Lieporių gimnazijos bendruomenė džiaugiasi sulaukusi garbingų svečių – įstaigoje lankėsi Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė. Meras tęsia gražią tradiciją – lankosi ,,Metų mokytojo“ nominaciją pelniusių pedagogų pamokose. Pasak A. Visocko, šios idėjos sumanytojo ir įgyvendintojo, džiugu, kad mokyklose dirba daug puikių mokytojų, kuriems pirmiausia svarbu žmogiškumas, o ir patys yra sektini pavyzdžiai. Meras stebėjo biologijos mokytojos metodininkės Kristinos Ališauskaitės pamoką, skirtą kilniam tikslui – donorystės svarbos aiškinimui. Pasak svečio, jis ir pats yra puikus ,,mokinys“ : iš anksto paruošė namų darbus, pasikartojo pamokai reikalingas biologijos žinias ir kartu su mokiniais dalyvavo pamokoje išgyvendamas bendrystę. Meras A. Visockas prisiminė A. de Sent Egziuperi žodžius, kad vienintelė tikra vertybė yra žmogaus ryšys su žmogumi, ir pasidžiaugė, kad šitos vertybės ypač buvo akcentuojamos ir pamokoje, be to, juk tokia ir mero inicijuotų nominacijų pagrindinė mintis. Lieporių gimnazijoje dirbanti K. Ališauskaitė žinoma ne tik kaip mokytoja, gebanti sudominti mokinius savo mokomuoju dalyku, bet ir kaip aktyvi savanorė. Mokytoja, 25 kartus neatlygintinai dovanojusi kraujo, yra gražus ir įkvepiantis pavyzdys mokiniams. K. Ališauskaitės iniciatyva gimnazijoje atsirado ir tradicinėmis tapo neatlygintinos kraujo donorystės akcijos, kuriose, paskatinti mokytojos, daugiau kaip 200 mokinių tapo neatlygintinais kraujo donorais. Mokytoja neabejinga ir esamai Covid-19 situacijai, todėl savo laisvą laiką skiria savanoriaudama Šiaulių vakcinacijos centruose.
Lieporių gimnazijos bendruomenė džiaugiasi, kad vienoje pamokoje susitiko dvi charizmatiškos ir kitus geriems darbams įkvepiančios asmenybės- Šiaulių miesto meras A. Visockas ir šių metų ,,Metų mokytojo“ nominaciją pelniusi mokytoja K. Ališauskaitė. Juos vienija bendri tikslai- noras, kad žmogus nepaklystų technikos labirintuose, gebėtų pamatyti ir išgirsti šalia esantį, ištiesti pagalbos ranką. Labai svarbu, pasak mero, kad žmogus niekada neprarastų savo šaknų ir visada galvoje būtų vietos naujoms mintims, idėjoms bei nepritrūktų ryžto jas įgyvendinti, o svarbiausia – visur ir visada neprarasti žmogiškumo.
Rita Norkutė, Aida Šliažienė, Lieporių gimnazijos mokytojos