Artėjant miesto šventei „Šiaulių dienos 2022“ įvyko iškilmingiausias ir bene svarbiausias renginys, kurio metu pagerbti Šiauliams itin nusipelnę žmonės. Išlaikant tradiciją, jau dvidešimt antrus metus iš eilės buvo surengta Šiaulių miesto garbės piliečio inauguracija. Šiemet ceremonija vyko Šiaulių valstybinio dramos teatro salėje, šventėje dalyvavo Šiaulių miesto garbės piliečiai, Seimo nariai, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai, miesto šventės „Šiaulių dienos 2022“ rėmėjai, šiauliečiai bei miesto svečiai.
Iškilmingas vakaras pradėtas Lietuvos valstybės himnu, kurį susirinkusiems atlikti padėjo Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ ir Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“.
Šiaulių miesto garbės piliečio vardas teikiamas nuo 2000 metų, per tą laiką inauguruoti 44 Šiauliams nusipelnę Lietuvos ir užsienio piliečiai. Dalis jų jau yra iškeliavę į Anapilį, jų atminimas ceremonijos metu pagerbtas tylos minute.
Renginio vedėjui pristačius Savivaldybės tarybos sprendimą dėl Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimo, skambant iškilmingai „Camerata Solaris“ muzikai, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas regalijas uždėjo žinomam Šiaulių miesto vardo garsintojui, aktyviam šiauliečiui, kraštotyrininkui, dizaineriui, skulptūros Geležinė lapė autoriui Viliui Puronui.
„Apsižvalgęs aplinkui matau mamytes, tėvelius, broliukus, sesutes. Matot? Nuostabus miestas! Ir aš labai tuo didžiuojuosi, kad esu jūsų gaminys“, – pasirašęs Šiaulių miesto garbės piliečių knygoje kalbėjo naujasis Garbės pilietis Vilius Puronas.
Po muzikinės pertraukėlės, kurios metu skambėjo Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokinės Martynos Vedeckytės fortepijonu atliekamas M. K. Čiurlionio kūrinys, prasidėjo antroji ceremonijos dalis. Jos metu įteiktas dar vienas pagarbos simbolis – Auksinio šaulio padėkos ženklas.
Šį ženklą yra gavę dvi dešimtys iškilių įvairių sričių atstovų. Ženklas teikiamas už rezultatus ar pasiekimus profesinėje veikloje, ilgametį atsidavimą savo darbui, neeilines iniciatyvas. Šiais metais auksinį miesto simbolį meras Artūras Visockas įteikė gyvajai regbio sporto legendai Sigitui Kukulskiui, kurio dėka Šiauliai yra tituluojami regbio sostine, o Lietuvos rinktinė gali didžiuotis puikiais rezultatais.
Ankščiau pats aktyviai sportavęs, S. Kukulskis jau daug metų treniruoja regbio komandas, dabar ypatingą dėmesį skiria jaunimui, įtraukdamas į prasmingą sportinę veiklą ir nukreipdamas teisingu gyvenimo keliu.
„Ačiū visiems, kurie tikėjo, kad Šiauliai bus regbio sostine, tikėkite tuo ir toliau. Nepamirškite tokių dalykų kaip aistra, ambicijos, atsakomybė. To linkiu visiems šiauliečiams ir Šiaulių miestui“, – sakė Sigitas Kukulskis.
„Žmonija išmoko išskaidyti pasaulį, išskaidėme jį iki atomo. Tačiau visada žmonėms buvo poreikis vienytis. Šiandien Šiauliuose turime tokį vakarą, kuomet Garbės piliečiai mus subūrė ir mes galime pajusti vienį. Tai yra labai prasminga ir svarbu. Žmonėms svarbu ir tai, kas yra už daiktų pasaulio. Mąstyti ir matyti plačiau mus kviečia kūrėjai ir kiti žmonės, kurie peržengia kasdienybės ribas ir rodo mums pavyzdį. Ačiū jiems už tai“, – ceremonijos metu kalbėjo miesto meras. Artūras Visockas visus susirinkusius pakvietė pasitikti naująjį miesto garbės pilietį atsistojus ir skambant plojimams.
Pasibaigus iškilmingai ceremonijai naujam miesto Garbės piliečiui, Auksinio šaulio padėkos ženklo nominantui ir visai Šiaulių valstybiniame dramos teatre susirinkusiai publikai dovanotas puikus koncertas. Lietuvos ir užsienio šalių kompozitorių muziką atliko Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos jaunieji talentai, Šiaulių pažiba – berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ – ir maestro Vilhelmo Čepinskio vadovaujamas Šiaulių kamerinis orkestras „Camerata Solaris“.
Vilius Puronas
Vilius Puronas – profesionalus industrijos dizaineris, dailininkas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto visuomenės veikėjas, garsinantis Šiaulius. Taip pat žinomas kaip Šiaulių istorijos žinovas, televizijos laidų vedėjas, dėstytojas, rašytojas ir leidėjas, „Lietuvos rekordų knygos“ 14-os rekordų autorius. Vienas iš produktyviausių Šiaulių dailininkų, gavęs nemažai apdovanojimų už kūrybinę ir leidybinę veiklas.
1953–1964 m. mokėsi Panevėžio mokykloje-internate, kur įgijo fotografo ir šaltkalvio-įrankininko specialybes. 1967–1971 m. studijavo pramoninę dailę Vilniaus valstybiniame dailės institute, įgijo dizainerio ir dailininko-konstruktoriaus specialybę.
Darbinė veikla: 1964–1967 m. dirbo Panevėžio gamyklos „Ekranas“ fotografu; 1971–1973 m. tarnavo sovietinėje armijoje; 1973–1992 m. dirbo Šiaulių miesto LDT VK miesto vyriausiuoju dailininku; 1994–2004 m. ėjo reklamos įmonės UAB „Neuwerbung“ direktoriaus pareigas; 2000–2008 m. dirbo Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros dėstytoju; 2004–2012 m. ėjo Šiaulių m. savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto pareigas; 2008–2011 m. Šiaulių valst. kolegijos Turizmo administravimo katedroje dirbo dėstytoju; 2012–2015 m. VšĮ Šiaulių turizmo informacijos centre dirbo projektų vadovu; 2012–2015 m. Šiaulių profesinio rengimo centre dirbo dėstytoju, lektoriumi. Nuo 2013 m. – pensininkas.
Visuomeninė veikla: nuo 1984 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys; nuo 1987 m. – Lietuvos dizainerių sąjungos (LDiS) narys; 1986–1995 m. ir 2007–2016 m. – LDiS Šiaulių skyriaus pirmininkas; 2007–2021 m. – Lietuvos dizainerių sąjungos valdybos narys; nuo 2005 m. – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narys; 1990–1994 m. – nepriklausomos Lietuvos I Šiaulių m. tarybos deputatas, nepartinis; nuo 2008 m. – istorinio LDK Jotvingių kryžiaus riterių ordino donatorius ir riteris.
Autoriniai kūriniai Lietuvos Respublikos rekordų knygoje:
MIESTO HERBAS. Didžiausias herbas sienoje: 29,25 m² ploto, 4,5×6,5 m dydžio; vieta – Šiauliai.
SUPERKOPŪSTAS. Didžiausia daržovės skulptūra (1978–1994): apie 1,5 m skersmens, pagaminta iš aliuminio skardos; buvo prie daržovių parduotuvės Vilniaus g. 179, vieta – Šiauliai.
GELEŽINĖ LAPĖ. Didžiausia gyvūno skulptūra: apie 15 m ilgio, 6,6 m aukščio, 4,15 m pločio, apie 7 t svorio; sukonstravo UAB „Elga“; vieta – Šiauliai.
AUKURAS SALDUVEI. Didžiausia Lietuvos knyga-milžinė: 125 cm aukščio, 90 cm pločio, 25 cm storio, 113,6 kg svorio, 184 p.; vieta – VUŠA fojė.
GELEŽINĖ KNYGA. Sunkiausia Lietuvos knyga: 287 kg svorio, 120 cm aukščio, 74 cm pločio, 22 cm storio; sukonstravo UAB „Elga; vieta – Kražiai.
KARDAS MILŽINAS. Didžiausias kardas: 8,5 m ilgio, apie 350 kg svorio, geležtės ilgis 6,7 m, plotis 0,37 m, storis 40 mm; sukonstravo UAB „Elga“; vieta – Panevėžio Pajuostės aerodromas.
VAINIKAS MILŽINAS. Didžiausias vainikas Lietuvoje: išorinis skersmuo 792 cm, vidinis skersmuo 602 cm, storis 130–80 cm; sukonstravo UAB „Elga“.
PANE-VĖŽYS! Didžiausia vėžiagyvio skulptūra: 9,8 m ilgio, 6,9 m pločio, 1,27 m aukščio, 1,7 t svorio, pagaminta iš cinkuotos geležies; sukonstravo UAB „Elga“; vieta – Panevėžys.
BAZILISKAS-AITVARAS. Didžiausia fantastinio gyvūno skulptūra: apie 10,2 m ilgio, 4,6 m aukščio, 4,55 m pločio, apie 2 t svorio; sukonstravo UAB „Elga“; vieta – Šiauliai.
CENTŲ KAMBARYS. Patalpa, kurią dekoruojant panaudota daugiausia monetų – 157 130 vnt.; vieta – VUŠA biblioteka.
KARALIŠKŲJŲ ŽALČIŲ ŠEIMYNA. Didžiausia gyvūnų skulptūrinė kompozicija, išsidėsčiusi 419,75 m², 36,5 m ilgio, 11,5 m pločio teritorijoje; sukonstravo UAB „Elga“; ; vieta – Naisiai.
AK!–CENTAS! Didžiausia monetos kopija. Bronzinė moneta yra 145 cm skersmens, 8,5 cm storio, sveria apie 300 kg; sukonstravo UAB „Elga“; vieta – Šiauliai.
MORĖ. Aukščiausia Morė – 21,1 m aukščio, viešai sudeginta 2015 m.
DIDŽIAUSIA KEPTUVĖ – 2,32 m skersmens, su metalo dangčiu; 2021 m. pagaminta Kairiarankių šventei Kairiuose; sukonstravo UAB „Elga“.
Autorinės knygos:
NUO MAMUTŲ IKI CEPELINŲ
BRANGUS PAUKŠTIS FENIKSAS, I, II t.
BUVOME 1960–1964
SAULĖS MIESTO VEIDAS, I–IV t.
KRYŽIŲ KALNO MĮSLĖS
GELEŽINĖ KNYGA (knyga-almanachas apie Jotvingių kryžiaus riterių ordiną)
KRYŽIŲ KALNAS: PASLAPTYS, LEGENDOS, PADAVIMAI (brošiūra lietuvių ir lenkų k.)
ŠVENTASIS KRYŽIŲ MIŠKAS (autorinė brošiūra šešiomis kalbomis)
Apdovanojimai:
1976 m. – TSRS LŪPP bronzos MEDALIS už pirmosios pėsčiųjų gatvės sukūrimą.
1982 m. – LTSR DIPLOMAS už savitą Šiaulių miesto estetinio veido formavimą.
2003 m. – MIKELIO PRIZO LAUREATAS.
2012 m. – ŠIAULIŲ MIESTO KULTŪROS IR MENO PREMIJA už kultūrinę ir meninę veiklą.
2013 m. – SAULĖS MIESTO SPINDULIO vardas.
2014 m. – JOTVINGIŲ KRYŽIAUS RITERIŲ ORDINO INSIGNIJA, RITERIO TITULAS ir HERBAS.
2017 m. – GARBĖS ŽENKLAS už indėlį į LDK istorinį paveldą.
2017 m. – DARBO ŽVAIGŽDĖS MEDALIS.
2017 m. – TADO KOCSIUŠKOS KRYŽIUS už patriotinę ir pilietinę veiklą.
2018 m. – LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO MEDALIS už nuopelnus Lietuvos kultūrai.
2019 m. – BALTIJOS KELIUI – 30. Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos medalis.
2020 m. – ŠIAURĖS LIETUVOS ŽVAIGŽDĖ. Šiaulių nevyriausybinių organizacijų medalis.
2021 m. – UŽ PASIŽYMĖJIMĄ. Lietuvos kariuomenės pajėgų medalis.
2022 m. – LIETUVOS DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO GEDIMINO ORDINO MEDALIS už nuopelnus Lietuvos Respublikai.
Sigitas Kukulskis
Sigitas Kukulskis savo didžiąją gyvenimo dalį atidavė sportui ir Šiauliams. Dar vaikystėje jį traukė sportas. 1975 metais studijuodamas Šiaulių K. Didžiulio politechnikume pirmą kartą susipažino su tuo metu nauja sporto šaka – regbiu. Tai buvo pasirinkimas, kuris lydi Sigitą jau 47 metus.
Net 26 metus Sigitas Kukulskis buvo žaidėjas. Dar 1992 metais tapo „Vairo“ vyrų komandos žaidžiančiu treneriu, su šia komanda net 20 kartų tapo Lietuvos čempionais. 2015 metais perleidęs vyrų komandos vairą, pasirinko ruošti jaunąją regbininkų kartą. Šiuo metu jis treniruoja 5 skirtingo amžiaus regbio komandas bei „Vairo“ vyrų antrą komandą, kuriose treniruojasi virš šimto sportininkų. Paklausus, koks jo šio laikotarpio tikslas, atsakymas nepaprastai paprastas – treniruoti 200 vaikų.
Be sportinės veiklos, jis vis dar pagrindinis „Vairo“ regbio klubo renginių organizatorius, matyt sukaupta patirtis ir organizuotumas dar liko nuo 1979 metų, kai jis pradėjo dirbti Šiaulių „Vairo“ gamyklos gamybinės gimnastikos metodininku, kurio viena iš pareigybių buvo organizuoti sporto ir pramogų šventes gamyklos darbuotojams.
Savo nuosekliu darbu ir užsispyrimu Sigitas Kukulskis tapo neatsiejama Šiaulių regbio dalimi, Šiauliams pelnė Lietuvos regbio sostinės vardą, o šiuo metu visą savo laiką ir energiją skiria Šiaulių regbio jaunajai kartai.
Treneris Sigitas yra Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijos ir Šiaulių sporto gimnazijos regbio treneris, Lietuvos regbio federacijos valdybos narys (Europos regbio plėtros vadovas Lietuvoje), Lietuvos regbio-7 lygos prezidentas (visų amžiaus grupių Lietuvos regbio-7 ir Baltijos regbio-7 čempionatų organizatorius), visuomeninės vaikų regbio mokyklos „Sigito Kukulskio regbio mokykla“ vadovas ir treneris.
Sigito Kukulskio sportiniai pasiekimai
26 metus žaidė regbį Šiaulių „Vairo“ regbio komandoje (1975-2002) ir 10 metų buvo komandos kapitonas (1982-1991).
20 kartų tapo Lietuvos regbio čempionu (15 kartų regbio-15 (1982-2002) ir 5 kartus regbio-7 (1993-1997), 11 kartų Lietuvos regbio taurės laimėtoju (1983-1996).
4 kartus buvo rezultatyviausiu Lietuvos regbio čempionato žaidėju (1981,1982,1983, 2000).
12 metų žaidė Lietuvos regbio rinktinėje (1982-1993).
Išrinktas geriausiu Lietuvos regbio žaidėju (1994).
Per 24 darbo metus (1992-2015) S. Kukulskio treniruojama „Vairo“ vyrų regbio komanda tapo:
20 kartų Lietuvos regbio-15 čempione ir 4 kartus laimėjo antras vietas, 15 kartų – Lietuvos regbio-7 čempione, 9 kartus – Lietuvos regbio-15 taurės laimėtoja, 5 kartus – Baltijos regbio-7 čempione, 3 kartus – Baltijos regbio-15 čempione.
Sigitas Kukulskis buvo pirmasis Nepriklausomos Lietuvos vyrų regbio-15, vyrų regbio-7 nacionalinių rinktinių bei Lietuvos jaunių rinktinės vyr. treneris. 23 metus treniravo Lietuvos nacionalines rinktines. Buvo vyr. treneris vyrų regbio-15 (1992-1993), vyrų regbio-7 (1993-2006, 2011-2015, 2017), jaunių regbio-15 (1999), jaunių regbio-7 (2016-2018), jaunimo regbio-15 (2004).
Penkis kartus S. Kukulskio treniruojama vyrų regbio-7 rinktinė žaidė Europos regbio-7 čempionatų finalinėse varžybose (2002-5 vieta, 2004-9 vieta, 2005-9 vieta, 2006-9 vieta, 2015-9 vieta)
„Vairo“ regbio klube S. Kukulskis parengė 131 Lietuvos vyrų nacionalinės rinktinės žaidėją.
Įvairaus amžiaus S. Kukulskio treniruojamos Šiaulių „Vairo“ , sporto mokyklos „Klevas“ ir Šiaulių sporto gimnazijos vaikų , jaunučių, jaunių, jaunimo regbio komandos 31 kartą tapo Lietuvos čempionėmis (vaikų – 4 kartus, jaunučių – 8 kartus, jaunių – 14 kartų, jaunimo – 5 kartus).