Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti
background

Šiaulių graikų-romėnų imtynių treneris V. Žibutis baigė tarptautinio teisėjo karjerą

Savaitgalį vykusiame „Druskininkai Cup“ turnyre žiūrovai ne tik stebėjo intriguojančias dvikovas, bet ir tapo jautrios akimirkos liudininkais. Po paskutinės kovos Vidmantas Žibutis nusikabino nuo kaklo švilpuką ir nusiėmė teisėjų dviejų spalvų rankogalius ir simboliškai padėjo ant imtynių kilimo. Kurorte baigėsi daugiau kaip tris dešimtmečius trukusi imtynių teisėjo tarptautininko karjera. Praeityje daugkartinis šalies graikų-romėnų imtynių čempionas gegužę atšventė šešiasdešimties metų jubiliejų. Kartu pastarasis gimtadienis reiškė ribą, kai nepratęsiami tarptautinės UWW (United World Wrestling) imtynių kategorijos teisėjo įgaliojimai.
„Žinoma, liūdna. Daug pamatyta, keliauta, daug įvairių pažinčių. Teisėjo darbas paįvairino gyvenimą, savotiškai pratęsė mano sportinę karjerą. Nuo to laiko, kai peržengiau imtynių salės slenkstį, tik du kartus nesu gyvai dalyvavęs Lietuvos imtynių čempionatuose. Kartą, dar būdamas sportininku, negalėjau išvykti iš kariuomenės, o antrąsyk šiemet, kai dėl dubens traumos likau gydytis namuose“, – apie užplūdusią nuotaiką ir aistrą dar vaikystėje pasirinktai sporto šakai pasakojo Vidmantas Žibutis. 
Nors dėl amžiaus limito Vidmantas negalės teisėjauti aukščiausio rango varžybose, tačiau nuo imtynių sporto jis nežada atitolti.
„Nesiruošiu sudėti ginklų, bus laiko daugiau dėmesio skirti Lietuvoje vykstančioms varžyboms. Jei tik galėsiu, visur vyksiu, padėsiu, konsultuosiu“, – žadėjo 31 metus teisėjavimui skyręs šiaulietis.
Vidmanto Žibučio teisėjo debiutas įvyko 1988-ais metai, kai buvo pakviestas padirbėti šalies čempionate, o į tarptautinius vandenis įplaukė po šešerių metų.
„Pamenu, tvirtas pozicijas Tarptautinėje imtynių federacijoje, kuri tuomet vadinosi FILA, turėjo Michailas Rybakovas, gana matomas imtynių teisėjų bendruomenėje buvo Albinas Sodaitis. Aš su Evaldu Maldele perėmėme iš jų estafetę. Mano pirmos varžybos – Medvedžio turnyras Baltarusijoje 1994-tų metų pavasarį. Nuo tos akimirkos taip ir arėme su Evaldu apie dvidešimt metų, kol teisėjų tarptautininkų gretas papildė jaunimas. Tik 2014 metais UWW licenciją gavo Vilius Adomaitis, vėliau prisijungė Nerijus Peleckis, Marius Baranauskas, Tomas Gricius ir Karolis Lukomskis. Kai yra tokia komanda, kur kas lengviau suderinti išvykas ir, be to, darbdaviai žiūri palankiau. Juk čempionatai ir turnyrai vyksta ne vieną dieną“, – prisiminimais ir patirtimi dalinasi V. Žibutis. – Ir pačiam ilgam išvykti nesmagu – nuo 1983 metų treniruoju vaikus sporto centre „Atžalynas“, negaliu jų ilgesniam laikui palikti be priežiūros.“
Vidmantui šypsnį sukėlė klausimas apie teisėjo uždarbį.
„Kaip sakiau, vienintelis uždarbis yra geros emocijos ir susitikimai su kolegomis. O kalbant apie finansus, tai dar savus tenka pridurti. Čia tikrai nėra biznio“, – atrėžė V. Žibutis.
Lietuvos imtynių federacijos / Valdo Malinausko informacija ir nuotraukos.
Sporto skyriaus vyr. specialistė Indrė Bubelytė
Į komentarus neatsakome
Neteisingas
Neteisingas
captcha
Neteisingas

S

Sportininkas 2024-08-26 07:51
Sėkmės treneriui
(Redaguota)