Gruodžio 1-ji, prieš 83 metus. Miesto taryba nutarė buvusią Rinkos (Turgaus) aikštę pavadinti Laisvės vardu. Buvusioje turgavietėje atlikus daugybę rekonstrukcijos darbų, naujoji urbanistinė erdvė, įprasminanti tautos kovą už laisvę, tapo vieta, skirta viešiesiems renginiams ir poilsiui. 1938 m. pasikeitus miesto burmistrui ( J. Valančiaus vietą užėmė P. Linkevičius), Naujųjų metų proga buvo sumanyta Laisvės aikštėje pastatyti ir papuošti eglutę, surengti prie jos Naujųjų sutiktuves. Gruodžio 31 d. vakare prie iliuminuotos eglutės pirmą kartą centrinėje aikštėje susirinko daugybė šiauliečių. Jie klausėsi Kauno radiofono transliuojamų iškilmių iš laikinosios sostinės, Karo muziejaus sodelio. Prasidėjus Naujiesiems, 1939 m., aikštėje buvo pakelta tautinė vėliava, dangų spalvomis nušvietė raketos (pirmasis fajerverkas?).
Deja, netrukus atėjo ir 1940-ji, paskutiniai Pirmosios Lietuvos Respublikos metai, nors dėl A. Smetonos autoritarinio režimo ir ribotos, bet visgi laisvės metai. Tų metų viduryje, tautai ilgam praradus laisvę, numirė ir Laisvės aikštė. 1944 m. ji tapo nelaisvės aikšte, okupantų pervadinta Pergalės vardu.
Fotografo S. Ivanausko nuotrauka (iš "Aušros" muziejaus fondų), daryta 1943 m, nacių okupacijos laikais. Aikštės pakraštyje, prie Tilžės gatvės, matyti jau kiek paaugę Spaudos medžiai, ąžuoliukai, o aikštės centre – aptvertas Vilniaus ąžuoliukas.
Istorikas Jonas Sireika