2022 metų spalio pabaigoje trys Šiaulių sanatorinės mokyklos pedagogės kartu su partneriais iš Rumunijos, Italijos ir Turkijos dalyvavo Kroatijoje Slavonsky Brod mieste vykusiame „Erasmus+“ KA229 projekte „Notice me my teacher“. Projekto tikslas – kurti geresnę ir patrauklesnę mokyklą specialiųjų poreikių mokiniams.
Lankėmės Osnovnos ,,Bogoslav Šulek" mokykloje, kurioje mokiniai buvo paruošę sveikinimo programą, buvo pristatyta Kroatijos švietimo sistema, mokyklos ugdymosi aplinkos. Susipažinome su negalią turinčia apskrities sportininke Dora Bašić, kuri papasakojo apie savo gyvenimą ir iškilusius iššūkius. Ji sėkmingai baigė bakalauro ir magistro studijas, aktyviai dalyvauja Bocce rutulių sporto tarptautiniuose turnyruose, kuriuose laimi prizines vietas. Jos gyvenimo istorija yra įkvepianti, motyvuojanti ir įrodanti, kad žmogaus galimybės yra neribotos. Jaunos moters pasakojimas padėjo suvokti, kad palanki ugdymosi aplinka, specialistų pagalba bei paties žmogaus valia, noras ir užsispyrimas ugdo asmenybę ir sukuria pilnavertį gyvenimą. Jos aktyvumas ir optimizmas įkvepia šalia esančius žmones.
Lankėmės „Cekin“ darželyje, kur susipažinome su darbo specifika integruojant negalią turinčius vaikus į įprastas grupes bei individualiai juos ugdant pagal Montessori sistemą. Mokykloje diena pilna praktiškų ritualų, kurie skatina vaikus ugdyti discipliną. Vaikai yra mokomi pasiruošti darbo vietą, pabaigti pradėtą darbą. Taip įgyjamas įgūdis įgyvendinti tai, kas sumanyta. Montessori metodas skatina vaikus pasitelkti kinetinį pažinimo metodą. Įvairios praktinės priemonės, kurios naudojamos Montessori sistemoje, padeda suvokti skaičius, raides, žodžius, ilgį, spalvas, garsus. Kitaip tariant, multisensorinio mokymosi metodas Montessori sistemoje padeda iki galo suvokti medžiagą. Susipažinome su didaktininėmis priemonėmis: gyvenimo praktikos pratimais (pvz., rišimas, sagstymas, vandens pilstymas), juslinio lavinimo priemonėmis (pvz., barškučiai, raudonosios lazdelės), matematikos didaktine medžiaga (pvz., auksiniai karoliai, dryžuotosios lazdelės), kalbos didaktine medžiaga (pvz., šiurkščiosios raidės iš švitrinio popieriaus, judamosios raidės). Visos didaktinės priemonės pagamintos vadovaujantis tam tikrais principais: jos skirtos vienai kuriai nors sąvokai išaiškinti ir vaiko dėmesį nukreipti tik į ją. Užduotys vaikams pateikiamos pagal sudėtingumą ir tam tikrą seką. Visos didaktinės priemonės sukurtos tam, kad vaikai aktyviai dirbtų ir patys apibendrintų gautą rezultatą. Vaikas, dirbdamas su šiomis priemonėmis, jas pažįsta, lygina ir grupuoja. Kiekviena priemonė turi klaidų kontrolę – yra taip pagaminta, kad vaikas pastebėtų savo klaidas. Vaikui nereikia auklėtojo pagalbos - suklydęs jis pats pastebi savo klaidą ir ją ištaiso. Taip vaikui sudaromos galimybės laisvai pasirinkti ir ugdyti savarankiškumą. Paprastai darbas vyksta ant kilimėlio. Ant jo dedama ar išdėstoma tik ta priemonė, su kuria bus dirbama. Tokiu būdu kiti daiktai neblaško vaiko dėmesio. Vaikas atsisėda taip, kad gerai matytų, ką daro auklėtoja. Ji pristato priemonę aiškiai ir tiksliai, jos judesiai lėti ir gerai apgalvoti. Kai vaikas supranta užduoties esmę, jam leidžiama dirbti savarankiškai. Auklėtoja stebi jo darbą. Padirbėjus su mokomąja medžiaga, galima reiškinį ar savybę įvardyti. Tai atliekama per trijų pakopų pamokėlę. Pirmiausia įvardijama ypatybė. Per antrą pamokėlės dalį patikrinama, ar vaikas suprato sąvokas. Trečioji pakopa – kai vaikas pats vartoja išmoktas sąvokas. Vėliau vaikai mokomi žodžius laipsniuoti. Didelį įspūdį paliko tai, kad vaikai labai disciplinuoti, geba sukoncentruoti dėmesį.
Darželio grupės yra mišrios ir kiekvienoje yra po kelis specialiųjų poreikių turinčius ugdytinius. Vaikai, turintys raidos negalią, gali kasdien naudotis reabilitacinėmis terapijomis. Ypač didelis dėmesys skiriamas negalią turinčių vaikų auklėjimui ir socializacijai. Susipažinome su darbu grupėse, pamatėme praktinius pavyzdžius ir patys dalyvavome kai kuriuose dirbtuvių etapuose.
Taip pat aplankėme pradinę specialiojo ugdymo „Milan Amruš“ mokyklą, kurioje susipažindinome su jos darbo pobūdžiu, ugdymosi aplinka ir metodais. „Milano Amruš“ yra vienintelė Brod-Posavinos apskrities mokykla, skirta vaikų, turinčių raidos sutrikimų, auklėjimui, ugdymui ir reabilitacijai. Mokymas vyksta dviem pamainomis: 1-oje pamainoje - klasės mokymas (kroatų kalba, matematika, gamta ir visuomenė, muzikinė kultūra, kūno kultūra ir sportas), 2-oje pamainoje - dalykų mokymas. Vaikai mokomi rūpintis savimi, taip pat ugdomas jų meninis ir muzikinis kūrybiškumas. Mokiniai ugdymo grupėse skirstomi pagal amžių, poreikius ir gebėjimus. Jie yra ugdomi tolerancijos, laisvos saviraiškos, pasitikėjimo, sąžiningumo, abipusės pagarbos ir padrąsinimo dvasia. Mokytojai su savo mokinių tėvais siekia abipusio bendradarbiavimo, atvirų, nuoširdžių, kupinų supratimo santykių, kurie padeda geriau pažinti mokinius ir siekti pačių geriausių rezultatų. Darbuotojai ir mokinių tėvai turi tą patį tikslą – laimingą ir savarankišką vaiką. Yra ugdomi mokinių darbo įpročiai, jų kūrybiškumas. Mokytojai suteikia profesionalią pagalbą, kad kiekvienas mokinys tobulėtų. Taip pat projekto kelionės metu vykome į miesto baseiną ir stebėjome grupinius ir individualius neįgaliųjų užsiėmimus. Plaukimo specialistai su padėjėjais nemokamai dirba su įvairaus amžiaus negalią turinčiais žmonėmis du kartus per savaitę.
Paskutinę dieną aplankėme „Vranovci“ mokyklą, kur dalyvavome projektinėje dienos veikloje „Paklausyk, kaip kvėpuoja žemė“. Labai įdomi projektinė veikla vyko visą dieną, mokymasis buvo susijęs su kasdiene, įprasta aplinka. Mokiniai projektinėje veikloje ne tik įgijo dalykinių žinių, bet mokėsi bendradarbiavimo, planuoti savo ir grupės veiklą, atsakingai atlikti pareigas, tikslingai pasirinko veiklos metodus, darbo priemones bei medžiagas, pritaikė turimas žinias ir įgūdžius praktikoje. Mokiniai praktinių veiklų metu ne tik tyrinėjo duonos bei jos produktų kelią iki stalo, bet ir patys gamino duonos kepinius, aiškinosi produktų naudą.
Projekte susipynusi teorija buvo taikoma praktikoje ir atvirkščiai – iš praktinių rezultatų buvo atliekami teoriniai apibendrinimai. Mokiniai buvo įsitraukę į bendrą darbą ir problemų sprendimus. Matėme, kaip supratingai, nuoširdžiai, kolegiškai vyko mokytojo ir moksleivių bendradarbiavimas. Mokymasis buvo prasmingas, nes turimos ar naujai įgytos žinios lengvai pritaikomos praktikoje.
Susipažinę su Kroatijos švietimo sistema pastebėjome, koks didelis dėmesys skiriamas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Kroatijoje, kaip ir Lietuvoje, siekiama įtraukti kuo daugiau specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių į bendrojo lavinimo mokyklas užtikrinant jiems švietimo pagalbą, lygias galimybes ir ugdymosi prieinamumą. Mokytojams organizuoti įtraukųjį ugdymą padeda mokytojo padėjėjai.
Kroatijoje projekto dalyvių nuoširdumas, draugiškumas paliko neišdildomą įspūdį, o pažintos aplinkos, mokinių ugdymosi galimybės suteikė naudingos patirties.
Šiaulių sanatorinės mokyklos mokytoja Justė Staponkienė
