Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti

siauliai.lt puslapyje naudojami slapukai

Mes naudojame trečiųjų šalių slapukus, kad suasmenintume turinį, skelbimus ir analizuotume svetainės srautą.

INFORMACIJA APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ

Duomenų valdytojas: 

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija), kodas 188771865, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. +370 41  509 490, el. p. .

Duomenų tvarkymo tikslai. Jūsų asmens duomenys gali būti tvarkomi:

  • Savivaldybės funkcijų, paslaugų, įsipareigojimų ir sutarčių vykdymo tikslu, arba siekiant imtis veiksmų prieš sudarant sutartį;
  • kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
  • siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų;
  • siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Asmens duomenys (tame tarpe ir specialių kategorijų asmens duomenys) yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Reglamento nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Savivaldybės administracija užtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumą įgyvendinusi visas būtinas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio neteisėto tvarkymo.

Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas:

Asmens duomenys, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, gali būti tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e, f  punktais.

Duomenų saugojimo terminai:

Asmens duomenys Savivaldybės administracijoje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą.

Duomenys gali būti renkami (gaunami) iš:

  • Asmenų, pateikusių prašymą, skundą, pranešimą;
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir jų duomenų bazių;
  • Kitų asmenų, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai.

Duomenys gali būti perduodami:

  • Valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir įmonėms, viešųjų paslaugų organizavimo ir teikimo, valstybės funkcijų vykdymo, viešojo administravimo ir teisės aktų nustatytų prievolių įgyvendinimo tikslais;
  • kitiems gavėjams, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai;

Kitais atvejais, esant asmens sutikimui arba atidžiai įvertinus duomenų teikimo ir gavimo tikslą, pagrindą ir ne daugiau nei duomenų, nei reikia tikslui pasiekti taip pat užtikrindama perduodamų duomenų saugumą.

Detalesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą ir kitą aktualią informaciją rasite interneto svetainės ASMENS DUOMENŲ APSAUGA puslapyje.

background

Pacientai „užkemša“ ligoninės priimamąjį, ieškoma sprendimų

Šiaulių miesto savivaldybės mero kabinete susitiko Respublikinės Šiaulių ligoninės ir miesto poliklinikų vadovai. Aptartos problemos su kuriomis susiduria šios sveikatos įstaigos, kartu ieškota galimų sprendimo būdų, kad šiauliečiams bei viso regiono gyventojams medicininės paslaugos taptų dar prieinamesnėmis. Vienas didžiausių rūpesčių – rimtesnių sveikatos problemų neturintys gyventojai dažnai be didesnio reikalo užima vietas ligoninės priimamajame, nors turėtų konsultuotis su šeimos gydytoju. Tuo tarpu tiems, kam iš tiesų reikia skubios pagalbos, tenka laukti.

Šiaulių meras Artūras Visockas surengė susitikimą, kuriame dalyvavo Respublikinės Šiaulių ligoninė, abiejų miesto poliklinikų vadovai, mero pavaduotojai Simona Poteliene ir Egidijus Elijošius. Diskusijos metu išgrynintos pagrindinės problemas sveikatos priežiūros sistemoje, kurias reikia spręsti ne regioniniu, bet valstybiniu lygmeniu. Tai susiję ne tik su sveikatos priežiūros įstaigų darbu, bet ir su visuomenės požiūriu į sveikatą.

Neseniai  Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo pareigas pradėjęs eiti Mindaugas Pauliukas iškarto ėmėsi rimtų iššūkių. Vienas jų – sustyguoti priėmimo ir skubios pagalbos teikimą.

„Pacientų srautas Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje yra didžiulis – per parą sulaukiame nuo maždaug nuo 120 iki 150 pacientų, kai kuriais periodais ir daugiau. Iš jų gydytis ambulatoriškai išleidžiama net apie 70 proc. Pacientų srautas savaitgalio dienomis siekia iki 380 pacientų – ir čia ambulatoriškai gydytis išleidžiamų pacientų srautas panašus. Taigi skaičiai kalba patys už save. Didžioji dalis ambulatoriškai gydytis išleidžiamų pacientų sveikatos problemas galėtų spręsti jų šeimos gydytojų kabinetuose.

Bėda, kad dažnu atveju pacientai Skubiosios medicinos pagalbos skyrių suvokia, kaip visą parą dirbantį šeimos gydytojų kabinetą. Taip galvoti klaidinga ir šį supratimą būtina keisti. Šeimos gydytojo kabineto „apėjimas“ yra viena pagrindinių priežasčių dėl kurių girdime gyventojų pasipiktinimus apie ilgą laukimo laiką, specialistų dėmesingumo trūkumą, tačiau būtent užkimštas priėmimo skyrius ir sukelia šias problemas. Sąmoningai įsivertinus bendrą savijautą, negalavimus, pagalbos ir išsamiai konsultacijai visų pirma reikėtų kreiptis į šeimos gydytojus. Tai padėtų sumažinti priėmimo skyriui tenkantį pacientų srautą, pagerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pacientams, kuriems būtina skubi pagalba. Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje dirbantiems medikams tenka susidurti ne tik su sudėtingais klinikiniais atvejais, pastarosiomis savaitėmis stebimas išaugusį girtų, agresyvių pacientų skaičių. Medikai susiduria su darbo trikdymu, medicininės įrangos gadinimu, nepagarbiu elgesiu“, – teigė Mindaugas Pauliukas.

Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis ir Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Aurika Koncienė tvirtina, kad priežasčių, kodėl gyventojai gudrauja ir vietoj šeimos gydytojo renkasi ligoninės priimamąjį, yra įvairių. Dažniausia dėl to, kad poliklinikoje gavus siuntimą dar tenka laukti konsultacijos su gydytoju-specialistu, atskirai darytis įvairius tyrimus, atvykus į priimamąjį ir pasiskundus pablogėjusia situacija, skubiai padaromi reikalingi tyrimai, pakonsultuoja reikiamos specializacijos medikai.

Susitikimo metu svarstyta galimybė Šiauliuose steigti savaitgaliais dirbančią šeimos gydytojo tarnybą, tačiau poliklinikų vadovai įsitikinę, jog tam tiesiog pritrūktų žmogiškųjų resursų. Šiaulių centro poliklinikoje šiuo metu dirba  22 šeimos gydytojai, trūksta dar penkių, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centre situacija panaši, dirba 18 šeimos gydytojų, trūksta taip pat penkių.

Jei poliklinikų šeimos gydytojams, kurių dalis jau yra vyresnio amžiaus, būtų nurodyta dirbti naktimis ar savaitgaliais, jie greičiausiai pasirinktų darbą kitose, privačiose sveikatos priežiūros įstaigose su patogesniu darbo grafiku. Prisikviesi jaunų šeimos gydytojų, net ir siūlant nemenkus atlyginimus, sunkiai sekasi. 

„Šeimos gydytojų tarnyba galėtų veikti tik sutelkus bendrai abiejų poliklinikų ir visų privačių šeimos gydytojų kabinetų pajėgas. Būtų logiška atidaryti nuolat dirbančio šeimos gydytojo kabinetą, pavyzdžiui, ligoninės patalpose. Aš tokį sprendimą palaikyčiau. Tačiau tokie pasikeitimai būtų ateityje, o dabar įstaigų vadovų ir sunkiai dirbančių medikų vardu, visų šiauliečių ir regiono gyventojų prašau mažareikšmes ir neskubias sveikatos problemas spręsti konsultuojantis su šeimos gydytojais, o ne savo nuožiūrą vykstant į ligoninę“, – kvietė meras Artūras Visockas.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ruošiama tvarka ir naujos bendradarbiavimo sutartys su miesto poliklinikomis bei privačiomis pirminėmis sveikatos priežiūros įstaigomis (PSPC). Pagrindinis kuriamos sistemos tikslas – pagerinti sveikatos paslaugų teikimo prieinamumą PSPC nedarbo metu, užtikrinti miesto ir regiono gyventojų sveikatos priežiūros paslaugas ūmiai susirgusiems, poliklinikose bei privačiose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose prisirašiusiems, apdraustiems pacientams.

Miesto ir sveikatos įstaigų vadovai sutarė toliau organizuoti tokius susitikimus, kurių metu bus gryninamos sveikatos paslaugų teikimo problemos, ieškoma būdų joms spręsti. Kadangi dalis kylančių iššūkių yra aktualūs ne tik miestui, bet ir visai respublikai, juos aptarti planuojama su sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu. 

Viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis