Šį sekmadienį šeimos iš visos Lietuvos traukė į Šiaulius, kad sudalyvautų Šiaulių arenoje vykstančioje Šeimų šventėje. Įspūdingą renginį organizuoja Šiaulių vyskupija, tačiau šventė jau seniai peržengė vyskupijos ribas ir tapo respublikine, joje sulaukiama net užsieniečių.
Šiemetinės šventės pavadinime užkoduotos bene svarbiausios bendražmogiškos vertybės: tikėjimas, viltis ir meilė. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio inicijuota ir jo nuolat globota šventė šiemet minėjo 25 gimtadienį. Įprastai šventė vykdavo bažnyčiai minint Tris karalius, o šį kartą jį surengta antrąjį advento sekmadienį ir gražiai sutapo su kita gražia sukaktimi – šventės įkūrėjo E. Bartulio 75-uoju gimtadieniu.
Nuo 10 val. – Šiaulių arenos fojė vyko šeimas globojančių organizacijų, judėjimų ir bendruomenių mugė, o vidurdienį Šv. Mišias aukojo Lietuvos vyskupai ir kunigai, giedojo Šiaulių katedros choras „Džiaugsmas“.
Vienas gražiausių ir prasmingiausių Šeimų šventės akcentų yra santuokos įžadų atnaujinimas, kai vyras ir žmona aplinkinių ir savo vaikų akivaizdoje vėl prisiekia prieš Dievą. Šia ceremonija šeimos pasisemia stiprybės visiems metams.
Šventėje sulaukta ir apaštalinio nuncijaus prie šventojo Sosto – arkivyskupo dr. Georgo Gansweino. Nuncijus ne tik dalyvavo Mišių aukoje, bet ir atvežė svarbią popiežiaus žinią.
Paskelbus Šventojo Tėvo bulės tekstą paaiškėjo, kad pirmasis Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis ganytojo lazdą – pastoralą perduoda naujajam Šiaulių vyskupui Dariui Trijoniui, o pats taps vyskupu emeritu.
Po Šventųjų Mišių jubiliejų pasitinkantis Eugenijus Bartulis sulaukė gausybės sveikinimų. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, padėkojęs E. Bartuliui už nuoširdžią tarnystę Šiauliuose, jam įteikė originalią dovaną – ekslibrisą. Šis, knygoms žymėti skirtas ženklas, buvo specialiai sukurtas šiai progai.
„Šio meno kūrinio kompozicija plačiai ir melsvai išsiliejusi, dangaus virpesio pilna it beribis Tikėjimo vandenynas... Tai savyje judrus knygos ženklas, kaip ir ženklo savininkas. Pastoralas užima centrinę ekslibriso vietą, ornamentika iliuziškai atmėgdžioja originalųjį variantą. Vyskupo lazda – tai mūsų gerojo Ganytojo simbolis, tai profesinis, vienas iš svarbiausių, Vyskupo atributų. Dešinėje – atverstas Šventojo Rašto atvartas su įdėta raudona juostele DŽIAUGSMAS. Vyskupo skleidžiama džiaugsminga ir pozityvi energija net sukūrė legendą, kad Eugenijus Bartulis yra tikras Džiaugsmas tarp visų mūsų. Darbo kairėje apskritimas vaizduoja fotoobjektyvą su plačiai atvertomis užuolaidėlėmis, kur užfiksuotas saulėtas krokas, gal net visa jų pievelė šalia Pastoracinio Centro Šiauliuose, o galbūt kažkur kalnuose. Šis motyvas simbolizuoja Vyskupo pomėgį fotografuoti. Horizontalėje raibuliuojančiomis linijomis teka Jo Ekscelencijos vaikystės Nemunas. Už upės, kairiau, kadaise nugalėta Kilimandžaro viršukalnė (Pasaulio altorius)* ir pastatytas kryžius joje. Horizonto dešinėje – mylimiausioji šv. Petro ir Povilo Katedra Šiauliuose, tvirtai ant kalno, apaugusio medžiais. Tas kalnas vadinasi EX LIBRIS. Iš knygų suręstas kalnas – stiprybės ir išminties simbolis. Ekslibriso dangus truputį dramatiškai neramus. Kiekvieno žmogaus gyvenimas tai liudija, kad gyvenimas yra visoks. Turėdami Dievo malonę ir būdami jo globojami ir mylimi, galime jausti harmoniją, pilnatvę, meilę ir laimę“, – apie ekslibrisą rašė jo autorė grafikė, dailininkė Lolita Braza.
Antroje dalyje žiūrovams pristatyta kuo tikriausia premjera. Būrys atlikėjų ir choras atliko italų autorių sukurtą sakralinį miuziklą „Juozapo sapnas“.
Miuziklo tekstą specialiai šiai šventei iš italų kalbos išvertė Liucija Grybaitė, pastatymą režisavo teatro režisierius, muzikos pedagogas Nerijus Petrokas. Pagrindinius vaidmenis atliko žinomi Lietuvos atlikėjai: Egidijus Bavikinas, Deividas Norvilas (Deivis), Mindaugas Zimkus, Renata Norvilė, Elena Kalvaitytė - Vitkauskienė, Vytautas Salinis, Mindaugas Žalalis, Vytautas Bemolas, taip pat ir Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ artistai (meno vadovas ir dirigentas Linas Balandis). Miuziklo choreografiją kūrė Aleksandras Jankauskas, kostiumų dalininkė – Rita Kosmauskienė.
Miuziklas „Juozapo sapnas“ pristato vieną iš reikšmingiausių Senojo Testamento tekstų-biblinę ištrauką apie Jokūbo šeimos istoriją, kai broliai susitarę pardavė Juozapą į vergiją. Istorija baigiasi laimingai, tapęs Egipto valdovo patikėtiniu, Jokūbas atleidžia savo broliams, o tie pripažino savo klaidą.
V. Lebedžio nuotraukos