Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti

siauliai.lt puslapyje naudojami slapukai

Mes naudojame trečiųjų šalių slapukus, kad suasmenintume turinį, skelbimus ir analizuotume svetainės srautą.

INFORMACIJA APIE ASMENS DUOMENŲ TVARKYMĄ

Duomenų valdytojas: 

Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybės administracija), kodas 188771865, Vasario 16-osios g. 62, LT-76295 Šiauliai, tel. +370 41  509 490, el. p. .

Duomenų tvarkymo tikslai. Jūsų asmens duomenys gali būti tvarkomi:

  • Savivaldybės funkcijų, paslaugų, įsipareigojimų ir sutarčių vykdymo tikslu, arba siekiant imtis veiksmų prieš sudarant sutartį;
  • kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė;
  • siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų;
  • siekiant atlikti užduotį, vykdomą viešojo intereso labui arba vykdant duomenų valdytojui pavestas viešosios valdžios funkcijas.

Asmens duomenys (tame tarpe ir specialių kategorijų asmens duomenys) yra tvarkomi ir saugomi, vadovaujantis LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Reglamento nuostatomis bei kitais teisės aktais, reguliuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą.

Savivaldybės administracija užtikrina tvarkomų asmens duomenų saugumą įgyvendinusi visas būtinas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio pakeitimo, atskleidimo ir nuo bet kokio neteisėto tvarkymo.

Duomenų tvarkymo teisinis pagrindas:

Asmens duomenys, atsižvelgiant į konkrečias situacijas, gali būti tvarkomi, vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 1 dalies a, b, c, d, e, f  punktais.

Duomenų saugojimo terminai:

Asmens duomenys Savivaldybės administracijoje saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai, vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir saugojimą.

Duomenys gali būti renkami (gaunami) iš:

  • Asmenų, pateikusių prašymą, skundą, pranešimą;
  • Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir jų duomenų bazių;
  • Kitų asmenų, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai.

Duomenys gali būti perduodami:

  • Valstybės ir savivaldybių įstaigoms ir įmonėms, viešųjų paslaugų organizavimo ir teikimo, valstybės funkcijų vykdymo, viešojo administravimo ir teisės aktų nustatytų prievolių įgyvendinimo tikslais;
  • kitiems gavėjams, kai tai įpareigoja daryti galiojantys teisės aktai;

Kitais atvejais, esant asmens sutikimui arba atidžiai įvertinus duomenų teikimo ir gavimo tikslą, pagrindą ir ne daugiau nei duomenų, nei reikia tikslui pasiekti taip pat užtikrindama perduodamų duomenų saugumą.

Detalesnę informaciją apie vykdomą vaizdo stebėjimą, duomenų subjektų teisių įgyvendinimą ir kitą aktualią informaciją rasite interneto svetainės ASMENS DUOMENŲ APSAUGA puslapyje.

background

Profesionalių sportininkų rengimas aklavietėje?

Panašu, kad Lietuva pamažu susiduria su niūria sporto realybe, šalyje tampa vis sunkiau išugdyti profesionalius sportininkus, kurie galėtų atstovauti Lietuvai planetos pirmenybėse. Į vis labiau ryškėjančias problemas dėmesį atkreipia Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) ir Lietuvos sporto federacijų sąjunga (LSFS). Susitikime Šiauliuose kalbėta apie neišvengiamą būtinybę kuo greičiau kurti naują sportininkų rengimo sistemą, kuri apimtų visus amžiaus tarpsnius, leistų pasiekti gerų sportinių rezultatų ir saugotų sportuojančių sveikatą.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su LTOK prezidente Daina Gudzinevičiūte ir LSFS naujuoju prezidentu Dariumi Šaluga. Susitikime taip pat dalyvavo Šiaulių savivaldybės sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas. Sporto vadovai, pokalbyje su Šiaulių meru, pasidalino mintimis apie būtinybę kurti naują, lietuvišką sportininkų rengimo sistemą. Nes dabar ėmė aiškėti, kad tokios tikros ir puikiai veikiančios sistemos Lietuvoje nėra, yra tik jos fragmentai. Vienos sporto šakos yra geresnėje situacijoje, kitos prastesnėje, tačiau rezultatas aiškus ir verčiantis sunerimti. Šių metų Tokijo olimpinėse žaidynėse Lietuvai gali atstovauti net dvigubai mažiau sportininkų nei Rio de Žaneiro ar kitose vasaros olimpinėse žaidynėse.

„Jau kurį laiką bandome atkreipti į tai dėmesį, deja, kol kas nesėkmingai. Dabar kalbamės su savivaldos atstovais, nes būtent savivaldybėse prasideda jaunųjų sportininkų rengimas ir jų kelias į didįjį sportą. Jei turėsime merų palaikymą, bus lengviau pasiekti susitarimų ir nacionaliniu lygmeniu. Iš Šiaulių tikrai yra ko pasimokyti, galėtumėte būti pavyzdžiu kitiems miestams“, – kalbėjo Daina Gudzinevičiūtė.

„Iš tiesų daug dalykų turėjome išspręsti Šiauliuose ir tai nebuvo lengva padaryti. Mano manymu, buvo svarbu atskirti švietimo ir sporto sistemas, kad dabartiniuose sporto centruose dirbantys treneriai galėtų vykdyti sportininkų rengimą pagal sporto šakų sezoniškumą, tuo metu kai švietimiečiai laikosi mokslo metų periodiškumo ir taip toliau. Esame gal šiek tiek daugiau pažengę ir sporto bazių kūrimo bei jų atnaujinimo srityje. Jei dar sėkmingai pavyks pastatyti ir naują futbolo-regbio maniežą, tikrai bus kuo pasidžiaugti. Investuotas euras į sporto veiklas vaikams – grįš šimteriopa nauda. Tegul didžioji dalis tų vaikų ir netaps profesionaliais sportininkais, tačiau jie stiprės fiziškai ir psichologiškai, supras fizinės kultūros reikšmę, turės sveikos gyvensenos pagrindus. Žinoma, itin svarbu, kokie žmonės ugdo jaunuosius sportininkus, dirbti su vaikais gali tik pašaukimą turintys treneriai. Tikrai palaikyčiau naujos sportininkų ugdymo sistemos kūrimą, ji turi leisti pasiekti aukštesnių sportinių rezultatų, kartu saugant ir sportininkų sveikatą. Viskas turi būti logiška ir paprasta, nes tik tokie natūralūs dalykai yra ilgalaikiai ir tvarūs“, – palaikydamas svečių idėją sakė meras Artūras Visockas.

Daina Gudzinevičiūtė ir Darius Šaluga pabrėžė, kad kartu su kitais partneriais – Lietuvos paralimpiniu komitetu, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacija, diskutuojama, kaip būtų galima išbristi iš šios savotiškos profesionaliojo sporto krizės.

 

Šiaulių miesto savivaldybės informacija

V. Lebedžio nuotrauka