Vienas iš dažniausių paskutinius keletą mėnesių mūsų kalboje vartojamų žodžių – koronavirusas. Pastebėta, kad kartais klystama dėl šio žodžio rašybos. Pavyzdžiai iš interneto svetainių:

 Koronovirusas Lietuvoje pirmą kartą diagnozuotas vaikui: abu tėvai – užsikrėtę gydytojai.

Per naktį nustatyti 46 nauji koronoviruso atvejai.

Koronovirusas: Europos vyriausybės kuria paramos ekonomikoms planus

Visi turime silpnų vietų, tad kokia šiandieninio baubo – korona viruso silpnoji vieta?

 Šio sudurtinio žodžio šaknis jungia balsė a, todėl reikia rašyti koronavirusas.

VLKK svetainėje nurodoma, kad paprastai virusų pavadinimai rašomi vienu žodžiu – rotavirusas, norovirusas, adenovirusas, koronavirusas, enterovirusas ir pan. Tik iš dviejų žodžių sudaryti pavadinimai, kurių pirmasis žodis yra tikrinis, rašomi didžiąja raide, pvz.: Ebolos virusas (nuo upės pavadinimo), Zikos virusas (nuo miško pavadinimo) ir pan.

Pastebėta, kad įvairiai vartojama ir iš anglų kalbos atėjusi viruso pavadinimo santrumpa COVID-19. Ji turėtų būti rašoma didžiosiomis raidėmis, be kabučių.

Parengta pagal VLKK informaciją

Kompiuterijos terminas yra tinklalapis, ne tinklapis (angl. Web page). Šį variantą teikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

          Kontaktinė informacija – asmens, su kuriuo palaikomi ryšiai, įvardijimas, adresas, telefono numeris, elektroninio pašto ir interneto svetainės adresai, darbo laikas, kiti panašūs duomenys –dažnai nurodomi tiek dokumentuose, tiek viešuosiuose reklaminiuose ir informaciniuose tekstuose, tiek žiniasklaidoje, tiek elektroninėje erdvėje. Šie duomenys dažnai pateikiami netaisyklingai, su kalbos klaidomis. Toliau išdėstyti patarimai, padėsiantys kontaktinę informaciją pateikti tinkamai ir taisyklingai.

1. Apie asmenį, į kurį kreipiamasi informacijos.

Žmogus, į kurį pirmiausia kreipiamasi informacijos, kuriam kas nors pranešama ar kaip kitaip palaikomi ryšiai, gali būti vadinamas asmeniu kontaktams ar kontaktiniu asmeniu. Teiktini ir šie pavadinimai: asmuo ryšiams, informacijos teikėjas, ryšių tarpininkas ar pan. Pareigų pobūdį galima nusakyti ir taip: pavaduotojas ryšiams, padėjėjas ryšiams, atstovas ryšiams palaikyti, atstovas ryšiams.

2. Apie adreso rašymą.

Pagal Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259 (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=448086&p_tr2=2), adresuojant laišką ar siuntą savo šalyje adresas rašomas taip, pvz.:

Gerb. p. Jonui Petraičiui

AB „Spauda“

Laisvės pr. 60

05120 Vilnius

(Daugiau pavyzdžių žr. Lietuvos pašto svetainėje.)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=236100), kurios „privalomos valstybės ir savivaldybių informacinėms sistemoms, kur reikia nurodyti fizinio asmens adresą arba juridinio asmens buveinę“ priede nurodyti tokie adreso rašymo pavyzdžiai:

Utena, J. Basanavičiaus g. 10-5

Elektrėnų sav., Semeliškės, Ąžuolų g. 15

Tokia adreso rašymo tvarka, kai pirmiausia pateikiami platesnės reikšmės žodžiai (miesto ar rajono pavadinimas), ypač jei greta dar yra ir kitų duomenų ar vardijami kelių skirtingų būstinių adresai, o adresatas ir pašto kodas nenurodomi, gali būti naudojama ir informaciniuose užrašuose, skelbimuose ar reklamoje (žr. http://kanceliariniaipatarimai.lki.lt/), pvz.:

Kreiptis: Vilnius, Verkių g. 37, 2 aukštas, 30 kab., tel. 277 84 13

Firmos skyriai: Kaunas, Gedimino g. 47, 102 kab.; Klaipėda, S. Šimkaus g. 2, 54 kab.

Pagal Adresų formavimo taisyklių 13 punktą „pastato ar pastatų komplekso numeris rašomas skaičiumi (-iais) arba skaitmens (-ų) ir didžiosios raidės kombinacija“, pvz., Pamėnkalnio g. 15A.

Gatvių pavadinimų ir pastatų numerių rašymo pavyzdžiai:

Jono Jablonskio g. 1-4                                                      

Aušros al. 30A-4

Gerosios Vilties skg. 5-6

Daugiau informacijos apie gatvių pavadinimų sudarymą ir rašymą žr. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 14 (R-2) patvirtintoje rekomendacijoje „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“ (žr. http://www.vlkk.lt/lit/nutarimai/rasyba/gatviu-pavadinimai.html).

          Kampiniai adresai oficialiai nebesudaromi nuo 2011 m. sausio 1 d. Jei prireiktų pavartoti tokį adresą, abipus pasvirojo brūkšnio paliekami tarpai, pvz.:

Gedimino pr. 39 / Ankštoji g. 1                          

Karo Ligoninės g. 6 / Kaunakiemio g. 38

Laisvuosiuose stiliuose pakanka trumpesnio varianto, pvz., Gedimino pr. 39 / 1.

          Vartoti junginį kreiptis adresu tikrai ne klaida, plg. kreiptis telefonu. Nurodant gatvę ir kitus adreso elementus po žodžio adresu rašomas dvitaškis, pvz.:

Kreiptis adresu: Vilnius, Verkių g. 37, 2 aukštas, 20 kab.

Kreiptis adresu: Kaunas, Gedimino g. 47, 102 kab. 

3. Apie telefono ir fakso nurodymą.

Vietoj pasakymo kontaktinis telefonas kur kas geriau vartoti telefonas pasiteirauti.

Telefono numeriai rašomi pagal Nacionalinių ir tarptautinių telefono ryšio numerių rašymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus (žr. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=300743; http://edem.siauliai.lt/Kalbos%20konsultacijos989).

          Žodį telefonas trumpiname Tel. arba Telef.

          Žodį faksas trumpiname faks. (ne fax).

4. Apie interneto ar elektroninio pašto adresų pateikimą.

Elektroninis paštas (taip pat ir elektroninis verslas, elektroninis parašas, elektroninis bankas ir kt.) yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl po pirmojo žodžio santrumpos reikia rašyti ne brūkšnelį, o tašką.

Junginį elektroninis paštas galima trumpinti taip: el. paštas, el. p., e. paštas arba e. p.

Prieš vieną interneto ar elektroninio pašto adresą dvitaškis paprastai nerašomas, pvz.:

          Daugiau informacijos žr. interneto svetainėje adresu www.vlkk.lt.

          Informaciją siųskite el. p. aaa@gmail.lt.

          Jei nurodomi keli interneto svetainių ar elektroninio pašto adresai, prieš juos rašomas dvitaškis, pvz.:

          Daugiau informacijos žr. interneto svetainėse: www.vlkk.lt,        www.lkz.lt.

          Informaciją siųskite el. p.: aaa@gmail.lt, bbb@gmail.lt.

          Pastaba. Lietuviškas nevartotinos svetimybės e-mailo, imeilo (angl. e-mail) atitikmuo yra elektroninis paštas arba elektroninis laiškas.                                            

5. Apie skyrybą.

          Pagal bendrąsias skyrybos taisykles, kai tarp veiksnio ir tarinio yra apibūdinamasis santykis, vietoj praleistos tarinio jungties nerašomas joks ženklas, pvz.:

PVM mokėtojo kodas 212

1. s. 2567123456

Kaina 2 Lt

Norint intonaciškai pabrėžti, gali būti rašomas brūkšnys (bet ne dvitaškis), pvz.:

Nuolaida – iki 50 procentų

Renginio data – 2014 m. lapkričio 19 d.

Renginio organizatorė – VšĮ „Teatro dienos“

Jeigu vardijama skaičių seka, rašomas dvitaškis, pvz.:

Spektaklio bilietų kaina: 7, 10 ir 15 Eur

Darbo laikas: I–IV 8:00–17:00, V 8:00–15:45

Kai nurodomas laikotarpis, rašomas brūkšnys (ne brūkšnelis), pvz.:

1996–2005 m. programa

Akcija spalio 6–7 d.

Pietų pertrauka 13.00–15.00

Tarpai nepaliekami tarp žodžių ar ypač tarp skaičių, kuriais nurodomos tam tikros ribos, pvz.:           Šiauliai–Panevėžys

birželis–rugpjūtis

pirmadienis–penktadienis

2010–2015 m.

1–10 puslapis

Pastaba. Brūkšnelio nereikia painioti su brūkšniu. Brūkšnys yra skyrybos ženklas, juo skiriamos sakinio dalys, sakinių dėmenys, tiesioginė kalba. Brūkšnys rašomas su tarpais, išskyrus atvejus, kai jis vartojamas riboms žymėti. Tarp žodžių ar skaičių ir brūkšnelio tarpas nepaliekamas.

Sutrumpintų žodžių gale rašomas taškas, ne pasvirasis brūkšnys (/), kuris lietuvių kalboje reiškia arba, pvz.: atsiskaitomoji sąskaita – a. s. (ne a/s), įmonės kodas – į. k. (ne į/k), asmens kodas – a. k. (ne a/k) ir pan. (žr. http://edem.siauliai.lt/Kalbos%20konsultacijos989). Tarp sutrumpinimų turi būti paliekami tarpeliai.

Lietuviškų kabučių grafinė raiška yra „ABC“ (apačioje devynetukai, viršuje – šešetukai) (žr. http://www.vlkk.lt/lit/3761).

Tekstą skaidant eilutėmis, eilučių gale galima nevartoti skyrybos ženklų (žr. http://www.vlkk.lt/lit/10118), pvz.:

Konsultuojame 8.30–12.30 val.

tel. (8 5)  272 4520

6. Apie datos ir laiko žymėjimą.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2001 m. gegužės 3 d. nutarė, kad įvairiose kalbos vartojimo srityse (išskyrus teisės aktus) datą rašant trumpuoju būdu metus, mėnesį ir dieną reiškiančios skaitmenų grupės skiriamos brūkšneliais arba tarpeliais, pvz.:

2014-06-12

2015 11 05

Data gali būti rašoma ir ilgesniu būdu, pvz.:

2014 m. gegužės 7 d.,

2014 m. gruodžio mėn.

Pastabos:

1. Kai data rašoma ilguoju būdu, po mėnesio pavadinimo nerašoma mėn., pvz., 2014 m. gegužės 7 d.
2. Tarp skaitmenų ir sutrumpinimų m. ir d. paliekami tarpeliai, pvz., 2014 m. gegužės 7 d.

Laikas žymimas taip: 3 val. 15 min. arba 3.15 val., arba tik 3.15. Pvz.:

Pradžia 19.30 val.

Įėjimas nuo 11.30 iki 18 val. (arba nuo 11.30 iki 18.00, 11.30– 8.00)

18.00 – žinios

Kartais laikas žymimas valandas ir minutes atskiriant dvitaškiu, pvz., Žinios – 18:45.

7. Apie kainų nurodymą.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nutarė teikti euro santrumpą – Eur. Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €. Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško).

8. Apie skaitmenų galūnių rašymą.

Prie arabiškų skaitmenų galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz.:

2-a kategorija

3-iasis (ne 3-asis) narys

Prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos, pvz.:

XXIV (ne XXIV-asis) Lietuvių kalbos diktanto konkursas

Pavyzdžiai

Gedimino pr. 60                                        

LT-01110 Vilnius

Tel. (8 5)  272 3358

Faks. (8 5)  272 5094

El. p. [email protected]

Šiaulių miesto savivaldybės administracija

Juridinių asmenų registras, kodas 188771865

Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai

Tel.: (8 41)  500 510, 500 523, faks. (8 41)  524 115, el. p.

Tel. +370 41  52 20 45

Faksas +370  41 52 20 46

Įmonės kodas 144696375

PVM kodas LT446963716

1. s. LT59 4010 0442 0009 0590

AB DNB bankas

Banko kodas 40100

Informacija teikiama Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame (Vasario 16-osios g. 62, Šiauliai) prie 10 langelio arba tel.: (8 41)  50 05 20, (8 41)  50 05 19.

Priėmimas vyksta Šiauliuose, Vasario 16-osios g. 62, I aukšte, 13 kabinete, tel. pasiteirauti (8 41)  50 05 20.

Gyventojai registruojami tel.: 500 519, 500 520, el. p. [email protected] arba Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priimamajame (Vasario 16-osios g. 62) prie 10 langelio.

Šiaulių miesto gyventojai, kuriems reikia laikyti valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus, registruojami Šiaulių „Santarvės“ mokyklos raštinėje, Vytauto g. 113, I–IV nuo 8.00 iki 17.00 val., V nuo 8.00 iki 15.00 val. Telefonas pasiteirauti (8 41)  435 716.

Rinkimų kampanijos metu dažnai vartojamą būdvardį rinkiminis, -ė reikia keisti kilmininku, pvz.:

rinkiminė apygarda (taisoma rinkimų apygarda);

rinkiminė apylinkė (taisoma rinkimų apylinkė);

rinkiminė kampanija (taisoma rinkimų kampanija);

rinkiminė komisija (taisoma rinkimų komisija);

rinkiminė kova (taisoma rinkimų kova);

rinkiminė laida (taisoma rinkimų laida);

rinkiminė programa (taisoma rinkimų programa).

Veiksmažodis prabalsuoti nevartotinas reikšmėmis „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“, pvz.: Mes jau balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti.

Kalbant apie rinkimus kartais pavartojami netaisyklingi žodžių junginiai:

atsiskaityti prieš rinkėjus (taisoma atsiskaityti rinkėjams);       išstatyti kandidatą (taisoma siūlyti, pasiūlyti, iškelti kandidatą);       per balsavimą nepraėjo (taisoma pralaimėjo rinkimus, balsuotojai neišrinko);       pravesti rinkimus, balsavimą (taisoma surengti, suorganizuoti rinkimus, balsavimą).

Ar geras toks išsireiškimas?

          Dažniausiai taip kreipiasi dėl kalbos konsultacijų paskambinę žmonės, šis žodis ne retai išsprūsta iš viešai kalbančiųjų lūpų. Ir veiksmažodis išsireikšti, ir daiktavardis išsireiškimas yra vertalai iš rusų kalbos, o lietuviškai reikėtų sakyti: posakis, pasakymas, formulavimas, formuluotė, žodis, frazė, pvz.: Ar geras toks pasakymas? Ar taisyklingas šis žodis? Ar tinka tokia frazė? Ar galima vartoti šią formuluotę?

Apie simbolinių pavadinimų linksniavimą

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarime Nr. N-1 (110) „Dėl simbolinių pavadinimų linksniavimo“ (priimtas 2007 m. balandžio 5 d.) apibrėžtas bet kurio simbolinio pavadinimo (įmonės, įstaigos, organizacijos, knygos, žurnalo, renginio, daikto ir kt.) vartojimas (žr. http://www.vlkk.lt/vlkk-nutarimai/nutarimai/del-simboliniu-pavadinimu-linksniavimo).

1. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Bitė“ teikiamos paslaugos; Prekybos centrui „Senukai“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į kailių saloną „Nijolė“; Dirbu leidykloje „Vaga“; Įsigijau kortelę „Ežys“; Sukurtas šriftas „Palemonas“; Vakarieniavau restorane „Juodasis riteris“; Perskaičiau romaną „Dvasių namai“; Einu į filmą „Narsioji širdis“.
2. Jei lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai eina prieš nomenklatūrinį žodį, vietoj vardininko vartojamas kilmininkas, pvz.: „Bitės“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Senukų“ prekybos centrui reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Nijolės“ kailių saloną; Dirbu „Vagos“ leidykloje; Įsigijau „Ežio“ kortelę; Surinkta „Palemono“ šriftu; Vakarieniavau „Juodojo riterio“ restorane.
3. Lietuviški vardininkiniai simboliniai pavadinimai, vartojami be nomenklatūrinio žodžio, yra linksniuojami, pvz.: „Bitės“ teikiamos paslaugos; „Senukams“ reikalingi pardavėjai; Užsukau į „Nijolę“; Dirbu „Vagoje“; Įsigijau „Ežį“; Surinkta „Palemonu“; Vakarieniavau „Juodajame riteryje“; Perskaičiau „Dvasių namus“; Einu į „Narsiąją širdį“.
4. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys po nomenklatūrinio žodžio, nekaitomi, pvz.: Bendrovės „Sonex“ teikiamos paslaugos; Akcinės bendrovės „Sanitas“ (AB „Sanitas“) vaistai; Parduotuvei „Maxima“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau automobilį „Corolla“; Užsisakiau interneto planą „Zebra“; Naudojuosi parduotuvės „Norfa“ nuolaidų kortele; Lankau sporto klubą „Impuls“; Žaidžiu komandoje „Barcelona“.
5. Nelietuviški simboliniai pavadinimai, einantys be nomenklatūrinio žodžio arba prieš jį, rekomenduojami linksniuoti, jeigu juos įmanoma priderinti prie kurios nors lietuvių kalbos linksniuotės, pvz.: „Sonexo“ teikiamos paslaugos; „Sanito“ vaistai; „Maximai“ reikalingi darbuotojai; Nusipirkau „Corollą“; Užsisakiau „Zebrą“; Naudojuosi „Norfos“ nuolaidų kortele; Lankau „Impulsą“; Žaidžiu „Barcelonoje“; „Sonexo“ bendrovės teikiamos paslaugos; „Sanito“ akcinės bendrovės vaistai; „Maximos“ parduotuvei reikalingi darbuotojai; Užsisakiau „Zebros“ interneto planą; Naudojuosi „Norfos“ parduotuvės nuolaidų kortele; Lankau „Impulso“ sporto klubą; Žaidžiu „Barcelonos“ komandoje.

Lietuvių kalboje socialinių tinklų, telefonijos tinklų pavadinimai pradėti vartoti palyginti neseniai, todėl jų rašyba labai įvairuoja, pvz.: „Facebook“, Facebook, Facebook'as, facebook, feisbukas; „Twitter“, Twitter, twiteris, tviteris; „YouTube“, YouTube, „Youtube“, Youtubas, jutubas; „Instagram“, Instagram, instagramas; „Skype“, Skype, Skaipas, skaipas ir pan.  

VLKK svetainėje aiškinama, kad labai paplitę nelietuviški simboliniai pavadinimai adaptuojami ir virsta bendriniais žodžiais, rašomais be kabučių ir mažąja raide (plg.: audi, mersedesas, boingas). Tokiais bendriniais žodžiais yra tapę ir socialinių tinklų pavadinimų „Facebook“, „Twitter“, „YouTube“, „Instagram“, telefonijos tinklo „Skype“ adaptuoti variantai: feisbukas, tviteris, jutubas, instagramas, skaipas. Šie žodžiai laikomi oficialiųjų simbolinių pavadinimų sinonimais ir juos galima drąsiai vartoti, nes tai žymiai patogiau, tačiau ir su kabutėmis rašomi („Facebook“, „Twitter“, „YouTube“, „Instagram“, „Skype“), ir kitu šriftu išskirti pavadinimai (Facebook, Twitter, YouTube, Instagram, Skype) – gali būti vartojami.

Kaip taisyklingai nurodyti laiką

Nurodant laiką – jo trukmę, ribą, momentą, paskirtį, intervalą – dažnai daroma klaidų.

Laiko trukmei (pasikartojimui per tam tikrą laiką) nusakyti nevartotinas galininkas su prielinksniu į:

Vaistus reikia gerti tris kartus į dieną (taisoma per dieną).

Kanceliarinėje kalboje netinka ir vietininkas:

Pažyma pristatoma du kartus metuose (taisoma per metus).

Konkretaus laiko ribai reikšti turi būti vartojamas kilmininkas su prielinksniu iki, o ne naudininkas:

Šiai dienai (taisoma Iki šios dienos) turime per 100 prašymų.

Tyrimų rezultatai šiandien dienai (taisoma šiandien; iki šios dienos; iki dabar; šiuo metu; iki šiol) dar neaiškūs.

Sausio pirmai dienai (taisoma Iki sausio pirmos dienos) su vykdytoju turi būti atsiskaityta.

Laiko momentui (ne ribai) reikšti naudininkas taip pat nevartotinas:

Gruodžio antrai dienai (taisoma Gruodžio antrą dieną) turėsime du renginius.

Pradžiai (taisoma Iš pradžių; Pirmiausia) susivok, kur esi.

Veiksmo pradžiai ar pabaigai reikšti, kai nėra paskirties, vartotinas vietininkas (naudininkas vengtinas):

Pažangumas trimestro pabaigai (taisoma trimestro pabaigoje; baigiantis trimestrui) buvo geras.

Mėnesio pabaigai (taisoma Mėnesio pabaigoje) sutartis dar nebuvo pasirašyta.

Laiko paskirčiai (t. y. laikui ar laiko tarpui, kuriam kas skiriama) reikšti naudininkas ne klaida:

Pastatas išnuomotas penkeriems metams.

Skirta pašalpa vienam mėnesiui.

Laiko tarpui nusakyti kaip prielinksnis ar polinksnis vietininkas nevartojamas:

Metų laikotarpyje (taisoma Metų laikotarpiu; Per metus) projektas bus įgyvendintas.

Laike pamokos (taisoma Per pamoką) mokytoja išėjo iš klasės.

Laiko bėgyje  (taisoma Laikui bėgant; Ilgainiui) konfliktas pasimirš.

Laiko tarpui reikšti gali būti vartojamas ir įnagininkas, ir galininkas, ir vietininkas:

Jis tik vidurnakčiu (vidurnaktį, vidurnaktyje) užmigo.

Ir akmuo darbymečiu (darbymetį, darbymetyje) kruta.

Pokariu (Pokaryje) teko išgyventi visokių sunkumų.

Tuo laikotarpiu (Tame laikotarpyje) suklestėjo amatai.

Nurodant laiko tarpą, kai paskirtis nepabrėžiama, vietoj naudininko geriau vartoti kilmininką:

Sudarytas veiklos planas 2016–2017 metams (taisoma Sudarytas 2016–2017 metų veiklos planas).

Nevartotina prieveiksmio  anksčiau aukštesniojo laipsnio konstrukcija su kilmininku:

Priemonių imtasi anksčiau laiko (taisoma pirma laiko, prieš laiką).

Nevartotinas prieveiksmis pirmalaikiai:

Planas įgyvendintas pirmalaikiai (taisoma pirma laiko, prieš laiką, anksčiau negu numatyta, anksčiau).

Laiko tarpas nusakomas su prielinksniais nuo... iki  arba  vien nurodant jo ribas:

Atostogavo nuo liepos 15 iki rugpjūčio 2 d.

Seminaras vyks spalio 16–17 dienomis.

Pastabos:

1. Prielinksnis iki nusakant intervalą gali reikšti tiek į jį įeinantį skaičių, tiek neįeinantį (paprastai paskutinė nurodyta diena įskaičiuojama į terminą). Todėl kanceliarinėje kalboje aiškumo dėlei vartojami žodžiai įskaitytinai, imtinai.
2. Kai nurodomas laikotarpis, vartojamas brūkšnys (ne brūkšnelis): 2015–2020 m. programa, spalio 6–7 d., 14.00–17.00 val.

Šaltiniai:

1. A. Suslavičienė. Laiko nusakymo būdai // Biuro administravimas, 2006, Nr. 9, p. 34.
2. Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas, Vilnius, 2003, p. 88, 116.
3. Kanceliarinės kalbos patarimai. Kn., Vilnius, 2002, p. 142–143.

Įvairiuose šaltiniuose tenka pamatyti, kad padėką skiria ilgamečiui direktoriui, numatytas finansavimas daugiaaukščiui namui renovuoti, taikoma nuolaida mediniui šaukštui, ieškoma detalės apynaujui kompiuteriui, liga nustatyta šešiolikmečiui mokiniui.

Daiktavardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė -(i)ui kartais pridedama santykiniams  būdvardžiams, vyriškosios giminės vienaskaitos vardininke turintiems galūnę -is, ir - inis priesagos būdvardžiams,  nors tokių būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė turėtų būti -(i)am. Taigi, taisyklingai reikėtų sakyti: ilgamečiam direktoriui, daugiaaukščiam namui, mediniam šaukštui, apynaujam kompiuteriui, šešiolikmečiam mokiniui.

 „Kalbos patarimų“ 1 knygoje „Gramatinės formos ir jų vartojimas“ ši klaida pateikta su nuoroda „vngt.“ (vengtina), t. y. griežtai netaisoma.

Kai santykinis būdvardis sudaiktavardėjęs, t. y. vartojamas be daiktavardžio, vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė yra tokia, kaip ir daiktavardžio: Šiam daugiaaukščiui renovacijos dar teks palaukti. Šešiolikmečiui taip elgtis netinka. Padėkokime Visagaliui.

Ne visada kalėdinis gali būti keičiamas žodžiu Kalėdų. Kai nusakomas tam tikras daiktas ar konkretus veiksmas, skirtas tik tai konkrečiai šventei – Kalėdoms, teiktina kilmininko forma, pvz.: Kalėdų pyragas, Kalėdų eglutė, Kalėdų dovanos, Kalėdų Senelis, Kalėdų staigmena, Kalėdų atvirukas, Kalėdų koncertas, Kalėdų žaidimas ir pan.        

Tačiau tais atvejais, kai kalbama apie Kalėdoms skirtą, bet kitu laiku vykstantį veiksmą, pvz., kalėdinis žaidimas gali būti žaidžiamas ir ne per Kalėdas, kalėdine staltiese užtiesti stalą galime ir po Kalėdų ir t. t., arba kai atsiranda dviprasmybių, pvz.: Kalėdų prekyba, Kalėdų nuolaida, Kalėdų mugė ir kt., labiau tinka priesagos -inis, -ė būdvardis kalėdinis, -ė. Tad teiktini žodžių junginiai: kalėdinė prekyba, kalėdinė nuolaida, kalėdinis išpardavimas ir pan.

Bendriniai daiktavardžiai, kurių vienaskaitos vardininko galūnė -as, vienaskaitos šauksmininke paprastai turi galūnę -e, pvz.: ponas – pone; tigras – tigre.

Vyrų vardų ir pavardžių, vienaskaitos vardininke turinčių galūnę -as, vienaskaitos šauksmininko galūnė yra -ai, pvz.: Vytautas – Vytautai; Algirdas – Algirdai; Petrauskas – Petrauskai; Juršėnas – Juršėnai.

Tačiau yra bendrinių žodžių, pvz.: aidas (girdimas garso atsikartojimas), linas (augalas), gintaras (suakmenėję sakai), vilkas (žvėris), sakalas (paukštis), seniūnas (renkamas ar skiriamas vyresnysis; seniūnijos vadovas), tapusių asmenų vardais ir pavardėmis. Pasitaiko atvejų, kad į asmenis, turinčius tokius ar panašius vardus ir pavardes, kreipiamasi netaisyklingai: Áide, Líne, Giñtare, Sãkale, Vil̃ke, Seniū́ne. Taip kreiptis galima į asmenį nurodant jo pareigas (pvz., seniūne) ar į suasmenintus reiškinius, daiktus (pvz.: aidų aide; mėlynaki line; Baltijos gintare), pasakų veikėjus (pvz.: vilke pilke; sakale raibasis). Į asmenis taisyklingai reikėtų kreiptis taip: Áidai, Lìnai, Giñtarai, Sãkalai, Vil̃kai, Seniū́nai.

Vardų ir pavardžių su galūne -is, -ys,  -us, -ius šauksmininkas toks pat, kaip ir bendrinių, plg.: pone Dargi ir bičiuli; pone Šleky ir kary; pone Stasy ir nary; pone Senkau ir sūnau; pone Vėliau ir sodžiau.

Paplitusi netaisyklinga rašyba su brūkšneliu sąskaita-faktūra. Reikėtų rašyti be brūkšnelio, t. y. sąskaita faktūra, nes faktūra yra tam tikra sąskaitos rūšis.

Apie laiką kalbame labai dažnai, tad kartais pasakoma ir frazių, kuriose šis žodis vartojamas netaisyklingai.

1. Prielinksniniai junginiai laikas nuo laiko (ir kartas nuo karto) vertinami kaip vengtini junginiai ir vietoj jų teikiama kartais, kartkartėmis, retkarčiais, kai kada. Pvz.: Laikas nuo laiko (–Kartais; Retkarčiais; Retsykiais; Kai kada) tenka skaityti paskaitas (žr. „Kalbos patarimai“. Kn. 2. Sintaksė: Prielinksnių ir polinksnių vartojimas, p. 53).
2. Junginys laikas kavai – pažodinis vertimas iš anglų kalbos time for coffee. Mums visiems įprastas ir vartotinas pasakymas – kavos pertraukėlė arba kavos pertrauka.
3. Ypač dažnai vartojamas junginys turėti gerą laiką – vertalas iš anglų kalbos to have a good time. Jis visiškai nereikalingas. Užuot sakę Mes turėjome gerą laiką, galime sakyti taip: Mes maloniai, šauniai, puikiai ir pan. praleidome laiką; Malonu buvo bendrauti ir pan. (žr. L. Murinienė. Ko vertas pasakymas turėti gerą laiką? GK 1999 2 9).

Tačiau kitais atvejais lietuviams įprastas junginys geras laikas neturėtų būti taisomas: geras laikas derliui nuimti; atostogos suplanuotos geru laiku; buvo geri laikai.

Parengta pagal VLKK informaciją

Užsienio šalių vietovardžių vartosenai, ypač rašybai, vienodinti 2006 metais pirmą kartą Lietuvoje išleistas „Pasaulio vietovardžių žodynas“.

Toliau pateikiama su Šiauliais draugaujančių miestų pavadinimų originali forma ir „Pasaulio vietovardžių žodyne“ pateikta lietuviška sukirčiuota forma, kuri ir turėtų būti vartojama viešojoje kalboje.

• Baranoviči (Baltarusija) – BARÃNOVIČIAI
• Częstochowa (Lenkija) – ČENSTAKAVÀ
• Etten-Leur (Olandija) –ÈTENAS-LÈRAS
• Fredericia (Danija) – FREDERÌSIJA
• Jelgava (Latvija) – JEL̃GAVA
• Kaliningrad (Rusija) – KARALIÁUČIUS
• Kristianstad (Švedija) – KRÌSTIANSTADAS
• Omaha (JAV) – ÒMAHA
• Pärnu (Estija) – PÈRNU
• Plauen (Vokietija) – PLÁUENAS
• Chmelnyckij (Ukraina) – CHMELNÝCKIS

Influenceris, -ė (angl. influencer) yra skolinys, palyginti neseniai pradėjęs plisti internetinėje erdvėje. Be šio žodžio, pavartojami ir kiti giminiški naujažodžiai: influencinimas; influencinti; painfluencinti ir pan., pvz.:

Influenceriai savo socialinės medijos kanaluose kalbėjo skirtingomis temomis.

Aš noriu influencinti gyvenimą.

Influencinimas yra didelis darbas be darbo valandų.

Jei mes norėtumėme susitarti su meru jam padėti painfluencinti, tai nepasirašinėtumėme...

„Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ taip aiškinama šio žodžio reikšmė: „Rinkodaroje veikiantis asmuo, savo žinomumu darantis poveikį pirkėjų pasirinkimui; žinomas asmuo, nuomonės formuotojas, dažnai išnaudojamas kieno nors idėjų sklaidai, ypač socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje.“

Minėtame šaltinyje pateikiami tokie svetimybės influenceris lietuviški pakaitai: nuomonės formuotojas, -a; nuomonės lyderis, -ė; įtakdarys, -ė ir pan.

Kalbos konsultacijų banke, remiantis „Aiškinamuoju ryšių su visuomene terminų žodynu“, nurodoma, kad asmuo, kurio nuomonė, požiūris ir įžvalgos konkrečiais klausimais turi įtakos tam tikros asmenų grupės ar organizacijos nuostatoms bei elgsenai, vadintinas nuomonės lyderiu ar nuomonės formuotoju.

Kaip rodo vartosena, populiaresnis yra nuomonės formuotojas.

Dalyvių vartojimo taisyklės, gyvuojančios ir aiškinamos mokyklose ne vieną dešimtmetį,  nustato, kad veikiamaisiais dalyviais (vadovaujantis (-i), įtikinantis (-i), aiškinantis (-i), vykdantis (-i), raminantis (-i), gaivinantys (-i) ir kt.) pasakoma, jog veiksmą atlieka pats veikėjas, o neveikiamaisiais (vadovaujamas (-a), įtikinamas (-a), aiškinamas (-a), vykdomas (-a), raminamas (-a), gaivinamas (-a) ir kt.) – kad veiksmą atlieka kas kitas iš šalies. Kad skirtumas būtų akivaizdus, galima palyginti: įvykį tiriantis specialistas ir tiriamasis įvykis, perkantis žmogus ir perkamas daiktas, pasiaukojantis gelbėtojas ir pasiaukojamas poelgis. Su veikėjo nereiškiančiais daiktavardžiais daikto paskirčiai, rūšiai, tipui nusakyti veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai nevartotini, pvz.:

ne vadovaujantis, bet vadovaujamasis darbas;

ne įtikinantis, bet įtikinamas faktas;

ne aiškinantis, bet aiškinamasis raštas;

ne vykdančioji, bet vykdomoji valdžia;

ne raminantys, bet raminamieji vaistai;

ne gaivinantys, bet gaivinamieji gėrimai.

Be to, derėtų prisiminti, kad, kai neveikiamaisiais dalyviais nusakoma daiktų ar reiškinių rūšis, turi būti vartojamos įvardžiuotinės formos: vadovaujamasis darbas, aiškinamasis raštas, vykdomoji valdžia, raminamieji vaistai, gaivinamieji gėrimai.

Kalbos vartosena rodo, kad nurodant rūšį neveikiamųjų dalyvių vietoje neretai vartojamos veikiamųjų dalyvių esamojo laiko formos. Gal būtų lengviau taikyti minėtą taisyklę, jei suprastume, kad žodžiai darbas, faktas, raštas, valdžia, vaistai, gėrimai, ženklai ir pan. nereiškia veikėjo, todėl su jais turi būti vartojami neveikiamieji dalyviai. Taigi, kalbėdami apie Kelių eismo taisyklių ženklus, turime sakyti įspėjamieji, draudžiamieji, nukreipiamieji, nurodomieji ženklai.

Ar kada skaičiavote, kiek kartų per dieną spaudžiate socialiniuose tinkluose naudojamą mygtuką Patinka (angl. Like)? Daugeliui internautų šis veiksmas jau tapo kasdieniu įpročiu. Tačiau bet kokį veiksmą reikia kaip nors pavadinti. Jei nėra savo kalbos tinkamo žodžio, nueinama lengviausiu keliu – vartojamas svetimos kalbos žodis arba jis „perdirbamas“, t. y. pritaikomas savo kalbos gramatinei sistemai. Taip nutiko ir su naujai skolintos šaknies žodžiais: láikas, laikinti, atlaikinti, laikintojas, -a (angl. like „mėgti; patikti“).

Šiai svetimybei kalbininkai pasiūlė lietuviškus atitikmenis: patiktukas, pamėgtukas; spausti patiktuką, spausti „Patinka“, patiktukinti; patiktukų spaudytojas, -a. Priešingam veiksmui pavadinti gali būti vartojamas nepatiktukas, žodžių junginys atsisakyti patiktuko (t. y. socialiniame tinkle atžymėti prieš tai paspaustą mygtuką „Like“).

Oficialiojoje vartosenoje, žiniasklaidoje  patiktukas tampa vis populiaresnis, tačiau vargu, ar dviejų žodžių junginiai pakeis svetimžodžius laikinti, atlaikinti, laikintojas... Galbūt patys kalbos vartotojai pasiūlys tinkamesnių lietuviškų atitikmenų?

Internautų mėgstamas skolinys – blògas ir giminiški žodžiai: blògeris, -ė; blòginimas; blòginti, pvz.:

Geriausi blògai paprastai būna pradedami rašyti iš idėjos – tokio įrašo turinys laisvas, turinys – lengvas.

Dabar nemaži blògeriai turi tūkstančius lankytojų per dieną.

„Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne“ paaiškinta, kad blògas – internete paprastai viešai skelbiamas dienoraštis (gali būti iliustruojamas nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, papildomas įvairiomis nuorodomis).

Vietoj šio skolinio Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintame Svetimžodžių atitikmenų sąraše teikiamas lietuviškas atitikmuo tinklaraštis. Bendrinėje kalboje jau įsigaliojo ir lietuviški pakaitai: rašyti tinklaraštį (vietoj blòginti), tinklaraščio rašymas (vietoj blòginimas). Rečiau, bet pasitaikantys fotoblògas ir videoblògas turi lietuviškus atitikmenis: nuotraukų tinklaraštis, fototinklaraštis.

Oficialiojoje vartosenoje skolinys blògeris vis dažniau keičiamas Svetimžodžių atitikmenų sąraše teikiamu lietuvišku atitikmeniu tinklaraštininkas, -ė.

Parengta pagal VLKK informaciją

Dvi dažnos dokumentų rengimo problemos:

1. Aklas pasitikėjimas anksčiau parengtu tekstu.

Senesni dokumentai gali būti neaiškūs, neatspindėti pokyčių ar naujų teksto rengimo taisyklių. Stenkitės tekstą kiek įmanoma atnaujinti pagal naujausius reikalavimus.

2. „Karpymas“ ir „klijavimas“.

Kartais naujas tekstas rengiamas sujungiant daug įvairių dokumentų dalių. Nepamirškite, kad dėl to gali atsirasti terminų nenuoseklumo, teksto dalys gali būti be reikalo kartojamos arba praleidžiamos. Dokumentas gali tapti nelogiškas ir neaiškus.

Patarimai:

1. Paklauskite savęs, ar pastraipa, sakinys ar žodis iš tiesų reikalingi. Nereikalingus žodžius nedvejodami išbraukite. Kuo ilgesni sakiniai, tuo dokumentą sunkiau suprasti. Perdėm ilgus sakinius stenkitės suskaidyti į keletą trumpesnių. Kad tekstą būtų lengviau suvokti, sakinio dalis ar sakinius junkite jungtukais (o, bet, tačiau, arba, todėl, vis dėlto ir kt.).

2. Vartokite paprastesnius žodžius.

3. Venkite dviprasmybių.

Jei skirtingiems dalykams pavadinti vartosite tą patį žodį, skaitytojas susipainios. Apie kurias priemones kalbama antrajame sakinyje?

4. Venkite terminų sinonimikos.

Jei tą patį dalyką vadinsite skirtingais terminais, skaitytojas susipainios.

5. Pakeiskite žodžių tvarką, kad būtų suprantama sakinio prasmė.

6. Naują informaciją pateikite sakinio pabaigoje.

Nauja informacija rašytina sakinio pabaigoje. Tai yra vienas iš aktualiosios skaidos reikalavimų.

7. Daiktavardines konstrukcijas pakeiskite paprastesnėmis arba veiksmažodžių išvestinėmis formomis (dalyviais, pusdalyviais, padalyviais).

8. Mintį išreikškite glausčiau ir aiškiau vartodami veiksmažodžius.

9. Rinkitės konkretesnį žodį.

Abstrakti kalba neretai būna miglota ir sunkiai suprantama – skaitytojui gali pasirodyti, kad autorius pats nesuprato, ką rašo.

10. Vietoj tarptautinių žodžių vartokite tikslesnius lietuviškus.

Pastaba. Atidžiai perskaitykite dokumentą kaip paprastas skaitytojas. Ar aiškios sakinių ir pastraipų sąsajos? Ar išlaikomi loginiai ryšiai? Tekste visada atsiras vietų, kurias galite patobulinti ar supaprastinti.

Paprašykite kolegų tekstą perskaityti ir pakomentuoti. Įsiklausykite į jų pastabas, atsižvelkite į jų pasiūlymus.

Parengta pagal Europos Komisijos leidinį „Rašykime aiškiai ir glaustai“ (http://publications.europa.eu/resource/cellar/725b7eb0-d92e-11e5-8fea-01aa75ed71a1.0003.03/DOC_1)

Apie žodžių trumpinimą

Grafinis žodžių trumpinimas

Grafiškai žodžiai trumpinami rašant tik tam tikrą žodžio dalį ir gale jos tašką. Taškas nededamas tik po tų grafinių sutrumpinimų, kurie baigiasi paskutiniuoju žodžių skiemeniu (žr. 3 grupę).

          Žodžiai grafiškai trumpinami pagal šias taisykles.

1. Rašomas pirmasis, rečiau du pirmieji skiemenys ir po jų einančio kito skiemens visos priebalsės iki balsės, pvz.:

prof. – profesorius

sav., saviv. – savivaldybė

sen. – seniūnija, seniūnas

2. Rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio priebalsės arba žodžio pradžioje esanti balsė, pvz.:
3. – aikštė
4. m. – mokslo metai
5. Kr. – prieš Kristų

3. Rašoma pirmoji žodžio raidė ir po brūkšnelio paskutinysis skiemuo (šis trumpinimo būdas retai naudojamas), pvz.:

b-ka – biblioteka

b-vė – bendrovė

d-ja – draugija

Dažniau vartojami sutrumpinimai

Žodžių santrumpos

1. Keliažodžiai tikriniai pavadinimai ir dažnesni kanceliarinės kalbos pasakymai trumpinami didžiosiomis raidėmis, po jų taškai ne­dedami, pvz.:

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

JTO – Jungtinių Tautų Organizacija

EEB – Europos ekonominė bendrija

EAPB – Europos anglių ir plieno bendrija

PVM – pridėtinės vertės mokestis

2. Kartais žodžio pradžia žymima dviem raidėmis, pvz.:

LST – Lietuvos standartas

VšĮ – viešoji įstaiga

3. Jei dokumentuose ilgesnis įstaigos, teisės akto pavadinimas ar kitoks žodžių junginys minimas keletą kartų, pirmą kartą jis vartojamas nesutrumpintas, o skliaustuose nurodomas jo sutrumpinimas vienu iš kelių būdų, pvz.:

nevyriausybinės organizacijos (NVO)

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – Komisija)

4. Oficialiuosiuose dokumentuose netrumpinami žodžiai: Lietuvos Respublika, Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vy­riausybė.

Neoficialiojoje vartosenoje įstatymų, institucijų ir kt. pavadinimus galima vartoti ir su sutrumpintu valstybės pavadinimu LR, ir visai be jo, pvz.: LR valstybinės kalbos įstatymas, LR švietimo ir mokslo ministerija arba Valstybinės kalbos įstatymas, Švietimo ir mokslo ministerija.

5. Sudėtinių vietovardžių trumpinti nederėtų, pvz.: Naujoji Akmenė, Didžioji Britanija.

6. Žmonių vardai trumpinami rašant vieną didžiąją pirmąją raidę (taip pat ir dviraidžius dz, dž), rečiau – pagal kitas trumpinimo taisykles, pvz.: J.Biliūnas, M. K. Čiurlionis, Just. Marcin­kevičius, Dž. Verdis.

7. Yra sutrumpinimų, kurie iš tradicijos rašomi su taškais: A. V. (antspaudo vieta), P. S. (Post scriptum). Beje, post scriptum santrumpa rašoma dvejopai: be taškų (PS) ir su taškais (P. S.).

Ženklų ir simbolių rašymas

1. Ilgio, ploto, tūrio, saiko ir kiti matai žymimi tam tikrais sim­boliais, po kurių taškas nededamas, išskyrus sakinio galą, pvz.: Lt (litai), ct (centai), m (metrai), kg (kilogramai), g (gramai) ir kt. Kai kurie jų yra tarptautiniai. Prie tarptautinių priskiriami ir dažniausiai techninėje literatūroje vartojami valandos – h, minutės – min, sekundės – s simboliai.

2. Nevartotinos nelietuviškos santrumpos fax, e-mail. Turi būti faks., el. paštas arba el. p., e. paštas arba e. p.

          Elektroninis verslas, elektroninis parašas, elektroninis bankas ir kt. yra žodžių junginiai, kurių trumpinamas tik pirmas žodis, todėl rašyti e-verslas, e-parašas, e-bankas negalima, čia reikia taško. Taigi turi būti: e. verslas, e. parašas, e. bankas.

          Trumpinant junginį elektroninė vyriausybė nerašytinos didžiosios raidės. Todėl ne e-Vyriausybė ar E-Vyriausybė, o e. vyriausybė.

3. Trumpinant žodį numeris paprastai vartojamos dvi pirmosios priebalsės ir kalbos požiūriu pakaktų rašyti mažąją nr., tačiau kanceliariniame stiliuje nusistovėjo rašyba didžiąja raide – Nr.

          Sutrumpinimas Nr. nevartojamas numeruojant priedus, lenteles, paveikslus, gatves, mokyklas ir pan. – tokiu atveju kelintinį skaitvardį žymintis skaitmuo rašomas prieš pažymimąjį žodį, pvz.: Pataisykite tvarkos aprašo 1 priedą. Įkainių sąrašas pateikiamas 3 lentelėje. Temperatūros svyravimai pavaizduoti diagramoje (žr. 5 pav.). Mokosi Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje. Gyvena Ramybės Sodų 1-ojoje g.

4. Numerio ir paragrafo simboliai rašomi prieš skaičių, pvz.: Nr. 5, § 8, § 15–20, §§ 15–20.

5. Dokumentų tekste prie skaitvardžių rašomas žodis procentas, o prie skaitmenų – arba žodis, dažniausiai sutrumpintas, arba simbolis %, pvz.: šimtas procentų, 100 proc., 100 %.

6. Tame pačiame tekste žymėjimai turi būti vienodi, t. y. išreikšti arba žodžiais, arba skaičiais.

7. Susidūrus dvejoms kabutėms, skliaustams, rašomos vienos kabutės, vieni skliaustai (kaip ir susidūrus dviem kableliams, taškams ar kitiems skyrybos ženklams). Tačiau kartais dėl aiškumo sudėtinguose tekstuose gali būti dedami dvigubi skliaustai.

Parengta pagal VLKK informaciją (http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/rasyba)