Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti

siauliai.lt puslapyje naudojami slapukai

Mes naudojame trečiųjų šalių slapukus, kad suasmenintume turinį, skelbimus ir analizuotume svetainės srautą.

INFORMACIJA APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ

Duomenų valdytojas: 

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija), kodas 188771865, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. +370 41  509 490, el. p. .

Duomenų tvarkymo tikslai. Jūsų asmens duomenys gali būti tvarkomi:

  • Savivaldybės funkcijų, paslaugų, įsipareigojimų ir sutarčių vykdymo tikslu, arba siekiant imtis veiksmų prieš sudarant sutartį;
  • kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
  • siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų;
  • siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Asmens duomenys (tame tarpe ir specialių kategorijų asmens duomenys) yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Reglamento nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Savivaldybės administracija užtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumą įgyvendinusi visas būtinas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio neteisėto tvarkymo.

Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas:

Asmens duomenys, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, gali būti tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e, f  punktais.

Duomenų saugojimo terminai:

Asmens duomenys Savivaldybės administracijoje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą.

Duomenys gali būti renkami (gaunami) iš:

  • Asmenų, pateikusių prašymą, skundą, pranešimą;
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir jų duomenų bazių;
  • Kitų asmenų, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai.

Duomenys gali būti perduodami:

  • Valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir įmonėms, viešųjų paslaugų organizavimo ir teikimo, valstybės funkcijų vykdymo, viešojo administravimo ir teisės aktų nustatytų prievolių įgyvendinimo tikslais;
  • kitiems gavėjams, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai;

Kitais atvejais, esant asmens sutikimui arba atidžiai įvertinus duomenų teikimo ir gavimo tikslą, pagrindą ir ne daugiau nei duomenų, nei reikia tikslui pasiekti taip pat užtikrindama perduodamų duomenų saugumą.

Detalesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą ir kitą aktualią informaciją rasite interneto svetainės ASMENS DUOMENŲ APSAUGA puslapyje.

background

Lietuvoje pradedamos minėti sukilimo metinės

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė šiais metais Lietuvoje minėti 1863-1864 m. sukilimo 160-ąsias metines ir taip stiprinti istorinę Lietuvos laisvės kovų atmintį. Sukilimo dalyvių kova už Lietuvos laisvę pagerbta ir Šiauliuose.

Šiaulių mieste prasidėjo renginių ciklas, skirtas 1863-1864 metų sukilimo 160-ųjų metinių paminėjimui. Sausio 22 d. yra laikoma šio svarbaus istorinio įvykio pradžia, minint šią datą,  Šiaulių Sukilėlių kalnelyje prie paminklo Nepriklausomybei Šiaulių mero pavaduotojas Egidijus Elijošius padėjo gėlių, uždegta atminimo žvakutė.

Sukilimo atminties įprasminimui Šiauliuose taip pat numatoma surengti edukacines programas-konkursus mokiniams, bus organizuojama literatūros paroda, vyks ekskursijos, kiti renginiai.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus leidinyje „1863-1864 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ rašoma, kad 1863 m. pradžioje Lenkijoje ir Lietuvoje prasidėjęs ginkluotas sukilimas buvo tarsi 1830-1831 m. sukilimo tęsinys. Pagrindinis sukilimo tikslas buvo siekis atkurti prieš septynis dešimtmečius prarastą valstybingumą. Lenkijoje jis prasidėjo 1863 m. sausio 22 d.

Tuometinė situacija Lietuvos sukilėliams buvo labai nepalanki. Rusija, baimindamasi naujo karo su Anglija ir Prancūzija, Lietuvos žemėse sutelkė gausias karines pajėgas. Prieš prasidedant sukilimui, vien tik Vilniaus karo apygardoje jau buvo daugiau nei 66 tūkst. Rusijos kariuomenės karių. 1864 m. pavasarį Rusijos kariuomenės karių skaičius jau siekė net 145 tūkst. Prieš tokią jėgą galima buvo atsilaikyti tik sulaukus didžiųjų Vakarų Europos valstybių politinės ir materialinės paramos. Jos nesulaukus, sukilimas buvo pasmerktas pralaimėti. Susiklosčius tokiai situacijai, sukilimas rusų valdžios buvo žiauriausiomis priemonėmis numalšintas.

Viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis