Ceremonijoje dalyvavo Šiaulių apskrities futbolo federacijos prezidentas Gintautas Mirauskas, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės nariai, Šiaulių futbolo akademijos vyrų komandos FA „Šiauliai“ kapitonas Domantas Šimkus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas, vyr. specialistė Indrė Bubelytė. Atidarymo ceremonijoje taip pat dalyvavo iš Latvijos sostinės Rygos atvykęs Europos rabinų konferencijos atstovas Kalevas Krelinas.
Tiesa, anuomet tai buvo teritorija už miesto ir spaudoje rašyta, jog miestiečiams dėl šito būta nepatogumų. Tačiau tai nebuvo kliūtis rengti čia elitinės Lietuvos futbolo lygos bei Šiaulių futbolo apygardos pirmenybių rungtynes.
Pirmojo Šiaulių stadiono vietą žyminčiame dekoratyviniame metaliniame akcente yra Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomos unikalios nuotraukos atspaudas iš 1930 metų liepą vykusių pirmųjų tarptautinių futbolo rungtynių šiame stadione tarp Šiaulių rinktinės, kurią sudarė Šiaulių sporto klubo bei „Makabi“ žaidėjai ir Vienos „Hakoah“ (Austrija). Antroje akcento pusėje yra užrašas: „Šiauliai – mūsų miestas. Kažkada jis buvo toks...“.
1937 m. taip pat šiame stadione šiauliečiai rungtyniavo su Budapešto „Kispest" (Vengrija) ekipa. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje futbolo varžybos pradėtos rengti ir dabartiniame, tiesa, dar galutinai neįrengtame stadione.
Olimpinio 100-mečio metai
Europos rabinų konferencijos atstovas Kalevas Krelinas kalbėdamas pažymėjo, jog išties labai prasminga tęsti neseniai amžinybėn iškeliavusio Sanios Kerbelio, Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovo, pradėtus gerus darbus. Būtent S. Kerbeliui kilo mintis įamžinti pirmojo Šiaulių stadiono vietą.
Šiaulių miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas minėjo, jog šiemet yra Šiaulių olimpinio sporto 100-mečio metais. Ši jubiliejinė data skaičiuojama nuo 1924 metų, kai Lietuvos atstovai, tarp kurių buvo Šiauliuose gimęs, o vėliau savo sportinę karjerą Kaune pratęsęs dviratininkas Isakas Anolikas, debiutavo vasaros olimpinėse žaidynėse Paryžiuje (Prancūzija). Tuomet olimpiadoje startavo dar vienas dviratininkas (Juozas Vilpišauskas) ir 13 kauniečių Lietuvos futbolo rinktinės narių.
Dar po ketverių metų, 1928-aisiais, prie antrą kartą olimpiadoje rungtyniavusio I. Anoliko prisijungė ir kitas Šiauliuose gimęs ir čia savo sportinę karjerą pradėjęs, vienas plačiausiai žinomų tarpukario sporto atletų, legendinis boksininkas Juozas Vinča.
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas ir Šiaulių miesto savivaldybė labai džiaugiasi, kad 2024-ieji ne tik olimpinių žaidynių, bet ir olimpinio šimtmečio metai, todėl šia proga susivienijo ir organizuoja išskirtinę Lietuvos sporto konferenciją „Lietuvos olimpiniam sportui – 100 metų: vakar, šiandien ir rytoj“, kuri rugsėjo 11 d. vyks Šiauliuose.
Evaldo Černiausko nuotraukos.
