savivaldybės nuosavybėn ir remiantis Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620, 2004, Nr. 28-868) 3 str. 3 p. neprivatizuota žemė prie daugiabučių namų priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049, 2000, Nr. 91-2832) 7 str. 19 p. savivaldybei priskirta ribotai savarankiška funkcija „švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimas“, tačiau remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 3D-272/D1-317 (Žin., 2006, Nr. 73-2809) patvirtinta Savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti lėšų apskaičiavimo metodika, lėšos skiriamos tik savivaldybei Vyriausybės nutarimais perduotos (priskirtos) valstybinės žemės tvarkymui.

Kas atsakingas už apmokestintų automobilių stovėjimo aikštelių, kurios yra įrengtos daugiabučių namų kiemuose, valymo organizavimą?

Informuojame, kad vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. T - 244 “Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti“ nuostatų 3 punktu: „Surinktos rinkliavos lėšos įskaitomos į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą (toliau –savivaldybės biudžetas) ir naudojamos gatvėms, aikštėms prižiūrėti ir remontuoti, automobilių stovėjimo vietų plėtrai ir priežiūrai.“
Todėl minėtos aikštelės, kurios yra įrengtos daugiabučių namų teritorijoje, turi būti tvarkomos vadovautis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2013 m. birželio 27 d. Nr. T-153 Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-754 ,,Dėl Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“  pakeitimo taisyklių 10 punktu: „Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius: 10.1. organizuoja daugiabučio namo tvarkomos teritorijos, apibrėžtos šių taisyklių 2 punkte, priežiūros darbus ir atsako už teritorijos švarą; 10.2. apskaičiuoja ir paskirsto mėnesinį mokestį už šios tvarkomos teritorijos priežiūrą butų (patalpų) savininkams. Mėnesinis mokestis paskirstomas proporcingai nuosavybės teise priklausančių butų (patalpų) plotui“.

Ar galima daugiabučių namų bendrijoms organizuoti bendrijų aplinkos tvarkymą, pasitelkiant visuomenei naudingos veiklos pajėgas?

Paaiškiname, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neskiria (neskirsto) Daugiabučių namų bendrijoms žmonių, gaunančių socialines pašalpas (išmokas) ir už tai turinčių atidirbti visuomenei naudingus darbus tvarkant miesto viešąsias erdves.
Informuojame, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 7. punkte yra apibrėžta DNSB sąvoka „Daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius.“, o Visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias Savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais, paaiškiname, kad asmenys, dirbantys pagal visuomenei naudingos veiklos programą, atliktų ne visuomenei naudingą veiklą tvarkydami DNSB teritoriją, bet veiklą minėtos bendrijos narių poreikiams tenkinti.

Kur mesti didelių gabaritų atliekas, susidarančias buityje?

Didelių gabaritų atliekas, susidarančias buityje galima:

  1. Patiems pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, esančias: Pailių g. 19 ir J. Basanavičiaus g. 168 B Šiauliuose bei Bertužių k., Šiaulių g. 24 Šiaulių rajone (prie uždaryto Kairių sąvartyno). Šiose aikštelėse iš gyventojų nemokamai priimamos rūšiuotos atliekos: didelių gabaritų atliekos (langų rėmai, durys, lovos, stalai, kėdės ir kt. mediena) (iki 200 kg per metus iš gyventojo); naudotos padangos (iki 4 vnt. per metus iš gyventojo); statybinės medžiagos, turinčios asbesto (asbestinis šiferis) (iki 15 lapų per metus iš gyventojo); panaudoti tepalai (iki 7 litrų per metus iš gyventojo); statybinės atliekos (betonas, plytos, čerpės, stiklo paketai lakštinis ir armuotas stiklas, veidrodžiai, laminatas, gipso kartonas, stiklo ir akmens vata, linoleumas, spaliai, perlitas) (iki 640 kg ir Perlito, spalių galima pristatyti iki 0,5 m3 per metus iš gyventojo); elektros ir elektroninė įranga (šaldytuvai, televizoriai, kompiuteriai, skalbimo mašinos, mikrobangų krosnelės, spausdintuvai, žaislai su elektroniniais įtaisais ir pan.), tekstilės gaminiai ir drabužiai, antrinės žaliavos, pavojingosios atliekos ir kt. Daugiau informacijos VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainėje www.sratc.lt.
  2. užsisakyti individualų didelių gabaritų atliekų išvežimą iš gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekto. Šia paslauga vienas namų ūkis gali pasinaudoti vieną kartą per kalendorinius metus. Paslauga įvykdoma per 5 darbo dienas nuo užsakymo pateikimo ir yra nemokama! Didelių gabaritų atliekų išvežimo pagal individualų užsakymą paslauga apima:
  • paslaugos teikėjo atvykimą prie užsakymą pateikusio atliekų turėtojo gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objekto;
  • atliekų pakrovimą į transporto priemonę iš vienos atliekų laikymo/sukrovimo vietos, kurią netrukdomai gali pasiekti paslaugos teikėjas paslaugos suteikimui;
  • vietos, kurioje buvo sukrautos atliekos, sutvarkymą.

Be to, UAB „Ecoservice projektai“ teikia atliekų išnešimo paslaugą. Paslauga mokama. Norėdami užsisakyti atliekų išnešimo paslaugą, reikia informuoti užsakymo metu. Dėl paslaugos užsakymo reikia kreiptis į VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrą el. paštu arba telefonu (8 41) 42 15 99.

Didelių gabaritų atliekas palikti prie komunalinių atliekų konteinerių, kai vykdomas šių atliekų surinkimas apvažiavimo būdu pagal grafiką. Grafikus galima rasti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro interneto svetainėje www.sratc.lt, skiltyje Grafikai.  

Primename, kad gyventojams yra draudžiama pilti atliekas bet kur, t. y.: gatvėse, parkuose, skveruose, prie konteinerių ar pan., nes taip gyventojai, atsikratę savo atliekų neleistinose vietose, suformuoja atvirus nelegalius sąvartynus viešosiose erdvėse.

Ar yra organizuojamas žolės nupjovimas valstybinėje žemėje privačių namų kvartaluose?

Atsakydami į klausimą dėl žolės nupjovimo valstybinėje žemėje privačių namų kvartaluose, paaiškiname, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturi galimybių nušienauti visų teritorijų, esančių privačių namų kvartaluose, nes minėtoms paslaugoms atlikti nėra pakankamai lėšų ir minėti plotai nėra įtraukti į nuolat šienaujamų teritorijų sąrašą.

Kur dėti asbesto atliekas (šiferį)?

Asbesto atliekas (šiferį) galima:

  1. pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, esančias Pailių g. 19 ir J. Basanavičiaus g. 168B, Šiauliuose. Šiose aikštelėse iš gyventojo per metus priimama iki 15 lapų asbesto atliekų (šiferio).
  2. užsisakyti nemokamą asbesto atliekų surinkimo paslaugą. Norint užsisakyti šią paslaugą, reikia atvykti į UAB „Ecoservice projektai“, adresu Pramonės g. 8, Šiauliai. Individualių namų gyventojai turi pateikti turto nuosavybę įrodančius dokumentus, o visuomeninės paskirties pastatų savininkai (naudotojai) – VĮ Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta pastato naudojimo paskirtis.
  3. pristatyti patiems į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną Jurgeliškių k. 9, Šiaulių r. Paslauga mokama.

Kam gali būti suteiktos mokesčių lengvatos?

Mokesčių lengvatas gali gauti juridiniai asmenys, remiantys miestą reprezentuojančius švietimo, kultūros ir sporto renginius, sporto komandas ir sportininkus, meno kolektyvus ir atlikėjus, menininkus, turinčius meno kūrėjo statusą, ir švietimo inovacinius projektus (toliau – Paramos gavėjai). Sąrašą rasite čia.

Kokių mokesčių lengvatos gali būti suteiktos juridiniams asmenims, remiantiems kultūros ir (ar) sporto projektus Šiaulių miesto savivaldybėje?

Juridiniais asmenims, rėmusiems švietimo, kultūros ir (ar) sporto projektus Šiaulių miesto savivaldybėje (toliau – Paramos teikėjas), gali būti suteiktos žemės, žemės nuomos už valstybinę žemę ir (ar) nekilnojamojo turto mokesčių mokamų į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą, lengvatos.

Už kokį laikotarpį yra suteikiamos mokesčių lengvatos?

Mokesčių lengvatos teikiamos tik einamaisiais metais apskaičiuotiems mokesčiams. 

Kokia forma (suma) Paramos teikėjai, gali būti atleisti nuo žemės, žemės nuomos už valstybinę žemę ir (ar) nekilnojamojo turto mokesčių mokamų į Šiaulių miesto savivaldybės biudžetą?

Paramos teikėjas Savivaldybės tarybos sprendimu atleidžiamas nuo einamųjų biudžetinių metų mokesčių ar jų dalies – 50 proc. paramai skirtos sumos, bet ne daugiau kaip nuo visų mokesčių sumos, mokamos į savivaldybės biudžetą per einamuosius metus (Pvz.: jei Paramos teikėjas skiria 10 tūkst. Eur paramą Paramos gavėjui, tai Paramos teikėjas yra atleidžiamas 5 tūkst. Eur suma nuo  žemės, žemės nuomos už valstybinę žemę ir (ar) nekilnojamojo turto mokesčio).

Kokias sąlygas reikia įvykdyti Paramos teikėjui, kad būtų teikiamos mokesčių lengvatos?

  1. Su Paramos gavėju, nurodytu Paramos gavėjų sąraše, patvirtintame Savivaldybės tarybos sprendimu, pasirašyta Paramos sutartis, kurioje įsipareigojama skirti paramą Paramos gavėjui.
  2. Pasirašytoje Paramos sutartyje numatyta suteikti ne mažesnę kaip 1 tūkst. Eur paramą Paramos gavėjui.
  3. Pasirašytos Paramos sutarties pagrindu Paramos gavėjui suteikta parama.

Kaip elgtis, jei pranešimas apie valstybinės žemės nuomos mokestį yra gaunamas tik einamųjų metų lapkričio mėnesį?

Pranešimus apie valstybinės žemės nuomos mokestį juridiniams asmenims, rėmusiems švietimo, kultūros ir sporto projektus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir finansų skyriaus atsakinga specialistė išduos išimties tvarka anksčiau.

Kontaktinis asmuo.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vyr. specialistė Monika Zdanavičiūtė, tel. 8 41 596 217, el. paštas sss@siauliai.lt

Kokius dokumentus reikia pateikti Paramos teikėjams, norintiems gauti mokesčių lengvatas?

Paramos teikėjai, pageidaujantys gauti mokesčių lengvatas:

  • paramą skyrę iki einamųjų metų rugsėjo 30 d., Savivaldybės administracija direktoriui pateikia prašymus (1 priedas) suteikti mokesčių lengvatas iki einamųjų metų spalio 1 dienos;
  • paramą skyrę iki einamųjų metų lapkričio 14 d., Savivaldybės administracijos direktoriui pateikia prašymus (1 priedas) suteikti mokesčių lengvatas iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos.

Kartu su prašymu, kuriame nurodomos konkrečių mokesčių prašomų lengvatų sumos, pateikiami šie dokumentai:

  • žemės, nekilnojamojo turto mokesčių deklaracijos kopija ar (ir) pranešimo apie valstybinės žemės nuomos mokestį;
  • trumpas išrašas iš Juridinių asmenų registro (JAR);
  • pažyma apie atsiskaitymą su valstybės ir savivaldybių biudžetais ir fondais;
  • paramos sutarčių patvirtintos kopijos, kuriose būtų nurodyta išsami informacija apie Paramos gavėją, kuriam skirtos lėšos;
  • pavedimų, aktų ir kitų dokumentų, patvirtinančių suteiktą paramą, patvirtintos kopijos.