Mobilizacija

Kas yra mobilizacija?

Mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas rengiantis individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai, taip pat pasirengimas suteikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms. Mobilizacijos metu, kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat numatomas karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą.

Kas skelbia mobilizaciją?

Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, – Prezidentas vienasmeniškai. Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė.

Kur skelbiama apie mobilizacijos pradžią?

Pranešimas apie mobilizaciją nedelsiant skelbiamas per žiniasklaidos priemones. Karo prievolininkus papildomai asmeniškai informuoja už karo prievolę atsakingi kariuomenės padaliniai. Visuotinės mobilizacijos atveju skelbime nurodoma, kad prasideda visuotinė mobilizacija ir jos skelbimo pagrindas. Dalinės mobilizacijos atveju skelbime nurodomas tokios mobilizacijos skelbimo pagrindas, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija yra skelbiama, kurios institucijos dalyvauja ir kokios turi būti vykdomos priemonės.

Kaip veikia mobilizacijos sistema?

Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai). Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami). Ūkio subjektai vykdo mobilizacinius užsakymus ir priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams. Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, toliau dirba ir tęsia savo veiklą kaip įprasta. Piliečiai savanoriai, norintys prisidėti savo žiniomis ir darbais prie valstybės gynimo, gali kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją, kitas nevyriausybines organizacijas, kurios talkina valstybės institucijoms užtikrinant tam tikrų darbų atlikimą ir paslaugų teikimą, t. y. teikiant pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atliekant gelbėjimo ir kt. darbus.

Paskelbus mobilizaciją: karo prievolininkų pareigos

Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–55 metų karo prievolininkai, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje https://www.karys.lt/bendraukime/musu-kontaktai/14). Taip pat šiuose skyriuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams. Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją.

Paskelbus mobilizaciją savivaldybės atsakingos už jose gyvenančių civilių informavimą

Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka pasiruošusi vykdyti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir mobilizacinius nurodymus. Kiekvienoje savivaldybėje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios  bus taikomos mobilizacijos metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos naudodamas korinio transliavimo technologiją, siųsdamas trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus. Lietuvos visuomenės, civilinių institucijų, įmonių atstovų ir darbuotojų palaikymas, pagalba ir bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos atvejais ir teikiant priimančiosios šalies paramą, tiek vykdant kitas kariuomenės ar valstybės institucijų užduotis. Tai reiškia reikalingų paslaugų – civilinės infrastruktūros naudojimo, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitų paslaugų – teikimą.

Kas yra priimančiosios šalies parama?

 Priimančiosios šalies parama – tai civilinė ir karinė pagalba, kurią taikos metu ar krizės atvejais suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms, atvykstančioms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms tranzitu per šalį. Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių pajėgų priėmimą, jų dislokavimą. Tai reiškia, kad atvykstančioms pajėgoms yra suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos. Vyriausybės pavedimu valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos vykdo priimančiosios šalies paramai teikti reikalingas funkcijas pagal savo kompetenciją. Lietuva, būdama NATO narė, turi būti pasirengusi priimti NATO pajėgas, paruošti visą šalies infrastruktūrą – geležinkelius, oro uostus, uostus, kelius ir žmones, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas valstybei rengiantis ir vykdant mobilizaciją bei teikiant priimančiosios šalies paramą. Pagrindinis NATO priimančiosios šalies įsipareigojimas, kurį reglamentuoja NATO teisės aktai, yra tai, kad priimančiosios šalies paramą teikia ne tik kariuomenė, bet valstybė plačiąja prasme.

Pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą

 Civilinių institucijų atstovams yra organizuojami seminarai, kuriuose suteikiama žinių apie mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistemą, teisinius pagrindus, mobilizacijos sistemoje dalyvaujančių subjektų vaidmenį ir funkcijas. Tačiau pagrindinis pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą vis dėlto yra pratybos, kurių metu yra įgyjama bendro darbo patirties, įvertinama infrastruktūra, civiliniai ir kariniai paramos teikimo pajėgumai ir galimybės, paramos teikimo procedūros. Pratybų metu sukaupta patirtis panaudojama tolesniam teisiniam reglamentavimui tobulinti ir civilinių ir karinių institucijų sąveikai gerinti, Kasmet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykstančiose pratybose „Baltijos šeimininkas“ Lietuvos kariai ir civiliai pareigūnai kartu su savo kaimynais tobulina veiksmų koordinavimą vykdant priimančiosios šalies paramos teikimo operacijas.

Galimybės jaunuoliams prisidėti prie savo krašto gynybos stiprinimo

Daugiau informacijos apie galimybes savanoriškai pasirengti krašto gynybai arba tapti profesinės karo tarnybos eiliniu kariu pateikiama Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje https://www.kariuomene.lt/. Taip pat informacijos apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje galima gauti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12 340 arba apsilankius interneto svetainėje www.karys.lt.

• Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM
• Viešai prieinama mobilizacijos mokymų platforma mobilizacijosmokykla.lt
• Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui
• Aktualu šauktiniams
• Atsargos karių socialinė integracija
• Lietuvos kariuomenės interneto svetainė
• Informacija apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje