Užsienyje baigtą pradinio, pagrindinio ugdymo programą arba jos dalį ir vidurinio ugdymo programos dalį įvertina pati mokykla. Mokiniui pateikus dokumentus, liudijančius apie mokymąsi užsienio valstybių mokyklose, mokyklos komisija nusprendžia, kokią lietuviškos programos dalį atitinka programa, kurią vaikas baigė užsienyje.
Kilus mokymosi sunkumų, mokiniui pagalbą pirmiausia teikia mokytojas, remdamasis mokykloje susitarta tvarka. Kai mokytojo pagalbos nepakanka, mokinio mokymosi pasiekimai žemesni nei bendraamžių, mokytojas kreipiasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kad būtų nustatyta mokymosi sunkumų priežastis. Mokyklos vaiko gerovės komisija, siekdama išsamesnio mokinio ugdymosi poreikių įvertinimo, gali paprašyti tėvų (globėjų) pateikti papildomus dokumentus ir duoti pritarimą pagalbai teikti.
Jei mokiniui tikslinga pritaikyti bendrojo ugdymo bendrąsias programas, taip pat skirti specialųjį ugdymą, mokyklos vaiko gerovės komisija (tėvams sutikus) kreipiasi į savivaldybės Pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau – Tarnyba). Specialistai, atlikę įvertinimą, rezultatus aptaria su tėvais ir ugdančiu mokytoju, jeigu prireikia, skiria specialųjį ugdymąsi ir (ar) švietimo pagalbą: rekomenduoja programų pritaikymą, specialiąsias mokymo ir (ar) techninės pagalbos priemones, ugdymo aplinkos pritaikymo, mokymosi pasiekimų vertinimo, patikrinimo ir brandos egzaminų organizavimo, vertinimo instrukcijų pritaikymo būdus. Tarnyba, įvertinusi mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, tėvams rekomenduoja mokyklą, kuri geriausiai tiktų mokiniui, turėtų reikiamų specialistų komandą, pritaikytą ugdymo aplinką.
Tarnyba, nustatydama priežastį, dėl kurios kyla mokinio specialieji ugdymosi poreikiai, priskiria grupei ir nustato mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių lygį, vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašu.
Vadovaujantis Tarnybos mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo rekomendacijomis, yra nustatoma mokinio teisė gauti specialųjį ugdymąsi ir (ar) švietimo pagalbą. Mokyklai suteikiama teisė pretenduoti į papildomas lėšas.
Jeigu tėvai nesutinka su Tarnybos išvadomis, vaiko įvertinimas gali būti atliekamas Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre.
Pagalbą gali suteikti, mokinius, tėvus ir mokytojus konsultuoti mokyklos vaiko gerovės komisija, savivaldybės Tarnyba, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.
Mokykloje aptariama mokiniui teikiamos pagalbos formos ir būdai bei mokyklos, mokinio ir tėvų įsipareigojimai, numatoma apytikrė adaptacinio laikotarpio trukmė.
Mokiniui organizuojamos mokytojų konsultacijos, individualios veiklos ugdymo programų skirtumams likviduoti, numatomas atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimas per adaptacinį laikotarpį, siūlomos neformaliojo vaikų švietimo veiklos, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis. Kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, organizuojamas jo lietuvių kalbos mokymas intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis), kartu užtikrinama, kad dalį laiko mokinys mokytųsi kartu su bendraamžiais. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienerių metų (išimtinais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems (2–4) metams.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu.
Ugdymo paskirtis – padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją.
Specialusis ugdymas suprantamas kaip bendrosios programos pritaikymas, individualizavimas, atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vadovaujantis Tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis.
Specialusis ugdymas įgyvendinamas vadovaujantis bendraisiais ugdymo planais, atsižvelgiant į formaliojo švietimo programą, mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą, specialiojo ugdymo ir švietimo pagalbos poreikį, mokyklos galimybes ir Tarnybos rekomendacijas.
Mokykla, sudarydama sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą, rengia mokyklos ar mokinio individualų ugdymo planą.
Mokiniui švietimo pagalba skiriama vadovaujantis Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais, įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu.
Mokykloje mokiniams teikiama ir psichologinė pagalba, socialinė pedagoginė pagalba, specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba. Minėtas pagalbas teikia įvairūs specialistai: psichologai, socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, logopedai, surdopedagogai, tiflopedagogai, mokytojo padėjėjai, gestų kalbos vertėjai ir kt.
Lietuvių kalbos nemokantys vaikai, prieš pradėdami mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, lietuvių kalbos gali mokytis išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje grupėje. Nesant tokios galimybės mokykla parengia individualų planą.