Kuriuose teisės aktuose išdėstyti valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai?
Valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai išdėstyti 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2021 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 889 redakcija). Žr. čia.
Kam nereikia laikyti valstybinės kalbos mokėjimo egzaminų?
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2021 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 889 redakcija) įgijusiais trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo B2 lygį laikomi asmenys, atitinkantys bent vieną iš toliau nurodytų reikalavimų:
- įgiję pagrindinį, vidurinį, aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą lietuvių kalba;
- Lietuvos Respublikoje baigę užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas, jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos;
- įgiję vidurinį išsilavinimą užsienyje veikiančioje švietimo įstaigoje, jeigu buvo mokomasi lietuvių kalba arba mokoma lietuvių kalbos;
- 1991 m. ar vėliau Lietuvos Respublikoje baigę vidurinio ugdymo programą, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, pirminio profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa ne lietuvių mokomąja kalba ir išlaikę mokyklos baigimo ar brandos egzaminą, įrodantį lietuvių kalbos mokėjimą.
Įgijusiais pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją ir ne žemesnį kaip lietuvių kalbos mokėjimo A2 lygį laikomi asmenys:
- įgiję vidurinį išsilavinimą tautinės mažumos kalba iki 1991 m., jeigu buvo mokoma lietuvių kalbos;
- asmenys, išlaikę valstybinės kalbos egzaminą Lietuvos Respublikos pilietybei gauti.
Ar tautinių mažumų mokyklų pedagogams taikomi žemesni kalbos mokėjimo reikalavimai?
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1688 „Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2021 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 889 redakcija) švietimo darbuotojams (išskyrus mokytojus, ugdančius valstybine kalba) taikoma antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (8 str.), lietuvių kalba ugdantiems mokytojams – trečioji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija (9 str.).
Taigi tiems tautinių mažumų mokyklose dirbantiems mokytojams, kurie dėsto tik tautinių mažumų kalbomis, pakanka antrosios, o tiems, kurie dėsto ir valstybine kalba, jau reikia trečiosios kalbos mokėjimo kategorijos.
Tokie patys reikalavimai taikomi ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Ar pavežėjai privalo mokėti valstybinę kalbą?
2024 m. spalio 11 d. Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisą dėl reikalavimo aptarnauti klientus lietuvių kalba: Lietuvos Respublikoje parduodantys prekes ir (ar) paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, išskyrus Lietuvos Respublikoje laikinai prekes parduodančius fizinius asmenis ir fizinius asmenis, kurie prekių pardavimo veikla nesiverčia nuolat, užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. pavežėjai privalės aptarnauti klientus valstybine kalba. Tai paskatins juos labiau integruotis į Lietuvos visuomenę ir mokytis lietuvių kalbos.
Įstatymo pataisa įsigalios 2026 m. sausio 1 d.
Detali informacija užsieniečiams apie lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimus ir mokymąsi teikiama Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) svetainėje micenter.lt.
Parengta pagal Valstybinės kalbos inspekcijos informaciją.