Dabartinis finansavimas nepakankamas
Atlikta analizė parodė, kad nepriklausomai nuo to, kad paskutinius 6 metus gatvių remontui skiriamos lėšos buvo 5 ir daugiau kartų didesnės – neįmanoma kompensuoti dangų būklės blogėjimo, kai net keletą dešimtmečių, iki 2018 m., gatvių infrastruktūrai buvo skiriamos minimalios lėšos.
Šiaulių miesto savivaldybė matydama, kad valstybės skiriamas kelių priežiūros fondo finansavimas neužtikrina esamos kelių būklės palaikymo, nuo 2018 m. pradėjo papildomai tam skirti tiek savivaldybės biudžeto, tiek kitų finansavimo šaltinių lėšas.
Be valstybės pagalbos savivaldybės su šia problema nepajėgs susitvarkyti
Visgi įvertinus, kad ir toks finansavimas nėra pakankamas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas su atliktos analizės rezultatais bei pasiūlymais kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA).
Šiaulių miesto meras siūlė apsvarstyti šiuos gatvių sektoriaus finansavimo būdus:
- peržiūrėti LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme numatytas kelių mokesčio lengvatas;
- padidinti valstybės biudžeto lėšomis prisidėjimą prie savivaldybės gatvių (kelių) sektoriaus statybos ir priežiūros finansavimo;
- peržiūrėti koncesijos, viešos ir privačios partnerystės bei kitų bendradarbiavimo su verslu modelių teisinį reguliavimą, skatinant į šios problemos sprendimą įtraukti ir verslą;
- peržiūrėti savivaldybių skolinimosi galimybes investicinių projektų finansavimui;
- peržiūrėti LR Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo nuostatas, numatant sąlygas, motyvuojančias verslą daugiau investuoti į savivaldybių infrastruktūrą.
Ministerija teigiamai vertina Savivaldybės siūlymus
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, Savivaldybės spaudos konferencijoje, pranešė, kad į mero kreipimąsi Ministerija sureagavo – birželio 3 d. gautas Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pasirašytas raštas.
„Vertiname Šiaulių miesto savivaldybės pastangas plėtojant, prižiūrint miesto susisiekimo infrastruktūrą ir iš esmės pritariame rašte pateiktiems pasiūlymams dėl vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros finansavimo padidinimo. Taip pat manome, kad klausimas dėl didesnio prisidėjimo valstybės biudžeto lėšomis prie vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūros finansavimo turėtų būti sprendžiamas įvertinus viso valstybės kelių (ne tik vietinės, bet ir valstybinės reikšmės) tinklo finansavimo poreikį“, – teigiama rašte.
Gavęs šį atsakymą, meras kreipėsi į LSA su siūlymu sudaryti darbo grupę iš LSA atstovų bei ekspertų. Dirbdama vienoje komandoje ši darbo grupė galėtų detaliau išanalizuoti Šiaulių miesto savivaldybės teiktus pasiūlymus, apibendrinti juos ir patiekti konkrečius pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimo.
„Štai ir procesas, kuriam postūmį davėme. Neabejoju, kad LSA priims mūsų siūlymą ir bus sudaryta darbo grupė. Peržiūrėjus teises aktus, išdiskutavus lengvatas, ateityje turėtumėme pasiekti rezultatą, kuris atves Lietuvą prie geresnės gatvių infrastruktūros“, – situaciją apibendrino A. Bartulis.