2024 m. kovo 14 d. buvo surengta virtuali viktorina, orientuota į Šiaulių miesto aukštaitiškas kalbos ypatybes. Viktorinos organizatorių – Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus, Šiaulių turizmo informacijos centro, Šiaulių miesto savivaldybės ir VU Šiaulių akademijos – tikslas buvo skatinti Šiaulių gyventojus domėtis savo kalbinės ir etnokultūrinės tapatybės klausimais, išmanyti ne tik savo miesto istoriją, kultūrinius įvykius, bet ir būti susipažinusiems su realia kalbine situacija.
Kovo 26-osios pavakarę į Šiaulių turizmo informacijos centrą rinkosi viktorinos „Saulės miestas ir jo kalbinės ypatybės“ organizatoriai ir laimėtojai. Šiauliškių patarmės tyrinėtoja doc. dr. Rūta Kazlauskaitė skaitė pranešimą „Kokia tarme kalba šiauliečiai?“. Lietuvių kalbos draugijos tarybos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė aptarė viktorinos tikslą, struktūrą, geriausiai ir prasčiausiai atsakytus klausimus.
Viktoriną sudarė 20 klausimų, iš kurių maždaug pusė buvo siejama su šiaulietiškos kalbos ypatybėmis, o kita pusė buvo skirta įvairiems su Šiauliais susijusiems kultūriniams reiškiniams įvardyti ar juos atpažinti. Šiaulietiškos kalbos ypatybėms atskleisti buvo parinkti tokie pavyzdžiai, kurie yra atraminiai dialektologijos (tarmių mokslo) veikaluose ir kuriais remdamiesi mokslininkai dialektologai jau keletą dešimtmečių skirsto ir apibūdina lietuvių kalbos tarmes, nustato skiriamuosius požymius ir tarp didžiųjų Lietuvos tarmių – aukštaičių ir žemaičių. Daugelis kultūrinio pobūdžio klausimų buvo paimti iš įvairių knygų ar publikacijų apie Šiaulius.
Viktorinoje dalyvavo 289 įvairaus amžiaus (nuo 9 iki 72 metų) šiauliečių, iš kurių 35 (12,1 proc.) save įvardijo kaip buvusius šiauliečius, 254 (87,9 proc.) – kaip dabar esamus Šiaulių gyventojus.
Viktorinos dalyviams geriausiai sekėsi atsakyti į šiuos klausimus:
- Kaip šiauliečiai taria žodžius su šaknyje esančiais nosiniais balsiais ą, ę (pvz., kąsti, spręsti)?
233 dalyvių (80,6 proc.) – kaip bendrinėje lietuvių kalboje.
- Kas parašė šiaulietiškai knygą Pietinia kronikas?
224 dalyviai (77,5 proc.) – Rimantas Kmita.
- Kaip šiauliečiai taria žodžius su priebalsiais č, dž (pvz., svečiai, medžiai)?
212 (73,4 proc.) dalyvių – kaip bendrinėje lietuvių kalboje.
Sunkiausi pasirodė šie klausimai:
- Kas išsamiausiai tyrinėjo šiauliškių patarmę?
64 (22,1 proc.) dalyviai – Rūta Kazlauskaitė.
- Kas yra šių žodžių autorius, kilęs iš Šiaulių?: „esu <...> šiauliškis. Ne žemaitis, ne aukštaitis, ne dzūkas ar kapsas. Atrodė, jog mes beveik ne lietuviai – ypatingi lietuviai“?
79 (27, 3 proc.) dalyviai – buriuotojas ir boksininkas Aleksas Gabecas.
- Kaip šiauliečiai taria žodžius su esančiais šaknyje balsiais o, ė (pvz., šokti, bėgti?)
86 (29,8 proc.) – dvibalsina.
Į visus pateiktus viktorinos klausimus teisingai atsakė 3 dalyviai: Ūla Levanaitytė, Arijus Malakauskas, Paulius Peršinas. 19 teisingų atsakymų pateikė Benita Čirvinskaitė, Jurgita Levanaitienė, Laima Malakauskienė, Irena Meškauskė.Į 18 klausimų teisingai atsakė Agnė Dudoravičė, Nemunas Meška, Goda Samalionytė, Neringa Špukaitė-Mamasalijeva, Violeta Valančienė.
Tarp apdovanotųjų, be prizininkų, buvo jauniausia viktorinos dalyvė – 9 metų Elzė Kazakevičiūtė; dvylikametė Gerda Norvaišaitė, tarp gausaus bendraamžių būrio surinkusi daugiausia taškų; Angelina Stankuvienė, tarp šiauliečių senjorų surinkusi daugiausia taškų; buvusi šiaulietė Veronika Adamonytė, tarp Šiauliuose negyvenančių šiauliečių surinkusi daugiausia taškų; buvusi šiaulietė Renė Tamošaitienė, tarp Šiauliuose negyvenančių senjorų surinkusi daugiausia taškų.
Viktorinos laureatams ir prizininkams buvo įteikti Lietuvių kalbos draugijos padėkos raštai ir organizatorių atminimo dovanėlės. Tie, kurie į apdovanojimo renginį atvykti negalėjo, viktorinos apdovanojimus galės atsiimti asmeniškai Šiaulių turizmo informacijos centre (Vilniaus g. 213).
Viktorinos klausimai ir teisingi atsakymai.
Reginos Kvašytės nuotraukos.
