Sukėlėjas ir jo savybės
Stabligės sukėlėjai gamtoje yra labai paplitę. Ligos sporos atsparios karščiui, šalčiui, saulės šviesai, o aplinkoje jos gali išsilaikyti keletą metų. Aptinkamos daugelio žinduolių (arklių, avių, galvijų, šunų, kačių, žiurkių ir kt.) taip pat ir žmonių žarnyne. Su išmatomis gali patekti dirvožemį, o iš jo plisti į kitą aplinką. Stabligės sporos patekusios į organizmą per atvirą žaizdą gali tapti aktyviomis ir išsivystyti į gyvas bakterijas. Žmonės stablige užsikrečia stabligės sporoms pakliuvus į žaizdas.
Užsikrėtimo būdai
Po odos pažeidimo: įpjovos ar įbrėžimo, kai vėliau žaizda užteršiama, stabligės ligą sukeliantys mikroorganizmai gali patekti į žmogaus ar gyvūno organizmą. Grėsmė susirgti stablige kyla ir sudėtinių lūžių, nudegimo, opos, nušalimo ar gangrenos atvejais, taip pat vartojant intraveninius vaistus (švirkščiamąsias narkotines medžiagas). Kuo gilesnė ir nešvaresnė žaizda, tuo didesnė rizika susirgti stablige.
Stablige gali užsikrėsti ir susirgti bet kokio amžiaus asmenys, tačiau tai dažniausiai ji pasitaiko tarp žmonių, kurie vaikystėje nebuvo pilnai paskiepyti arba nebuvo revakcinuoti.
Nėščioms moterims kyla didesnė rizika susirgti stablige jei, joms nepasiskiepijus nuo šios ligos, buvo atliktas nesaugus skubus neštumo nutraukimas ar vyko komplikuotas gimdymas.
Stablige gali užsikrėsti ir naujagimiai, jei jų motinos nebuvo paskiepytos.
Inkubacinis laikotarpis
Laikas nuo ligos sukėlėjo prasiskverbimo į organizmą iki pirmųjų simptomų atsiradimo 1–30 dienų, vidutiniškai trunka 7 dienas.
Naujagimių stabligės inkubacinis laikotarpis yra tarp pirmųjų 3–14 gyvenimo dienų, dažniausiai – nuo 6–8 dienų.
Simptomai
Stabligei būdingi simptomai: sustingęs ar surakintas žandikaulis, nevalingos veido grimasos arba veido paralyžius, raumenų spazmai, sunku ryti, nugaros ir kaklo sustingimas, priepuoliai, greitas širdies plakimas, pasunkėjęs kvėpavimas, karščiavimas. Įvairaus stiprumo ir intensyvumo skausmingi spazmai gali pasireikšti paveiktose žmogaus kūno galūnėse.
Negydoma stabligė gali sukelti pavojų gyvybei. Taip pat gali pasireikšti tokios komplikacijos kaip: širdies nepakankamumas, smegenų pažeidimai, plaučių uždegimas, sunkus kvėpavimas, kvėpavimo takų obstrukcija, kaulų lūžiai, raumenų pažeidimas.
Gydymas ir vakcinacija
Veiksmingiausias gydymas nuo stabligės yra vakcinacija. Pirmą kartą įtarus stabligės požymius turėtų būti skiriama vakcinacija. Skiepijimas rekomenduojamas įvairaus amžiaus žmonėms, taip pat nėščioms moterims ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs. Kūdikiai gimsta apsaugoti motinos antikūnų, tačiau kūdikystėje juos taip pat labai svarbu paskiepyti. Suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms patariama kreiptis dėl revakcinacinių stabligės dozių, nes su amžiumi antikūnų kiekis gali mažėti ir atsiranda didesnė rizika susirgti šia liga.
Profilaktika
Lietuvoje kūdikiai ir vaikai nuo difterijos skiepijami pagal Lietuvos Respublikos Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Pirmaisiais gyvenimo metais įskiepijamos trys sudėtinės kokliušo, difterijos ir stabligės skiepų DTaP dozės. Skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai. Po pirminio paskiepijimo susidariusių antikūnų koncentracijos mažiems vaikams greitai nyksta, todėl reikalingos stiprinamosios skiepų dozės. Ketvirtoji ir penktoji skiepų dozės, atitinkamai skiriamos 18 mėn. amžiaus kūdikiams (DTaP) ir 6–7 metų (DTaP) vaikams. Šeštąja skiepų doze (Td – difterijos, stabligės suaugusiųjų skiepais) skiepijami 15–16 metų vaikai. Vėliau palaikomąjį skiepijimąsi suaugusiesiems rekomenduojama atlikti kas 5–10 metų.
Niekada nuo difterijos neskiepytiems (arba paskutinio skiepijimosi laiko nežinantiems) asmenims būtinas pirminis skiepijimo kursas (3 dozės) ir vėliau pakartotinis skiepijimas kas 5–10 metų atsižvelgiant į skiepų aprašą. Lietuvoje valstybės lėšomis vykdomas vyresnių nei 26 metų asmenų planinis skiepijimas nuo difterijos ir stabligės. Difterijos sukėlėjo nešiotojams skiriamas gydymas antibiotikais. Asmenims, turėjusiems sąlytį su sergančiuoju, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje bus įvertinta užsikrėtimo difterija rizika, paskirti reikalingi tyrimai. Sąlytį turėjusius asmenis svarbu stebėti, profilaktiškai rekomenduojami antibiotikai. Nespecifinė profilaktika:
- dažnai plauti rankas;
- jeigu muilo ir vandens nėra, rankas valyti dezinfekuojamuoju skysčiu;
- kosėjant ir čiaudint prisidengti burną ir nosį nosinaite;
- vengti glaudaus sąlyčio su sergančiuoju: nesibučiuoti, nesinaudoti tais pačiais stalo įrankiais, puodeliais;
- siekiant išvengti užsikrėtimo C. ulcerans bakterija, vengti sąlyčio su galvijais ir kitais gyvūnais, nevartoti nepasterizuoto pieno produktų.