2021 m. rugpjūčio 23-27 dienomis „Erasmus+“ KA1 programos projekto “Kokybiškas įtraukusis ugdymas – pozityvus mokytojo profesionalumas kiekvieno mokinio ugdymo (-si) sėkmei” dalyvės Šiaulių sanatorinės mokyklos direktorė Lijana Giedraitienė ir anglų kalbos mokytoja Anželika Grigaliūnė lankėsi „III. Osnovna Škola Varaždin” mokykloje Varaždino mieste, Kroatijoje.
Mokykla yra tankiai apgyvendintame gyvenamųjų namų rajono apsuptyje, kuriame pastaraisiais metais statosi namus ir kuriasi daug jaunų šeimų su vaikais. Todėl mokykla, kad atlieptų poreikį priimti savo rajono vaikus, prieš tris metus pasistatė naują, erdvų, šiuolaikinį priestatą. Šiame priestate įrengtos klasės pradinio ugdymo mokiniams. Senajame mokyklos pastate, kuris skaičiuoja jau antrą šimtmetį (mokykla įsteigta 1846 m.), mokosi 5-8 klasių mokiniai. Tačiau pastaraisiais metais dėl ypatingai padidėjusio mokinių skaičiaus mokykla dirba pamainomis.
Kroatijoje mokykla, kurioje mokosi 1-8 klasių mokiniai, vadinama pradine mokykla. Tai prilygsta mūsų progimnazijai. O mokykla, kurią lanko 9-12 klasių mokiniai, kaip ir Lietuvoje, vadinama gimnazija. Skirtumas toks, kad mokiniai baigę pradinę mokyklą (8 klases) renkasi kur toliau mokytis: gimnazijoje ar profesinėje mokykloje. Dauguma mokinių mokslus tęsia gimnazijose, nes profesinės mokyklos nėra labai populiarios. Dėl mokinių nenoro rinktis profesinę mokyklą, Kroatijoje jau pastebėtas įvairių specialistų, kuriuos rengia profesinė mokykla trūkumas. Ypatingai pastaruoju metu trūksta statybininkų.
Mūsų lankytoje mokykloje veikia dvi pailgintos dienos grupės, kurių veikla organizuojama iki 16 val., kol tėvai baigia darbus ir atvyksta pasiimti savo vaikų. Šios grupės veikia panašiu principu kaip ir Lietuvoje. Po pamokų 1-4 klasių mokiniai su pedagogo pagalba atlieka namų darbus, organizuojamos įvairios meninės, sportinės veiklos mokyklos viduje ir lauke. Tam naudojamas mokyklos vidinis kiemas, atnaujintas stadionas, lauko klasė.
Vienas iš ryškesnių pastebėtų skirtumų tarp Lietuvos ir Kroatijos švietimų sistemų yra tas, kad Kroatijoje mokiniai jau pirmoje klasėje pradeda mokytis informacinių technologijų ir užsienio kalbos. Mokiniai gali rinktis kokios kalbos nori mokytis – anglų ar vokiečių. Jei pirmoje klasėje pasirinko mokytis anglų kalbą tai 5 klasėje kaip antrosios užsienio kalbos mokosi vokiečių ir atvirkščiai. Vokiečių kalba yra populiaresnė, nes dauguma kroatų baigę mokyklą ir universitetus siekia gyventi ir įsidarbinti Vokietijoje bei Austrijoje. Mokiniai turi galimybę rinktis ir prancūzų kalbą, tačiau ji nėra labai populiari. Gimnazijose mokiniai, šalia jau išvardintų užsienio kalbų mokosi ir lotynų kalbos. Pradinėje mokykloje nėra ir etikos pamokų, tik tikybos pamokos. Pastarąsias lanko apie 95 proc. mokinių. Nepasirinkę tikybos pamokų mokiniai laiką leidžia mokyklos bibliotekoje. Galimybę rinktis etikos pamokas mokiniai turi tik gimnazijoje.
Kaip ir visą pasaulį taip ir Kroatijos neaplenkė COVID-19 pandemija. Mokykla, pirmosios pandemijos bangos ugdymą organizavo nuotoliu naudodami Microsoft Teams platformą. Vėliau, ugdymas vyko kontakte, griežtai laikantis klasių ir srautų atskyrimo. Reikalavimai ir taisyklės tokie pat kaip ir Lietuvoje: kaukių dėvėjimas, rankų dezinfekavimas, patalpų vėdinimas ir t.t.
Visos mokyklos mokymo(-si) klasės aprūpintos multimedijomis, dauguma iš jų - interaktyviomis lentomis, mokiniai pamokose turi galimybę naudotis planšetėmis. Varaždin mokyklos mokytojai pastebėjo, kad nuotolinis ugdymas ženkliai prisidėjo prie mokytojų skaitmeninio tobulėjimo, naujų IT priemonių atradimo ir didesnio jų integravimo į ugdymo(si) procesą. Susitikimo metu mokytojai pasidalino jų naudojamais skaitmeninių priemonių ištekliais – įvairiomis IT programomis ir mobiliosiomis aplikacijomis. Šios interaktyvios priemonės buvo pristatytos Šiaulių sanatorinės mokyklos pedagogams. Tikimės, kad naujos skaitmeninės priemonės praturtins mūsų mokinių ugdymą(si).
Labai įdomus pasirodė mokyklos „Mokymosi be sienų“ ugdymo organizavimas. 5-8 klasių mokiniams organizuojamos 4-5 dienų išvykos į nacionalinius parkus, pajūrį, kurių metu mokiniai įtvirtina gamtamokslinio ugdymo žinias, susipažįsta su juos supančia aplinka, atlieka įvairius tiriamuosius, eksperimentinius darbus. Šios kelionės organizuojamos kelionių agentūrų, visas išlaidas apmoka tėvai. Yra sudaryta galimybė už kelionę mokėti išsimokėtinai. Mokytojai, lydintys mokinius, gauna dienpinigius – 200 kunų, tai yra apie 27 eurus. Kaip patys mokytojai įvardija – tai yra labiausiai mokinių laukiama kelionė. 1-4 klasių mokiniai renkasi trumpesnes, vienos dienos keliones.
„III. Osnovna Škola Varaždin” mokykloje labai daug dėmesio skiriama aplinkos tausojimui. Kiekvienoje klasėje įrengta atliekų rūšiavimo sistema, visur kabo informacija apie atliekų rūšiavimą, jo svarbą ir naudą.
Taip pat susipažinome kaip organizuojamas ugdymas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Mokytojai dalinosi savo patirtimi, įžvalgomis ir darbo metodais apie įtraukųjį ugdymą. Kroatijoje, kaip ir Lietuvoje, siekiama įtraukti kuo daugiau specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių į bendrojo lavinimo mokyklas užtikrinant jiems švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą. Mokytojams organizuoti įtraukųjį ugdymą, padeda mokytojo padėjėjai. Jų mokykla turi penkis mokytojų padėjėjus. Taip pat mokytojai pagalbos sulaukia iš mokyklos socialinio pedagogo ir kitų pagalbos mokiniui specialistų.
Kroatijoje, kaip ir Lietuvoje, mokyklos direktorių darbo sutartys terminuotos. Mokyklos vadovo kadencijos trukmė 4-5 metai. Tačiau, skirtingai, nei Lietuvoje, direktorių renka mokyklos bendruomenė. Tapti direktoriumi gali bet kuris mokyklos mokytojas. Mokytojai, norintys tapti direktoriumi, iškelia savo kandidatūras, pristato mokyklos viziją. Tuomet mokyklos bendruomenė balsuoja už kandidatus. Daugiausiai balsų surinkę kandidatai dalyvauja galutiniame rinkimų etape - komisijoje, sudarytoje iš mokyklos pedagogų, tėvų atstovų ir savivaldybės atstovų.
Kroatijoje mokytojų darbo krūvis skaičiuojamas pagal etatinį užmokesčio modelį. Pilną darbo krūvį sudaro 40 savaitinių valandų iš kurių 24 valandos skiriamos kontaktiniam darbui. Kitos valandos paskirstomos pagal individualiai sulygtas veiklas su mokyklos vadovu. Tai gali būti ir projektinės veiklos vykdymas, konsultacijos mokiniams, mokyklos aplinkų kūrimas ir pan. Įprasta praktika, kad matematikos mokytojai iš individualiai su mokyklos vadovu sulygtų valandų, sudaro pamokų tvarkaraščius visos mokyklos mokytojams. Mokytojai, turintys pilną etatą vidutiniškai uždirba 1000 eurų atskaičius mokesčius.
Su „III. Osnovna Škola Varaždin” mokytojais susitarėme, kad mokyklų bendradarbiavimas nenutrūks pasibaigus darbo stebėjimo vizitui. Aptarėme kokiais būdais ir priemonėmis stiprinsime mokyklų bei mokytojų bendradarbiavimą, numatėme kokius bendrus projektus vykdysime „eTwinning“ platformoje, kaip keisimės gerąja mokyklų ir mokytojų patirtimi.
Šis projektas finansuojamas Europos Komisijos „Erasmus +“ programos lėšomis.
