Apibendrinant šiemet minimą olimpinio judėjimo šimtmetį, konferencijoje buvo nuosekliai aptariama praeities, dabartinė sporto politika ir galimos išeitys gerinant situaciją. Pranešimus susirinkusiems pristatė Lietuvos sporto tarybos pirmininkas prof. Algirdas Raslanas, žinomas sporto medicinos gydytojas Dalius Barkauskas. Didelę patirtį turintys sporto pasaulio atstovai pasakojo apie tuometinio Lietuvos olimpinio sporto centro veiklą ir jo privalumus. Kalbėta apie centralizuoto sportininkų rengimo modelį sporto medicinoje.
„Mes pastoviai išradinėjame kažką, geriau reikėtų laikyti tęstinumą. Turbūt esame labai turtinga valstybė, nes atsisakome 10-15 metų ruoštų kineziterapeutų ir kitų sporto medicinos specialistų, kurie buvo ruošti olimpinei rinktinei ir juos nubraukiame lengva ranka. Jie išeina į privatų sektorių ir tada pasidaro mažoms federacijoms gerokai per brangūs“, – apie sporto reformos pasekmes medicinos srityje reziumavo ilgametis olimpinės rinktinės vyriausias gydytojas D. Barkauskas.
Kritikos strėlių dabartinei sistemai negailėjo ir Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga. Apie būtinybę imtis pokyčių kalbėjo Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Kartais tikrai aštriai pasiginčijame dėl sporto klausimų, bet kalbamės ir diskutuojame dėl to, kad visi norime rasti sprendimą šviesios sporto ateities labui. Čempionų yra vienetai, kurie tampa autoritetais ir kelrodžiais kitiems. Tačiau mums svarbu kalbėti apie visą sportininkų rengimo piramidę, pradedant nuo pačių mažiausių talentų atradimo. Kol kas iš valstybės daugiau sulaukdavome trukdymo, nei pagalbos ir norime rasti sprendimų“, – sakė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, sukvietusi sporto bendruomenę į šį renginį.
Daugiausiai priekaištų sulaukė dabartinę šalies sporto sistemą kuruojanti ir prižiūrinti Nacionalinė sporto agentūra (NSA). Tiesa, jos vadovas Mindaugas Špokas pripažino, kad agentūros svoris formuojant sporto politiką nėra toks, kaip ankščiau egzistavusio Kūno kultūros ir sporto departamento. Tačiau kalbant apie sporto rezultatus ir sportui skiriamą finansavimą teigė, kad šiuo metu situacija yra geresnė nei bet kada.
Diskusijoje netrukus pasigirdo ir oponuojančių nuomonių, esą prie šalies pasiekimų minimi Paryžiaus olimpinėse žaidynėse iškovoti medaliai nėra šalies sportininkų rengimo sistemos rezultatas. Breiko ar krepšinio 3x3 sporto šakose parengimas didžia dalimi vyko privačia iniciatyva.
„Situacija tikrai neatitinka didžiosios sporto bendruomenės lūkesčių, yra sričių, kur judame labai silpnai. Federacijų netekina dabartinė finansavimo sistema, mūsų nuomonės nepaisymas, Sporto įstatymo „prastūmimas“ nevertinant federacijų pasiūlymų ar netgi darant priešingai. Sakyčiau, kad federacijos yra silpninamos tendencingai, esame ant nulūžimo ribos“, – kalbėjo Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šaluga.
„Mano, kaip bendruomenės atstovo, tikslas, kad vaikai ir suaugę žmonės būtų sveikesni, kad populiarėtų ir vis svarbesnė darytųsi judėjimo kultūra. Sporto pasaulio tikslas yra, kad greta visuotinio aktyvumo dar būtų pelnomi ir profesionalių sportininkų medaliai. Todėl prie šio klausimo einama akcentuotai ir nuosekliai, tikiuosi, kad ši konferencija turės realios naudos miestui ir Lietuvai“, – kalbėjo Šiaulių meras Artūras Visockas.
Trijų dalių diskusija baigėsi rezoliucijos dėl sporto sistemos tobulinimo šalyje pristatymu. Siekdami valstybinių, savivaldybių institucijų ir nevyriausybinių skėtinių sporto organizacijų bendradarbiavimo kuriant strategija grįstą sporto sistemą, sporto konferencijos Šiauliuose dalyviai nutarė palaikyti susitarimą, kuriam jau pritarė Lietuvos sporto nevyriausybinės organizacijos ir dalis Lietuvos politinių partijų.
