Įvairiose miesto erdvėse įsisiūbavo Lietuvių kalbos dienų renginiai. Vasario 20-ąją Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje (Aido g. 27) įvyko susitikimas su režisiere, vaidybinio filmo „Pietinia kronikas“ scenarijaus autore Egle Vertelyte. Kurgi daugiau, jei ne išgarsintame „Pietiniame“ įsikūrusioje bibliotekoje galėjo įvykti toks jaukus ir šiltas pokalbis apie žiūrimumo rekordus Lietuvoje bei užsienyje „mušančią“ Rimanto Kmitos romano „Pietinia kronikas“ ekranizaciją, šiaulietišką filmo personažų šneką bei kitas scenarijaus kūrimo įdomybes? Susitikimą moderavo bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė ryšiams su visuomene Jurgita Januševičiūtė-Taralė.
Vertelytė – tikra šiaulietė, gimusi ir užaugusi Šiauliuose. Jos žinių bagažas įspūdingas: Lietuvoje – istorijos bakalauras ir menotyros studijos, kino mokslai – Danijoje, scenaristės magistras – Didžiojoje Britanijoje. „O istorija liko istorijose“, – paklausta apie istorikės išsilavinimą šypsosi itin paprastai ir lengvai su auditorija bendraujanti moteris. Eglė sakė esanti istorijų pasakotoja bet kokia forma, jai įdomu prisidėti prie kino projektų – smalsumas veda, kur nueiti. Pasak režisierės, jos sukurti „Stebuklas“ (2017 m.) ir „Gardutė“ (2024 m.), nors ir skirtingų žanrų, yra jai būdingos stilistikos filmai. Režisierei kūryboje artimesnė ir labai svarbi moterų tema. Filmuose dominuoja moterys – jų jausena bei problemos yra gerai žinomos ir suprantamos. Tuo tarpu filmo „Pietinia kronikas“ pagrindinis herojus – jaunas vaikinas Rimantas. „Po truputį mokausi kalbėti ir apie tai“, – sakė viešnia. Jai būdingas ironiškas požiūris, į gyvenimo situacijas žvelgia su humoru, tačiau prisipažįsta: „jaučiu, kad pavargau nuo tos komedijos, nors iki šiol visai patogiai jaučiausi komedijos žanre“.
Scenarijus – labai svarbus, pagrindinis filmo dokumentas. Filmo „Pietinia kronikas“ scenarijus buvo rašomas apie metus laiko. Pasak autorės, šio darbo tikslas – sukurti kuo įtikinamesnį personažą. Per išorinį veiksmą kuriama personažų psichologija. Labai svarbi yra kūrinio struktūra – pastatyti žmogų į įtemptą situaciją ir vesti, kol žiūrovui pasidarys įdomu. Romanas, pagal kurį pastatytas filmas, turi daug istorijų, tad tenka nuspręsti, kurios iš jų svarbios, surasti knygoje „dramaturginį stuburą“. E. Vertelytė pasakojo, kad kol gimė filmas, scenarijus buvo perrašytas net 5 kartus – atlikti visiški struktūriški pakeitimai. Su R. Kmitos knyga „Pietinia kronikas“ scenaristė dirbo nuo 2017-ųjų. Pats autorius į kūrimo procesą nesikišo, bet kai jau buvo montuojamas filmas, padėjo tvarkyti kalbinius aspektus. Paklausta, kaip kalba ji pati, atsakė mananti, kad kalba šiaulietiškai: „kai tik atsipalaiduoju, tuoj išlenda šiaulietiška kalba. Man atrodo, kad net angliškai aš kalbu su šiaulietišku akcentu!“, – sakė humoro nestokojanti režisierė.
Filmo „Pietinia kronikas“ scenarijaus apimtis – 113 puslapių. Vienas puslapis – viena minutė filmo. Paklausta žiūrovų, Eglė sakė knygą perskaičiusi 4 kartus, o filmo režisierius ją skaitė nuolat. Autorės nuomone, ji ir filmo režisierius Ignas Miškinis – sau labai reiklūs žmonės. „Jauti pasitikėjimą, ir tai yra didelis įsipareigojimas. Tas pasitikėjimas veda į priekį“, – sakė viešnia. Kad geriau suprastume kūrybinį procesą, E. Vertelytė pateikė to paties epizodo tekstą knygoje ir scenarijuje, po to pademonstravo, kaip ta scena atrodo filme.
Filmo kūrime šiauliečių indėlis – labai didelis, dalyvavo didelė šiauliečių komanda. Vytis Puronas kūrė muziką filmui. Agnė Biskytė – kostiumų dailininkė. Prie filmo kūrimo prisidėjo aktoriai, masinių scenų dalyviai, regbio komandos nariai. Iš Šiaulių kilęs ir pats knygos autorius R. Kmita. „Pirmą kartą atrodė, kad komanda dirbo kaip kumštis – kaip magija, kuri įvyksta tik kartą“, – sakė viešnia. Ne veltui filmą lydi sėkmė. Talino festivalyje, kuris laikomas vienu prestižiškiausių Europoje, filmas „Pietinia kronikas“ išrinktas geriausiu Baltijos šalių filmu.
Lietuvių kalbos dienų sostinės atidarymo metu meras A. Visockas yra išsakęs iniciatyvą, kad Šiauliai taptų miestu be užsienietiškų keiksmažodžių. Filme pasitaiko rusiškų keiksmažodžių, todėl buvo įdomu, kaip šis klausimas buvo spręstas kuriant scenarijų. Autorės teigimu, keiksmažodžiai vartojami tikslingai, nes reikia būti sąžiningam kuriamam personažui. Dialoguose keiksmažodžiai sukuria tikroviško kalbėjimo iliuziją, suteikia spalvinį prieskonį, vietos dvasios pojūtį. Kalba turi atitikti žanrą, atspindėti to laikotarpio kalbėseną. Dažnai aktoriai ir patys improvizuoja kuriamos scenos pagrindu. O jeigu režisierei pačiai tektų nusikeikti lietuviškai, pasakytų – „velnias!“
Nors didžiąją renginio dalyvių dalį sudarė ne jaunimas, daugelis jau buvo matę „Pietinia kronikas“, ir šiaulietiška maniera sakė, kad filmas jiems pasirodė „normaliai“. Didelį įspūdį paliko filmo pabaiga, daugumos nuomone – labai graži...
Paklausta apie tolesnius planus, režisierė ir scenaristė papasakojo, kad R. Kmita rašo naują romaną ir pjesę teatrui. O ji pagal šią pjesę Šiaulių dramos teatre režisuoja spektaklį, ir vasaros pradžioje, birželio 7 d., žiūrovų lauks ypatinga šiaulietiška premjera. Spektaklis sutelks iš Šiaulių kilusių kūrėjų pajėgas.
Ką veikia, kai nerašo? E. Vertelytė sako labai mokanti „atsijungti“ nuo darbo. Filmus ji žiūri darbo metu, o laisvalaikiu labai mėgsta šiuolaikinį šokį, muziką, ieško įvairių kultūros formų. „Gyvenu gyvenimą, kuris yra visoks. Bandau pasidaryti jį įdomų“, – sako kūrėja.
Susitikimas organizuotas įgyvendinant projektą „Šiauliai – Lietuvių kalbos dienų sostinė 2025: šiauliečio kalbinė tapatybė“.
Projekto organizatorė – Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka
Projektą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Šiaulių miesto savivaldybė
Projekto rėmėjas Šiaulių Rotary klubas „Harmonija“
Projekto partneriai: Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyrius, asociacija „Baltų centras“, Šiaulių turizmo informacijos centras, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazija, Šiaulių menų mokykla, Šiaulių Dainų muzikos mokykla, Šiaulių technologijų mokymo centras, Šiaulių dailės mokykla
Informaciniai rėmėjai: „Etaplius TV“, „Saulės radijas“, „Šiaulių kraštas“, „Regionų naujienos“
