Paieška...
Išplėstinė paieška
Uždaryti
background

Šiauliuose mokinių pažintis su latvių kalba ir literatūra

Šių metų spalio 15-ąją kaimyninėje Latvijoje pirmą kartą minima valstybinės kalbos diena, siekiant atkreipti dėmesį į kalbos svarbą valstybės gyvenime, skatinti ją vartoti ir puoselėti. Ši data pasirinkta neatsitiktinai – 1998 m. spalio 15 d. latvių kalba buvo įtvirtinta kaip konstitucinė vertybė. Su šiuo įvykiu gražiai sutapo kelių Pakruojo rajono mokyklų veikla – rugsėjo 20–24 d. jos kartu su beveik pusšimčiu kitų Lietuvos ir Latvijos mokyklų, dalyvavo tarptautiniame mokyklų bibliotekų projekte „Baltų literatūros savaitė / Baltu literatūras nedēļa“, mokėsi latvių kalbos, skaitė latvių literatūrą. Projekto iniciatoriai – Jonavos rajono Žeimių mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekininkai – jau penktus metus kvietė jaunimą būti neabejingais baltų kalbų likimui.

„Baltų literatūros savaitės“ tikslas – skatinti Lietuvos ir Latvijos mokinių pažintį su kaimyninės šalies kalba, literatūra, kultūra. Siekiama plėsti mokinių akiratį, stiprinti komunikacinius ir skaitymo gebėjimus.

Projektui pasirinkta data ne atsitiktinė – ji gražiai įrėmina nuo 2000 m. Lietuvoje ir Latvijoje minimą Baltų vienybės dieną (rugsėjo 22-ąją) ir suteikia mokykloms prasmingą impulsą ne tik švęsti, bet ir gyvai prisiliesti prie brolių latvių kalbos ir kultūros.

Visoje Šiaulių apskrityje nuo seno gyveno daug latvių tautybės žmonių. Jie telkėsi ne tik arčiau Latvijos sienos esančiose gyvenvietėse, tokiose kaip Žeimelis, Daunorava, Žagarė, Alkiškiai, bet ir apskrities pakraščiuose – Pakruojyje, Vismantuose, Kuršėnuose, Biliūniškėse ir kitur, neaplenkiant apskrities centro – Šiaulių miesto. Įdomu tai, kad evangelikų liuteronų kunigas Gotardas Frydrichas Stenderis, 1753–1759 m. kunigaudamas Žeimelio parapijoje, parašė pirmąją latvių kalbos gramatiką, kuri ilgą laiką buvo pagrindinis kalbos mokymosi šaltinis.

Šiaulių miesto gyventojai dar ir dabar savaitgaliais prekybos vietose gali girdėti gražią ir net šiek tiek suprantamą kalbą, kuria šnekasi iš Latvijos atvykę apsipirkti žmonės. Todėl ne tik mokiniams, bet ir visiems būtų naudinga pramokti latviškai ir kūrybingai ją pritaikyti įvairiose veiklose.

Šiais metais projekte „Baltų literatūros savaitė“ kartu su pusšimčiu Lietuvos ir Latvijos mokyklų taip pat dalyvavo Šiaulių miesto Gegužių progimnazija (bibliotekos vedėja Edita Šliūpaitė) ir Romuvos progimnazija (bibliotekos vedėja Ala Norvilienė).

Mokiniai susipažino su bibliotekose esančiomis latvių autorių knygomis ir į kai kurias jų gilinosi išsamiau. Romuvos progimnazijos trečiokai su mokytoja Lina Pociene aptarė latvių rašytojos Zanės Zustos knygą „Ūkė Pūkė randa išeitį“. Gegužių progimnazijos 6a mokiniai su mokytoja Inga Turovaite skaitė Karlio Skalbės pasaką „Katinėlio malūnas“, o ketvirtokai su mokytoja Laima Varnavičiene analizavo pasaką „Šešiasparnis žirgas“.

Savo kūrybiškumą pademonstravo Gegužių progimnazijos 6a, 4c, 4b ir 3c klasių mokiniai, kurie ne  tik skaitė latvių kalba eilėraštį apie rudenį „Rudens dziesma“, bet ir rašė kas jiems yra draugystė, bei nupiešė daug gražių piešinių.

Pagirtina, kad mokiniai ne tik skaitė, bet ir bandė versti tekstus. Daug dėmesio latvių kalbai skyrė Romuvos progimnazijos trečiokai su mokytoja Lina Pociene – mokiniai aptarė latvių ir lietuvių kalbų panašumus ir skirtumus, mėgino išversti bei bandė atspėti latviškus žodžius, o vėliau juos palygino su tikraisiais vertiniais.

„Baltų literatūros savaitę“ nuspalvino ir muzika. Romuvos progimnazijos trečiokai su mokytoja Lina Pociene klausėsi Ūkės Pūkės dainos. Gegužių progimnazijos 4c klasės mokiniai mokėsi šokti folklorinį šokį „Paploskinis“ (mokytoja Daiva Virakienė).

Kiekvienais metais metodinę pagalbą mokytojams ir bibliotekininkams teikia Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Letonikos centras. Spalio 1 d. Lietuvos pedagogams centras siūlė dalyvauti nuotoliniame seminare, kuriame skaityti pranešimai apie latvių kalbą (dr. Kristina Vaisvalavičienė, VDU), Lietuvos ir Latvijos sienos istoriją (prof. Alvydas Butkus, VDU), tradicinius latvių patiekalus kasdienybėje, kultūroje ir literatūroje (dr. Auksė Noreikaitė, VDU), šiuolaikinę latvių vaikų prozą (dr. Rudytė Rinkeviča, Daugpilio universitetas). Taip pat buvo pristatytas naujas latvių kalbos vadovėlis „Skaidrs A1“, kurį parengė Vilniaus universiteto mokslininkai – dr. Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė, dr. Agnė Navickaitė-Klišauskienė, dr. Vytautas Rinkevičius.

Netrukus projekto dalyvius pasieks Latvijos ambasados Lietuvoje bei rėmėjų –„Kavos Draugas“, RTTAX, „Baltic Logistic Solutions“, „Power Sport“, „Save24“ , „Glasseson“„Sapiegos klinika“Šefo receptai– dovanos. Šiais metais mokyklų bibliotekas praturtins spalvingi latviški atlasai, knygos įvairaus amžiaus vaikams, kurios suteiks žinių apie Latvijos etnografiją, istoriją, kalbą ir literatūrą. Šie leidiniai pravers kitų metų projekto veiklose, padės mokytis latvių kalbos ir suteiks galimybę dar giliau pažinti kaimynų latvių kultūrą.

 

Dr. Auksė Noreikaitė

VDU HMF Letonikos centro koordinatorė

 

Nuotraukų aprašai

 

  1. Šiaulių Gegužių progimnazijos trečiokai rašė ir piešė kas jiems yra draugystė.

(Nuotrauka E. Šliūpaitės)

  1. Šiaulių Gegužių progimnazijos trečiokai rašė ir piešė kas jiems yra draugystė.

(Nuotrauka E. Šliūpaitės)

  1. Latviškų knygų paroda Šiaulių Romuvos progimnazijos bibliotekoje. (Nuotrauka L. Lakickienės)