2010 m. Šiaulių miesto savivaldybė pasirašė sutartį dėl galimybių studijos sudarymo, jos tikslas – įvertinti ar Šiauliams reikalingas Viešasis logistikos centras, užbaigus studiją, 2011 m. buvo pasirašyta projektavimo darbų sutartis, statybos leidimas išduotas jau 2013-aisiais metais.
Pirminis projektas – nerealus
Pasak Šiaulių miesto mero A. Visocko, pirminis Viešojo logistikos centro projektas buvo nerealus, jo sąmata – milžiniška, o visi kaštai, tiek logistikos centro sukūrimo, tiek jo operavimo, turėjo būti padengti miesto savivaldybės.
Pirminiame Viešojo logistikos centro projekte planuota Šiaulių pramoninėje teritorijoje įrengti keturias vėžės šakas, elektrinį ožinį kraną ir kt. Šio centro statybos darbai nebuvo pradėti dėl projekto ydingumo ir finansavimo šaltinių trūkumo.
Pramoninės teritorijos vystymas ir projekto korekcijos
Visgi, Šiaulių miesto savivaldybė nuo 2008 m. įgyvendino didelės apimties projektus: sukurtas ekonominis mazgas ir įrengta inžinerinė Šiaulių pramoninio parko (56 ha) ir laisvosios ekonominės zonos (132 ha) infrastruktūra, rekonstruota ir įrengta nauja infrastruktūra Šiaulių oro uosto teritorijoje. Šiam ekonominiam mazgui išsivysčius, geležinkelio vėžės ir krovos aikštelių poreikis nedingo, priešingai, ši infrastruktūra tapo būtina norint didinti Šiaulių regiono konkurencingumą.
2015-aisiais metais, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas raštu informavo LR Susisiekimo ministeriją, kad Savivaldybė atliko potencialių Viešojo logistikos centro paslaugų vartotojų apklausa ir išsiaiškino, kad pirminiame projekte numatyta infrastruktūra (keturios atšakos, ožinis kranas) yra perteklinė, projektą nuspręsta tobulinti.
Kova dėl finansavimo
Visgi, liko vėžės infrastruktūros įrengimo finansavimo klausimas. Šiaulių miesto savivaldybei ne vienerius metus teko įrodinėti Vyriausybei, kad šio projekto užbaigimas kurtų pridėtinę vertę visai valstybei, mat 90 proc. mokesčių iš įmonių, įsikūrusių Laisvojoje ekonominėje zonoje ir pramoniniame parke, keliauja tiesiai į valstybės iždą.
Svarbu ir tai, kad rengiant techninį projektą Šiaulių miesto savivaldybė siekė užtikrinti ir krašto gynybos poreikių įgyvendinimą. Techninėje dokumentacijoje buvo suprojektuota rampa karinei technikai, atskiras geležinkelio iešmas perspektyviniam geležinkelio keliui į Lietuvos Kariuomenės valdomą teritoriją, tinkama krovos aikštelių danga karinei technikai judėti.
Dėl šio investicinio projekto svarbos ne tik valstybės biudžetui, bet ir saugumui ne kartą pasisakė Šiaulių miesto meras A. Visockas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos pramoninkų konfederacija, Šiaulių pramonininkų asociacija, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Šiaulių miesto savivaldybės taryba bei Lietuvos savivaldybių asociacija. Visi jie, kartu ar atskirai, ne kartą kreipėsi į Vyriausybę reikšdami savo palaikymą šios infrastruktūros įrengimui.
Galiausiai 2021 m., Savivaldybei bendradarbiaujant su Susisiekimo ministerija, buvo įrengta geležinkelio infrastruktūra iki Šiaulių pramoninio parko teritorijos. Tolimesnį naujos geležinkelio vėžės tiesimui reikiamą finansavimą skyrė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2023 m. buvo baigta įrengti krovos aikštelių infrastruktūra, prie kurios įrengimo reikšmingai prisidėjo Ekonomikos ir inovacijų bei Vidaus reikalų ministerijos.
Pasiektas tikslas: Savivaldybės prisidėjimas ~ 10 proc.
Primename, kad pirminiame projekte Viešasis logistikos centras turėjo būti įrengtas ir valdomas Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis. Nukeliavus ilgą kelią ir užbaigus statybos darbus, geležinkelio atšakos dvi dalys ir logistikos centras kainavo apie 18,76 mln. eurų. Tam Savivaldybės lėšų reikėjo 1,83 mln. eurų, tik apie 10 procentų!
Šiuo metu Šiaulių miesto savivaldybė yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį su UAB „LTG Infra“ dėl bendro darbo, siekiant gauti leidimą pradėti naudoti naują stacionarųjį geležinkelių infrastruktūros posistemį. Dokumentai, reikalingi dėl objekto pripažinimo tinkamu naudoti, yra specifiški geležinkelio transporto sektoriui ir reikalauja plačių šios srities žinių, todėl šiuo metu tolimesnius darbus vykdo „LTG Infra“.
Kai reikalingi dokumentai bus parengti, Šiaulių miesto savivaldybė sukurtą infrastruktūrą perduos „Lietuvos geležinkeliams“, kurie ir organizuos šios atkarpos įveiklinimą. Tikimasi, kad ir paskutinėje projekto fazėje pavyks išlaikyti sklandų bendradarbiavimą.